Trečiadienio pamokslas "Kaip valdyti mintis ir vaizduotę" (pamokslauja svečias Doug Doan)

2010 09 29

Sekmadienio pamokslas "Tai tikras žodis ir vertas visiško pritarimo" (2010 09 26)

Aš esu kupinas dėkingumo mūsų Viešpačiui Kristui Jėzui, kuris mane sustiprino ir palaikė tinkamu užimti tarnystę, nors anksčiau esu buvęs piktžodžiautojas, persekiotojas ir smurtininkas. Manęs buvo pasigailėta, nes taip elgiausi dėl neišmanymo ir netikėjimo. Bet mūsų Viešpaties malonė išsiliejo be saiko kartu su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje. Tai tikras žodis ir vertas visiško pritarimo, jog Kristus Jėzus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš. Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Kristus Jėzus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie jį įtikės amžinajam gyvenimui. Amžių Karaliui, nemirtingajam, neregimajam, vieninteliam Dievui tebūna garbė ir šlovė per amžių amžius! Amen.

Sekmadienio pamąstymas (svečias Henrikas Žukauskas) 2010 09 19

Sekmadienio pamokslas "Esate pašaukti ištikimybei" (2010 09 12)

Apr 2, 12-16

Pergamo Bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako tas, kuris turi aštrų dviašmenį kalaviją. Aš žinau, kur tu gyveni ten, kur šėtono sostas. Bet tu tvirtai laikaisi mano vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net ir tomis dienomis, kada pas jus, kur gyvena šėtonas, buvo nužudytas mano ištikimasis liudytojas Antipas. Vis dėlto aš turiu šį tą prieš tave: tu tenai turi besilaikančių mokslo Balaamo, kuris yra mokęs Balaką viešai suvedžioti Izraelio sūnus, kad šie valgytų stabams aukojamą mėsą ir ištvirkautų. Ir tu turi panašiai besilaikančių mikalojininkų mokslo. Tad atsiversk! O jeigu ne, aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju.’

Jeremijo 2, 4-9

Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, Jokūbo namai

ir visos Izraelio namų giminės!

Taip kalba VIEŠPATS:

„Kokią ydą manyje rado jūsų tėvai,

kad atsitraukė taip toli nuo manęs?

Eidami paskui beverčius stabus,

jie patys pasidarė beverčiai.

Jie niekuomet nepakla´usė: ‘Kurgi tas VIEŠPATS,

išvedęs mus iš Egipto žemės,

dykumoje mums rodęs kelią

per tyrlaukius ir smėlio daubas,

per sausą ir pavojingą kraštą,

per kraštą, kuriuo niekas nekeliauja,

kuriame negyvena joks žmogus?’

Kai atvedžiau jus į sodų kraštą,

kad mistumėte jo gausiais vaisiais,

jūs įžengėte ir suteršėte mano kraštą,

mano nuosavybę padarėte pasibjaurėtiną.

Kunigai nekla´usė: ‘Kur yra VIEŠPATS?’

Įstatymo aiškintojai manęs nepaisė,

ganytojai maištavo prieš mane.

Pranašai kalbėjo Baalo vardu

ir vaikėsi bejėgius stabus.

Todėl dar kartą šauksiu jus į teismą,

tai VIEŠPATIES žodis,

net jūsų vaikų vaikus šauksiu į teismą.

Sekmadienio pamokslas "Įsakyk nemokyti kitaip..."

1 Tim 1,3-7

Dar keliaudamas į Makedoniją, aš prašiau tave pasilikti Efeze ir įsakyti kai kuriems, kad jie nemokytų klaidingų mokslų, neužsiiminėtų pasakomis ir begaliniais kilmės sąrašais, kurie veikiau kelia ginčus negu yra pravartūs išganingiems Dievo sumanymams, įgyvendinamiems tikėjimu. Šio priesako tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo. Kai kurie, nuklydę nuo šių dalykų, paskendo tuščiuose plepaluose. Jie norėtų būti įstatymo mokytojais, nors nesupranta nei ką kalbą, nei ką tvirtiną.

Mokslo ir žinių šventės pamokslas (2010 rugsėjo 1-oji)

Mokslo ir žinių šventė

„Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; ³² jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ (Jono 8,32)

Šiandien mes susirinkome, kad pradėtume dar vienus mokslo metus. Nėra gyvenimo be mokslo. Mes, kaip Dievo kūriniai sukurti augti, tai yra mokintis. Visą gyvenimą mokinamės. Gaila, kad kartais mes mokinamės ne savo noru. Sakoma, kad gyvenimas pamokė... Tačiau nereikia laukti kol tave mokys gyvenimas. Mes galime pasirinkti mokintis tai ko reikia ir kada reikia. Mokintis tai, kas brandina mus kaip žmones. Suteikia žinių, kurios paruošia mus gyvenimo netikėtumams.

Palaimintas žmogus, kuris pasirenka mokintis tada, kada yra laikas. Iš tiesų viskam yra laikas. Laikas gimti, augti, bręsti, tobulėti. Viešpats perspėja: „Išnaudokite laiką, nes dienos yra piktos“. Kodėl piktos?, todėl, kad jos greitai praeina. Todėl, kad kasdien mes esame gundomi tinginiauti, nieko neveikti arba veikti tuštybes, kurios griauna, o ne stato. Gerai praleistas laikas pastūmėja mus link laisvės. Gerai praleistas laikas Dievo kūrinijoje augina mus tos kūrinijos pažinimu.

Jėzus Kristus sakė, kad jo mokslas leidžia pažinti tiesą. O tiesa turi galią išlaisvinti. Mes gyvename Dievo pasaulyje ir visa ką mokinamės yra Dievo kūrinijos dalis. Tik pagalvokime: Kalba. Nuo pat gimimo mes mokinamės kalbėti. Mes klausome, gaudome tėvelių žodžius, bandome kartoti, žodis po žodžio, sakinys po sakinio, ir žiūrėk mes mokame kalbėti. Tačiau Dievas sukūrė liežuvį, kurį galima valdyti meistriškai. Žodžiai kuriuos tariame, gali sujudinti širdis, žodžiai gali paaiškinti paslaptis, žodžiai gali įžeisti.... Mes privarome išmokti kalbėti, skaityti, suprasti... O matematika? Skaičiai. Biblijoje girdime: išmokyk mus skaičiuoti dienas... Per amžius žmonija skaičiavo, dėliojo vieną skaičių prie kito. Be matematikos nesuvokiamas šiandienos pasaulis: ekonomika, finansai, verslas ir .t.t Ar Jėzus nesakė apie tai, kad statant bokštą reikia paskaičiuoti ar sugebėsi tai padaryti. Netgi einant į karą reikia apskaičiuoti jėgas, ar sugebėsi laimėti... Mes galėtume kalbėti daug apie visus dalykus kurių mokinamės: Geografija, Gamtos pažinimas, istorija, technologijos...

Kiekvienas dalykas, kurio mokinamės formuoja mus kaip asmenybes, kurios kasdien tampa laisvesnės. Nuo ko? Nuo nežinojimo baimės. Baimės, kuri pavergia, žemina, gąsdina. Bet svarbiausia - mokslas išlaisvina. Aišku mes  čia cituojame Jėzaus žodžius. Ir visų pirma Jėzaus Kristaus mokslas veda į tikrą laisvę. Tačiau bet koks Dievo pasaulio tyrinėjimas kaip mokslas turi savyje Jėzaus mokslo dalį. Tam, kad suprastume Jėzaus žodžius reikia tikėjimo, taip. Bet ne tik tikėjimo. Reikia dar sugebėti jo laikytis. Jei laikysitės mokslo, būsite mano mokiniai. Kai Jėzus kalbėjo metaforomis, palyginimais, alegorijomis, kodėl žmonės nesuprato? Jis sakė, kad sugriautą šventyklą galima atstatyti per tris dienas. Žmonės pasipiktino, kaip galima... jie nesuprato, kad tai metafora, palyginimas, pranašystė. Čia reikia ne tik tikėjimo. Tikėjimas padeda nepasmerkti kalbėtojo, kai jo nesupranti. Bet tam, kad suprastum mokslą, reikia tinkamo išsilavinimo pamato. Jėzus vaizdingai kalbėjo ir ragino žmones statyti savo gyvenimus ant tvirtos uolos. Ir vėl vieni suprato šį palyginimą, kiti ne... Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. ²⁵ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. ²⁶ Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. ²⁷ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“ (Mat 7,24-27)

Laisvė yra labai brangi, ji turi kainą. Mes norime būti laisvais. Svarbu, kad žinotume kas yra tikra laisvė? O kuo remiasi Jėzaus mokslas? Ar jis labai sudėtingas? Ne, anaiptol. „Mylėk savo artimą kaip save patį.“... Štai jo disciplinos pavadinimas. Mums reikia laisvės, kad mylėtume žmones. Laisvė padeda geriau suprasti kitaminčius. Jėzus mokino žmones gyventi pasaulyje. Gyventi ir netrukdyti kitiems, gyventi taip, kad pasaulis keistųsi. Meilė keičia pasaulį. Todėl tikiu, kad krikščioniška mokykla yra geriausia vieta drauge atrasti paslaptis, kurios išlaisvina mus gyvenimui su kitais žmonėmis. Išlaisvina kūrybai. Didelė garbė dirbti ir mokintis tokioje mokykloje. Ir nesvarbu, kad patalpos, gal ne visai atitinka LR higienos normas, kurios ne visada išlaisvina. Ir nesvarbu, kad mūsų nėra daug ( o gal tai privalumas), svarbu yra tai, kad trokštame drauge pažinti kūrinijos paslaptis. Juk kiekvienas esame Dievo kūriniai. Tikiu, kad visas mokyklos kolektyvas darbuosis nuoširdžiai, bus pasirengęs iššūkiams, tikiu, kad tėvai artimai bendrausit su mumis visais vaiku labui.