Adresas

Algirdo g. 48, Vilnius

pirmadienis, balandžio 29, 2013

Dienos eilutė

http://bible.us/420/hab3.17-18.lbd Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių, nors alyvmedis neneštų derliaus ir laukai neduotų maisto, nors avių kaimenė dingtų iš avidės, o galvijų banda – iš tvarto, aš džiaugsiuosi VIEŠPATYJE , džiūgausiu Dieve, kuris mane išgano.

trečiadienis, balandžio 17, 2013

http://bible.us/420/LUK7.36.LBD Vienas fariziejus...

http://bible.us/420/LUK7.36.LBD Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu. Tai matydamas fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas...
Luko 7 LBD | The New Bible.com
36Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo.
Peržiūrėti arba komentuoti Irmantas Pinkoraitis įrašą »
„Google+" bendrinimą žiniatinklyje paverčia panašesniu į bendrinimą realiame gyvenime. Sužinokite daugiau.
Prisijungti prie „Google+"
Gavote šį pranešimą, nes Irmantas Pinkoraitis pradėjo tai bendrinti su vntbb.2013@blogger.com. Atsisakyti šių el. laiškų prenumeratos.
Negalite atsakyti į šį el. laišką. Peržiūrėkite įrašą ir pridėkite komentarą.
Google Inc., 1600 Amphitheatre Pkwy, Mountain View, CA 94043 USA

pirmadienis, balandžio 15, 2013

Dienos eilutė

http://bible.us/420/heb12.1-2.lbd Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.

sekmadienis, balandžio 14, 2013

trečiadienis, balandžio 03, 2013

Trečiadienio skaitiniai

http://bible.us/420/LUK7.1.LBD Baigęs visus tuos pamokymus klausytojams, Jėzus sugrįžo į Kafarnaumą. Ten vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties. Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas jį kelis žydų kilminguosius, prašydamas jį ateiti ir išgelbėti tarną. Atėję pas Jėzų jie labai prašė ir sakė: „Jis vertas, kad jam tai padarytum, nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą“. Jėzus nuėjo su jais. Prisiartinus prie namų, šimtininkas atsiuntė savo bičiulius jam pasakyti: „Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu. Aš taip pat nelaikiau savęs vertu ateiti pas tave. Bet tark žodį, ir tepasveiksta mano tarnas! Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau kuriam nors iš jų: ‘Eik!’ – ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’ – ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai!’ – ir jis daro“. Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi šimtininku ir atsigręžęs į jį lydinčią minią tarė: „Sakau jums – nė Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo“. Sugrįžę į namus pasiųstieji rado tarną pasveikusį.
Bible.com/app