Pamokslai, mintys

Sekmadienio pamokslas (2012 02 12)

2012-02-12T13:07:00.001+02:00

Fil 4, 4-7

⁴ Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! ⁵ Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! ⁶ Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. ⁷ Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.

"Jūsų metas visuomet tinkamas". Jono 7 Sekmadienio pamokslas (2012 02 05)

2012-02-05T13:54:00.002+02:00

http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Jn_7

"Užgimti iš aukšto" Jono ev. 3 skyrius. Sekmadienio pamokslas (2012 01 29)

2012-01-29T14:15:00.002+02:00

Sekmadienio pamokslas (2012 01 22)

2012-01-22T13:04:00.001+02:00

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Alfredas)

2012-01-15T13:46:00.000+02:00

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Henrikas)

2012-01-08T13:44:00.000+02:00

akimirkos paskaitoje

2012-01-05T22:10:00.000+02:00

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Henrikas)

2012-01-01T12:29:00.000+02:00

2012 01 01

H. Žukausko paskaita (audio įrašas)

2011-12-29T15:53:00.003+02:00

Paskaita: Tarp fundamentalizmo ir liberalizmo. Ar yra trečias kelias?

Trečiadienio pamokslas (2011 12 28)

2011-12-28T22:05:00.000+02:00

Kalėdų sekmadienio pamokslas "Dievas prabilo per Sūnų"

2011-12-25T12:57:00.003+02:00

Hebrajams 1, 1-4

¹ Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, ² o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. ³ Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse ⁴ ir tapo tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą.

Sekmadienio pamokslas (2011 12 18)

2011-12-18T13:26:00.002+02:00

2 Pt 3

1 Mylimieji, tai jau antras laiškas, kurį jums rašau. Šiais laiškais aš žadinu jūsų tyras mintis prisiminimais, 2 kad atsimintumėte šventųjų pranašų iš anksto paskelbtus žodžius ir jūsų apaštalų perduotą Viešpaties ir Gelbėtojo įsakymą. 3 Pirmiausia turite žinoti, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais 4 ir kalbės: „Kur jo pažadėtas atėjimas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios.“ 5 Mat jiems, to norintiems, lieka paslėpta, kad nuo seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu. 6 Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas. 7 O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu yra palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai. 8 Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų kaip viena diena. 9 Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. 10 O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs. 11 Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, 12 kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir stichijos sutirps iš karščio! 13 Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas. 14 Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad jo akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi. 15 Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu, kaip jums yra parašęs ir mūsų mylimasis brolis Paulius pagal jam duotą išmintį; 16 jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos nemokšos ir nesubrendėliai iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai. 17 Tad jūs, mielieji, iš anksto tai žinodami, sergėkitės, kad, nedorėlių paklydimo traukiami, neiškryptumėte iš savo stiprybės. 18 Todėl aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu. Jam šlovė dabar ir iki amžinybės dienos! Amen.

Vilniaus m evangeliškų bendruomenių pastorių maldos pusryčiai

2011-12-14T11:21:00.001+02:00

Vilniaus m evangeliškų bendruomenių pastorių maldos pusryčiai 2011 12 09

Sekmadienio pamokslas "Apie garbinimą" (2011 12 11)

2011-12-11T13:11:00.003+02:00

Jono 4, 23-24

²³ Bet ateis valanda jau dabar ji yra,

kai tikrieji garbintojai

šlovins Tėvą dvasia ir tiesa.

Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.

²⁴ Dievas yra dvasia,

ir jo garbintojai

turi šlovinti jį dvasia ir tiesa.“

pamokslas: "Nenaudingas Kristus" Gal 5,1-15

2011-12-06T15:15:00.002+02:00

^{Nenaudingas Kristus}

Ar gali šiandien taip nutikti, kad žmogui staiga Kristus tampa nebereikalingas? Aišku gali, juk mes esame liudytojai. Ne vienas žmogus paliko krikščionybės kelią. Tai nei vieno nestebina. Bet, baisiausia, kai krikščioniams Kristus tampa nebereikalingas. Taip atsitiko Galatijos bažnyčiose. Nes kažkas pamiršo ar nenorėjo mokintis, kokia yra Įstatymo Vieta krikščionybės kelyje. Vienas klaidingai aiškinamas klausimas tampa kita Evangelija (1,6-7), kuriai apaštalas skelbia prakeiksmą. Kaip vieną iš praktinių paklydimo klausimų, jis paliečia vyrų apipjaustymą. Žmones, kurie vertė bažnyčiose pagonis apsipjaustyti, jis vadina netikrais broliais (2,3-5). Dėmesingai paklausykime, ką sako apaštalas: “Tačiau įsibrovėliams, netikriems broliams, tykojusiems pagrobti mūsų laisvę, kurią mes turime Kristuje Jėzuje, ir norėjusiems mus pavergti, ⁵ jiems mes nė valandėlei nepasidavėme, kad Evangelijos tiesa pasiliktų su jumis.“ Net apaštalai Jeruzalėje nevertė Tito apsipjaustyti... Tačiau Galatijos periferijoje atsiranda asmenų, kurie susireikšmina ir bando teologizuoti bažnyčioje, nesuprasdami kokią žalą daro. Paulius rašo, kad jie nė valandėlei nepasidavė tiems, kurie tykojo pagrobti laisvę Kristuje.

Apie kokią laisvę klaba Paulius? Labai dažnai, kai mes kalbame apie laisvę Kristuje, mes automatiškai, ar stereotipiškai numanome, kad kalbama tik apie išvadavimą iš nuodėmių. Ir tai tikrai yra tiesa. Bet ne visi sutaria, kas yra nuodėmė. Vienam nuodėmė viena, kitam kita. Labai dažnai tai, kas yra nuodėmė mes mokomės iš Įstatymo, kurį Kristus prikalė prie kryžiaus...

Sprendžiant iš Pauliaus desperatiškų žodžių, matome, kad Mozės įstatymo praktikų klausimas Naujojo Testamento bažnyčiose buvo kritinis. Klaidingas aiškinimas atvedė bažnyčią prie mirties, kai tikintieji drąskė vienas kitą ginčais ir neapykanta. Ir suprantama, kad taip turėjo būti, kai kažkas pradėjo skelbti kitą Evangeliją... „Aš stebiuosi, kad jūs nuo to, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos evangelijos, ⁷ nors iš tikro kitos nėra, o yra tik jus klaidinantys žmonės, kurie nori iškreipti Kristaus Evangeliją.“ (1,6-7). Jeigu neskaitytume kas toliau parašyta, tai pagalvotume, kad kažkas pradėjo skelbti, kad Jėzus neprisikėlė, arba, kad negali būti, kad Dievas apsigyventų žmogaus kūne, arba kad Jėzus nepadarė jokių antgamtinių darbų, viską galima moksliškai paaiškinti... Arba dar kokią ereziją. Tačiau Paulius kalba tik apie vieną praktiką – vyrų apipjaustymą. Ir ne šiaip sau. Nes vyrų apipjaustymas buvo amžinos sandoros tarp Dievo ir žmogaus ženklas. „Dievas kalbėjo Abraomui: „O tu savo ruožtu laikysiesi mano Sandoros, tu ir tavo palikuonys po tavęs per savo kartas. ¹⁰ Štai Sandora, kurios laikysies, tarp manęs ir tavęs bei tavo palikuonių po tavęs: kiekvienas vyriškis iš jūsų bus apipjaustytas. ¹¹ Apipjaustysite apyvarpio odą, ir tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir jūsų. ¹² Per jūsų kartas kiekvienas vyriškis iš jūsų, sulaukęs aštuonių dienų, bus apipjaustytas; taip pat namuose gimęs vergas ar pirktinis iš pašaliečio, kuris nėra iš tavo palikuonių. ¹³ Abu vergas, gimęs tavo namuose, ir nupirktasis už tavo pinigus turi būti apipjaustyti. Taip mano Sandora bus jūsų kūne amžina Sandora.“ ¹⁴ Neapipjaustytas vyriškis, - kiekvienas, kurio apyvarpio oda nėra apipjaustyta, bus atkirstas nuo savo giminės. Jis sulaužė mano Sandorą.“ (Pr 17,9-14).

Aš įsivaizduoju kaip buvo sunku krikščioniams žydams patikėti, kad dabar nebereikia laikytis to kas buvo pateikta kaip amžina sandora. Visada bus be galo sunku patikėti, kad mūsų praktikuojamas įstatymas yra laikinas, o ne amžinas. Tačiau mūsų Dievas yra Dvasia, jis žino ko mums reikia ir kada. Taigi, apipjaustymo tema yra kaip visų kitų iš Įstatymo kylančių temų bei praktikų apibrėžimas. Paulius sako, kad tas kas skatina tokias praktikas ir verčia kitus tai daryti, jis skelbia kitą evangeliją… Siaubas kažkoks. Jis sako, kad tie žmonės yra klaidinantys, jie yra įsibrovėliai, netikri broliai…

-„Bet palauk“, gali kas nors pasakyti. –„Juk čia kalbama apie tai kas buvo, mums tas negresia, mes nei vieno neskatiname apsipjaustyti. Problema seniai išspręsta, mes tikime, kad tik malone esame išgelbėti.“ Jeigu problemos nebūtų, ir ji būtų išspręsta, mes neturėtume šio laiško Biblijoje. Visas Raštas yra įkvėptas ir naudingas kiekvienai kartai, bet jis turi būti tinkamai aiškinamas. Mes privalome pritaikyti šį laišką mūsų kontekste. Privalome išgirsti jo perspėjimus. Galatijos ir kitų regionų žydai turėjo didelę problemą aiškindami Senojo Testamento Raštus, nes klaidingai suprato jo vietą Kristaus Evangelijoje. Kaip aiškina Paulius: „Tie įvykiai yra mums pavyzdys, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. ⁷ Nepasidarykite stabmeldžiais, kaip kai kurie iš jų, kaip parašyta: Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti. ⁸ Neištvirkaukime, kaip kai kurie jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. ⁹ Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir krito nuo gyvačių. ¹⁰ Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. ¹¹ Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje“. (1 Kor 10,6-11)

Visa kas parašyta yra naudinga įspėti mus, kad nenusidėtume. Greičiausiai Galatijos bažnyčioje esantys žydai, pasakytų: „Amen“. Bet jie Įstatymo mokslą taikė klaidingai ir jų skelbiama žinia tapo kita evangelija. Klaidingas aiškinimas vedė bažnyčią į vergystę. Ne žydų kilmės tikintiesiems buvo visiškai svetima žydų Įstatymo praktika. Juo labiau, kad pirmajame amžiuje dėl fariziejų klaidamokslių, ir tos praktikos buvo iškreiptos. Tačiau bendruomenėje buvo skelbiama, kad reikia vyrams apsipjaustyti. Na, Jeigu dėl artimo dar mėsos nevalgyti galima, ar nebegerti vyno, tai apipjaustymas buvo nebepakenčiamas dalykas. „Gana“, -sakė broliai. Ir pats apaštalas Paulius, kai Romiečiams jis aiškino, kad reikia dėl brolių nusileisti ir valgyti viską... (aišku ten buvo kalbama irgi tiems žydamas) Tai čia jis nebegali susilaikyti ir skelbia prakeiksmą. Supraskime, kad tai nebuvo kova dėl idėjų ar nuomonių. Tai buvo dvasinis klausimas, visos evangeliškos teologijos pamatas.

¹ Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą! ² Štai aš, Paulius, sakau jums: jeigu leisitės apipjaustomi, Kristus jums nebebus naudingas. ³ Aš pakartotinai įspėju kiekvieną, kuris leidžiasi apipjaustomas: jis tampa įpareigotas laikytis viso įstatymo. ⁴ Jūs, ieškantys nuteisinimo įstatyme, atsiskyrėte nuo Kristaus, praradote malonę.

Taigi štai ką sako Dvasia bažnyčiai. Kristus išvadavo, kad būtume laisvi. Laisvi nuo ko? Nuo įstatymo vykdymo, kurio negalime vykdyti. Nuo įstatymo praktikų, kurios išsipildė Kristuje. Jeigu leidiesi apipjaustomas, esi įpareigotas laikytis viso įstatymo. – „Fu, kaip gerai, mes esame neapipjaustyti...“ Bet palaukit. Ar pats apipjaustymas yra čia svarbiausias? Ne. Galima būtų paaiškinti taip: jeigu laikomės bent vieno įstatymo reikalavimo, mes įpareigoti laikytis visų kitų. Jeigu yra pagrindas laikytis bent vieno, vadinasi reikia būti nuosekliam. Ne išorinis pamaldumas mums svarbus, bet vidinis. Jeigu pradedi laikytis kokio nors įstatymo, privalai būti nuoseklus ir laikytis iki galo. “Štai tu vadiniesi žydas, pasikliauji įstatymu ir giriesi Dievu. ¹⁸ Tu pažįsti jo valią ir, įstatymo pamokytas, išmanai, kas geriau. ¹⁹ Esi įsitikinęs galįs būti aklųjų vadovas, švyturys tamsoje esantiems, ²⁰ neišmanančių mokytojas, kūdikių auklėtojas, turįs įstatyme išreikštą pažinimą bei tiesą. ²¹ Tai kodėl gi, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs?! Kodėl, įkalbinėdamas nevogti, pats vagi?! ²² Skelbdamas nesvetimauti, pats svetimauji?! Bodėdamasis stabais, pats apiplėši šventoves?! ²³ Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?! ²⁴ Juk dėl jūsų, kaip parašyta, piktžodžiauja Dievo vardui pagonys.²⁵ Apipjaustymas naudingas, jei vykdai įstatymą. O jeigu esi įstatymo laužytojas, iš apipjaustyto virsti neapipjaustytu. ²⁶ Taigi, kai neapipjaustytas žmogus laikosi įstatymo reikalavimų, argi jo neapipjaustymas nebus įskaitytas apipjaustymu?! ²⁷ Taip kūniškai neapipjaustytas, bet vykdantis įstatymą žmogus pasmerks tave, kuris laužai įstatymą, turėdamas jo raidę ir apipjaustymą. (Rom 2,17-29)

Apipjaustymo doktrina yra kaip pavyzdys bet kokiam kitam įstatymui, kurį mes sukuriame „Senojo Tetamento“ (kabutėse) pavyzdžiu. Nors ST randame principus, kuriais tikrai per amžius privalome vadovautis. Tačiau privalome atsargiai ri Jėzaus dvasioje juos aiškinti. Normalu, kad mes žmonės susikuriame kažkokias taisykles ir pagal jas gyvename. Jeigu taisyklės yra Dvasios sužadintos, viskas gerai. Jeigu ne, jas reikia keisti. Svarbiausia, kad tų taisyklių nepaverstume Evangelija. Nes tada turime problemą, kurią turėjo Galatai. Tokios doktrinos kaip Mozės įstatyme randamas: vyrų apipjaustymas, liturginės šventės, santuoka, maistas, aukojimas, ir kita tapo griaunančia jėga Dievo bažnyčiose Galatijoje ir kitur. Ar tai nėra didelė problema daugelyje bažnyčių šiandien? Gal net ir mes turime šią problemą? Privalome ištirti...

Štai pavyzdžiui aukojimo tema. Ar mes (krikščionys) privalome aukoti dešimtines? Ar tas paliepimas yra malonė ar įstatymas? Jeigu įstatymas, tai kai neaukojame pakankamai pagal Įstatymą, darome nuodėmę. Žydai aukojo ne vieną dešimtinę, o jei dar prisimintume, kad pirmagimis irgi paaukojamas Dievui... Apsiplovimai. Įstatyme apie tai labai kruopščiai kalbama. Ar kai rankas neplauname, darome nuodėmę ar kvailystę? Ar tai susiję tik su klusnumu Dievui, ar higienos klausimas? Maistas. Įstatymas nurodė ką valgyti. Yra gyvūnų, kurių geriau nevalgyti. Tai buvo jiems įstatymas, o mums malonė. Ir šiandien reiktų geriau nevalgyti gyvių iš to sąrašo. Nors Jėzus sakė, kad nesutepa tai kas įeina, bet kas išeina iš mūsų.... Kokį dar pavyzdį paimti? Šabas. Per šabą žydams negalima dirbti jokio darbo. Dirbi, gauni akmenimis... Ar tas mokymas mums yra malonė, ar įstatymas? Jeigu malonė, tai esame palaiminti, galime pasirinkti kada švęsti ir kaip garbinti Dievą. Jeigu įstatymas, vadinasi visi esame kalti sąmoninga nuodėme.... Santuoka. Pagal Įstatymą žydai negalėjo tuoktis su kitataučiais. Ir priežastys buvo labai aiškios. Pagonys garbino stabus, tarnavo bjauriausiomis apeigomis demonams. Tai buvo įstatymas, kaip ir apipjaustymas yra įstatymas. O kaip mums daryti? Jeigu tuokiasi krikščionis su nekrikščioniu , ar taikytinas toks įsakymas? Ar draudimas yra įstatymas ar malonė? Vieni aiškina, kad tuoktis su nekrikščioniu yra nuodėmė. Kokiu pagrindu? Įstatymo pagrindu ir Pauliaus NT užuominos, kad kai tuokiasi išsiskyrę, reikia tuoktis Kristuje. (1 Kor 7,39) Bet kontekstas apskritai kalba, kad geriau nesituokti, nes metas sunkus. Paulius taip pat sako, kad Netikintis vyras yra pašventinamas per tikinčią žmoną... (1 Kor 7,14) Tai Dievo malonė, kad jis mus perspėja, kad galime turėti kūno vargų. Dievas yra mus pašaukęs santaikai. Skirtingų ideologijų, netgi teologijų ar pažiūrų santuoka gali būti didelė tragedija. Todėl visada geriausai tuoktis Kristuje... Taigi NT perspėjimas dėl santuokos su kitaminčiais yra malonė, bet ne įstatymas už kurį yra baudžiama. Galima būtų parinkti dar daug pavyzdžių ir reiktų pamaldžiai, kad bažnyčia tirtu ir praktikuotų tai kas yra malonė Kristuje. Juk Įstatymas atėjo per Mozę, o malonė ir tiesa per Jėzų. (Jon 1,17) Tik per Jėzų galime tinkamai suprasti ir aiškinti kas yra tiesa ir malonė mums. Deja lai kurie Galatijos bažnyčioje paliko Jėzų nuošalyje ir ėmėsi tuščiagarbiškai aiškinti Mozę...

⁵ O mes, Dvasios vedami, iš tikėjimo laukiame ir tikimės nuteisinimo. ⁶ Juk Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, o vien tikėjimas, kuris veikia meile.

Paulius sako, kad ten kur Dvasia, ten laisvė. Ne bet kokia, bet Kristuje. O Kristus yra įstatymo galas. Paulius sako, kad Kristuje nieko nereiškia ST doktrinos. Siaubas, ar ne? Paulius sako, kad netgi pagonių teisė į neapipjaustymą yra niekas. Visai nesvarbu, ar tavo praktikos sužadintos Mozės įstatymo ar lietuviškų papročių. Dabar Kristuje svarbiausias tikėjimas, kuris veikia meile. Bet ne bet koks tikėjimas kažkokiomis frazėmis ar nuomonėmis. Tikėjimas yra veiksnus, kai yra meilė. Kai yra ne tik teoriškas Raidės citavimas, bet kai Raidė dėl Kristaus tampa Dvasia, kuri savo ruožtu įgalina mylėti savo artimą. Tikras tikėjimas Jėzumi Kristumi įgalina mylėti visus žmones taip, kaip Dievas pamilo pasaulį. Tikėjimas veikiantis meile stumdo kalnus, o ne juos supila. Ištiesina takus, suartina žmones. Jėzus turėjo tokį tikėjimą ir sugebėjo mylėti visus. Tik toks tikėjimas vedė jį pas nusidėjėlius ir jis nesibodėjo nei muitininkų, nei prostitučių... jis vaišinosi tai vienų, tai kitų namuose, kad tik laimėtų savo artimą. Muitininkas pakviečia Jėzų į svečius ir randa išgelbėjimą. Jėzų smerkia visokie įstatymo žinovai, sakydami, kad jis susitepa net eidamas į tokio namus, o rezultate Zachiejus sako: Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai.“ (Luk 19,8). Fariziejai buvo tikintys, bet nemylintys. Kam reikalingas toks tikėjimas? Tai vergystė, o ne išvaduojantis tikėjimas. Kai Dvasia veda, ji praplečia širdis, jos panašėja į Kristų...

⁷ Jūs taip gražiai bėgote! Kas gi jums sukliudė laikytis tiesos? ⁸ Ne tasai, kuris jus šaukia, šitaip prikalbėjo. ⁹ Truputis raugo įraugina visą maišymą.

Taigi, kaip galėjo taip atsitikti, kad galatai pasidavė tokiam klaidamoksliui? Jie leido kažkokiems bažnyčios žmonėms skleisti ereziją. Pradžioje truputis raugo, po to visa tešla įrūgsta. Mes turime saugotis kas mums tampa autoritetu. Mes turime budėti ir gyventi Kristuje, tyrinėti Raštus, būti savo bendruomenėje ir klausytis visko, kas yra skelbiama. Juk bendruomenei Kristus davė dangaus karalystės raktus. Jis įpareigojo mus atrišti ir surišti paslaptis. Mes turime rūpintis savo maldingumu, pastoviai mokintis, melstis, tapti Kristaus kūno sąnariais. Ganytis ten kur veda mus Jėzus. Nes pasaulyej daug netikrų piemenų, kurie kaimenės negaili, išdrasko, supriešina, praryja.

¹⁰ Aš pasitikiu jumis Viešpatyje, kad nepriimsite kitokių pažiūrų; o jūsų drumstėjas, kad ir kas jis būtų, susilauks pasmerkimo. ¹¹ Jei aš, broliai, iki šiol skelbiu apipjaustymą, tai kodėl gi esu persekiojamas? Juk tuomet kryžiaus papiktinimas būtų pašalintas. ¹² O kad jūsų kurstytojai visiškai nusipjautų! ¹³

Mes privalome įvertinti drauge viską kas vyksta pas mus, kodėl žmonės nebenori bendrauti su mumis. Mes visi galime suklysti, apsnūsti ir koks plėšrus žvėris žiūrėk tuoj užpuls. todėl privalu budėti vienas kito labui. Paulius kalba negailestingai, bet kai skelbiamas klaidingas aiškinimas, reikia būti negailestingu. Privalu nupjauti tai, kas gundo tave pamiršti malonę. Juk malone esame išgelbėti. Ir tai ne praeities laiku kalbama. Išgelbėjimas yra ir dabartis. Mums reikia malonės šiandien. Tik malone mes galime tikėti ir mylėti vienas kitą besąlygiškai. Tikėjimas Jėzumi Kristumi atveria neapsakomus pažinimo turtus. Tikėjimas laiduoja to ko nematome dabar, bet viliamės, kad pasieksime ateityje. Mums reikia tikėjimo, kuris nepataikauja nei asmenimis nei sau pačiam, arba kaip Paulius sako kūnui:

Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti. ¹⁴ Juk visas įstatymas telpa viename sakinyje: Mylėk savo artimą kaip save patį. ¹⁵ Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir ėdate, tai žiūrėkite, kad nebūtumėte vienas kito praryti!

Mes aišku galime tik pafantazuoti kaip ten bažnyčioje vienas kitą ėdė. Bet jaučiu suprantame, kad kai prasideda karas dėl nuomonių, nervai kivirčai, bemiegės naktys, tai sveikata gali tikrai pašlyti...

Visos Mozės įstatymo nuostatos buvo nukreiptos į artimo meilę, išvadavimą, išlaisvinimą. Visa tai darė Jėzus Kristus i parodė kelią kaip Įstatymas gali būti taikomas bažnyčioje. Ne bausmėmis, ne prievarta, bet malonės žinia nusidėjėliams. Juk Kristaus kelias yra besąlygiškas atleidimas. Jo bendruomenė, kuri praktikuoja malonę ir tiesą, yra tikrai atradusi tikėjimo slėpinį. Taigi tikėkime Jėzumi, pasikliaukime malone, tyrinėkime įstatymą, išgirskime jo perspėjimus ir patarimus, tik naudokime jį tinkamai. (1 Tim 1,5-11)

Amen.

Sekmadienio pamokslas (2011 12 04) audio versija

2011-12-04T13:24:00.001+02:00

Galatams 5, 1-15

¹ Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!

² Štai aš, Paulius, sakau jums: jeigu leisitės apipjaustomi, Kristus jums nebebus naudingas. ³ Aš pakartotinai įspėju kiekvieną, kuris leidžiasi apipjaustomas: jis tampa įpareigotas laikytis viso įstatymo. ⁴ Jūs, ieškantys nuteisinimo įstatyme, atsiskyrėte nuo Kristaus, praradote malonę. ⁵ O mes, Dvasios vedami, iš tikėjimo laukiame ir tikimės nuteisinimo. ⁶ Juk Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, o vien tikėjimas, kuris veikia meile.

⁷ Jūs taip gražiai bėgote! Kas gi jums sukliudė laikytis tiesos? ⁸ Ne tasai, kuris jus šaukia, šitaip prikalbėjo. ⁹ Truputis raugo įraugina visą maišymą. ¹⁰ Aš pasitikiu jumis Viešpatyje, kad nepriimsite kitokių pažiūrų; o jūsų drumstėjas, kad ir kas jis būtų, susilauks pasmerkimo. ¹¹ Jei aš, broliai, iki šiol skelbiu apipjaustymą, tai kodėl gi esu persekiojamas? Juk tuomet kryžiaus papiktinimas būtų pašalintas. ¹² O kad jūsų kurstytojai visiškai nusipjautų!

¹³ Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti. ¹⁴ Juk visas įstatymas telpa viename sakinyje: Mylėk savo artimą kaip save patį. ¹⁵ Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir ėdate, tai žiūrėkite, kad nebūtumėte vienas kito praryti!

pamokslas. Bažnyčia pasaulyje.

2011-12-02T16:46:00.002+02:00

Trečiadienio pamokslas. Audio įrašas.

Mintys prie sekmadienio pamokslo

2011-11-28T19:00:00.000+02:00

Bažnyčios paslaptis

Štai ir prabėgo devyniolika metų. Ar tai daug ar mažai, galima filosofuoti. Šią dieną galima būtų užduoti daug klausimų: kaip mes atsiradome? Kodėl? Galima būtų labai daug kalbėti apie save ir mūsų jausmus. Bet kažin ar tai būtų teisinga? Kokia vietą mūsų gyvnime užima bažnyčia? Ir kaip mes tikime? Kokioje vietoje mūsų širdyse yra mūsų bendruomenė? Kiek jai skiriame laiko? Šis klausimas neturėtų būt išgirstas kaip priekaištas ar kaltinimas Tai natūralus klausimas, kuris parodo, kaip Dievo žmonės vertina ir ką tiki apie bažnyčią? Juk viena yra tikėti apie bažnyčią kažką, o kita yra gyventi joje ir būti jos dalimi. Mes esame liudininkai koks didelis priešiškumas yra pasaulyje , bet Jėzaus bažnyčios nepalies pragaro vartai. Tai didelė paslaptis, bet jji atskleista

Ką Dievo žodis sako mes žinome, prisiminkime:

"ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 19 Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje. Mat 16,18

Trumpai paanalizuokime šią vietą. Jėzus pranešė Petrui ir kitiems, kad jis ruošiasi statyti kažkokį susirinkimą, surinkimą, tai ką mes dabar vadiname bendruomenę arba bažnyčia. Yra tokia bažnyčia, kurios nenugalės tamsybės jėgos. Jėzus stato bažnyčią ant uolos. Jis yra numatęs tvirtą pamatą. Uolos metafora labai dažnai pasitaikanti iliustracija Biblijoje. Uola yra kažkas matomo ir tvirto. Jėzus žino kur pradėti statybas, kaip jas vykdyti ir kaip apsaugoti nuo stichijų. Žodis uola mums kalba apie daug ką. Ir užduoda daug klausimų. Kaip kiekvienas pastatas turi pamatą, taip Kristaus bažnyčia irgi turi pamatą. Savaime suprantama, kad Jėzus yra ir pamatas ir sienos ir stogas. Jis yra viskas visame ir per jį viskas patvariai laikosi. Taip skelbia Raštas. Bet šioje vietoje mes girdime kažką daugiau. Mes aiškiai girdime, kad Jėzus kalba apie žmones ir jų dalyvavimą. Kažin ar tik į Petrą yra nukreipti žodžiai apie atsakomybę surišti ir atrišti. Kažin ar tie karalystės raktai tik vienam buvo suteikti. Manau jie duoti bažnyčiai. Bažnyčiai, kuri gyva vakar ir šiandien, bei bus ateityje. Juk Dievo rankų darbai yra amžini.

Įdomu, kad Jėzus Kristus daug nekalbėjo tiesiogiai apie bažnyčią. Kita vieta, kur jis pamini žodį "bažnyčia" yra:

15 Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. 16 O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. 17 Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk Bažnyčiai. O jei nepaklus nė Bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas.18 Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje. (Mat 18,15-18)

Bažnyčia yra tikra paslaptis. Apie šią paslaptį kalba Paulius:

Skaitydami galite įsitikinti, kad aš suvokiu Kristaus slėpinį, 5 kuris ankstesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbtas taip, kaip jis dabar Dvasios atskleistas jo šventiesiems apaštalams ir pranašams: 6 pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, vieno kūno nariai ir dalininkai pažado Kristuje Jėzuje per Evangeliją. 7 Aš tapau Evangelijos tarnu dėl Dievo malonės dovanos, kuri buvo man duota jo galybės veikimu. 8 Man, iš visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus 9 ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti slėpinys, nuo amžių uždengtas Dieve - visų dalykų Kūrėjyje, - 10 kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis. 11 Tai atitinka amžinąjį nutarimą, įvykdytą mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. 12 Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo (Ef 3,4-12).

Daugiausia informacijos kuo tikėjo apie bažnyčią apaštalai ir kiti pirmojo amžiaus teologai, mes girdime ne iš Jėzaus lūpų, bet kitų. Mes girdime apie bendruomenę žmonių, kurie seka Kristumi ir tiki, kad Jis yra Mesijas. Bažnyčia – tai žmonės, susijungę lyg į vieną kūną, kad drauge įvykdytų Dievo tikslus per Kristų Jėzų. Paskaitykime:

12 Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus. 13 Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi- žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia. 14 Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio. 15 Jei koja imtų ir pasakytų: „Kadangi aš ne ranka, tai nepriklausau kūnui“ - tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? 16 O jeigu ausis tartų: „Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui“ - tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? 17 Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa? O jei visas - klausa, tai kur uoslė? 18 Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną jų, kaip panorėjo. 19 Jei visuma tebūtų vienas narys, tai kur beliktų kūnas? 20 Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. 21 Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“, ar galva kojoms: „Man jūsų nereikia.“ 22 Priešingai, tariamai silpnesni kūno nariai yra kur kas reikalingesni. 23 Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingesnieji nariai gaubiami didesnio padorumo, 24 kurio neprivalo mūsų padorieji nariai. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo, 25 kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais. 26 Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai. 27 Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui ¬ jo nariai. (1 Kor 12,12-26)

Šis pamokslas apie vieną kūną be galo graži ir aiški iliustracija. Mes ilgimės vienybės kūne. Bet tą vienybę reikia puoselėti. Kiekvienas atlieka savo dalį. Vienybės paslaptis yra ne tik galvoje. Jėzus viską padarė gerai ir parūpino būdą kaip tą vienybę palaikyti. Tačiau dabar viskas yra mūsų rankose. Mes kiekvienas esame arba statybininkai arba griovėjai. Kiekvienas turime išmokti elgtis Dievo namuose, jeigu mes tikime, kad bažnyčia yra Dievo namai. Yra tradicijos, kurios dievina vieną ar kitą sąnarį, dažniausiai ganytojus. Arba yra tradicijos, kurios neturi ganytojų, nes vienas yra ganytojas (Jėzus). Kokia bebūtų tradicija, svarbu, kad būtų leidžiama Jėzui statyti savo bažnyčią.

Privalome saugoti ir žinoti kaip reikia elgtis bažnyčioje:

Apaštalas Paulius sakė Timotiejui „Noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose , kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia , tiesos stulpas ir atrama“. Namai yra ten kur kažkas gyvena. Visuose namuose yra kažkokia tvarka. Kas nustato namuose tvarką? Aišku tų namų gyventojai. Bažnyčia yra Dievo namai. Pats vardas pasako, kad turime elgtis su didžia baime ir atsakomybe. Bažnyčia nėra mano ir tavo. Ši bažnyčia yra Dievo nuosavybė.
Prieš 19 metų prasidėjęs darbas nėra kauniečių, amerikiečių ar lietuvių darbas. Tai Dievo darbas žmonėse. Tai jis subūrė mus būti drauge. Tai Jo Šventoji Dvasia mokė ir vadovavo. Dievas sugeba tvarkytis savo namuose. Visa, kas turi vykti bažnyčioje yra paaiškinta Biblijoje. Tai mūsų konstitucija ir įstatymas. Ši knyga yra mūsų pamatas:

„Vadinasi, jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, 20 pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Kristų Jėzų, 21 ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventykla Viešpatyje, 22 ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje. Ef 2,19-22

Bažnyčios naikinimas, baigiasi sunaikinimu.

„Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla – tai jūs!“ (1 Kor 3,16-17)

Velnias pastoviai gundo Dievo vaikus. Jeigu jis gundė patį Jėzų Kristų, būkime tikri, kad jis sukiojasi ir mūsų tarpe. Koks jo tikslas? Jo tikslas išblaškyti mus, sugriauti, sugadinti liudijimą. Per amžius jis priešinasi Viešpaties tikslams. Jis paima mūsų silpnybes ir iš jų padaro galingus ginklus, galinčius niokoti bažnyčią. Jis naudoja mūsų liežuvį, kuris yra nuostabus Evangelijos skelbimo įrankis, ir paverčia jį nedorybės visetu. „Nemurmėkite broliai vieni prieš kitus“ – sakė Jokūbas. Jis ragino išpažinti vieni kitiems savo nuodėmes, tačiau velnias gundo, kad mes išpažintume kitų kaltes, o savo pamirštume...

Mūsų atsakomybė - statyti, o ne griauti. Kiekvienas Dievo vaikas dalyvauja bažnyčios ugdyme, statyme, augime. Kiekvienam Dievo vaikui Viešpats suteikė išminties ir davė reikalingus įrankius. Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, 9 ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų. 10 Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti. Ef 2,9-10

„O kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą. Ef 4,7
Kiekvienam iš mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mąstą. Akis negali sakyti ausiai kaip ji turi klausyti. Ausis negali įsakyti burnai ką kalbėti.

Bažnyčia skelbia svarbią žinią.

Dievas per bažnyčią skelbia amžintąsias tiesas. Evangelijos mokslas neapsiriboja keliais sakiniais. Tai gydanti žinia, apimanti visas gyvenimo sritis.

...kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis. 11 Tai atitinka amžinąjį nutarimą, įvykdytą mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. 12 Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo. Ef 3,10-12

Bažnyčia turi ką pranešti pasauliui. Tai nėra tik lūpinė žinia. Tai gyvenimo pamokos. Daugeriopa Dievo išmintis negali apsiriboti keliais žodžiais ir darbais. Bažnyčia visu savo gyvenimu skelbia Dievo mintis ir tikrą gyvenimą.

BAŽNYČIOJE kiekvienas dalyvauja

Kai griūna koks nors pastatas, visada yra ieškomos priežastys. Atliekamas nuodugnus tyrimas. Kartais pastatas būna pastatytas ne pagal projektą, kartais projektas neatitinka normų, kartais kalti konstruktoriai, kartais architektai, kartais statybininkai... Kas atsakingas už bažnyčios laikyseną? Kas neša atsakomybę? Vėlgi reiktų ištirti kokios yra mūsų praktikos, nes čia atsiskleidžia kuo tikime.

„Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų." (1 Pet 2,5)

Kiekvienas akmuo yra reikalingas. Ne visi akmenys vienodi. Vienas kietesnis, kitas minkštesnis. Dolomitas skiriasi nuo marmuro, titnagas nuo smiltainio. Vienas akmuo trapus, kitas kietas. Panašiai ir gyvieji akmenys bažnyčioje. Mes privalome gulti vienas šalia kito, apsitrinti, prisigludinti, kad užpildytume spragas. Panašiai ir mes bažnyčioje esame skaptuojami , kad tiktume vienas prie kito. Procesas gali būti ilgas ir varginantis, bet atėjus laikui toks Dievo pastatas taps šventove, kuri neš išganymą tautoms.

Taigi, mes visi kaip gyvieji akmenys esame atsakingi kokie esame. Kiekvienas neša atsakomybę už kažkokią dalį. Žmonės mėgsta kaltinti kitus už juos ištikusias bėdas. Kai Dievas išvedė Izraelį iš Egipto, jų aistra Viešpačiui greitai baigėsi. Dėl juos ištikusių nelaimių jie buvo greiti apkaltinti Mozę ir Aaroną. Tačiau iš tikrųjų jie kaltino patį Dievą. Ir Viešpačiui teko juos mokyti sunkiu keliu.

Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, ¬ Kristuje. 16 Iš jo visas kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairiais ryšiais, savaip veikiant kiekvienai daliai, auga ir save patį stato meilėje. Ef 4,15-16 Dievo namuose kiekvienas veikai savaip, bet viskas bendram labui.

Meilė – stiprios bažnyčios pagrindas

„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! 35 Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ (Jono 13,34-35)

Sekmadienio pamokslas (2011 11 27) Bažnyčios paslaptis

2011-11-27T13:54:00.002+02:00

Bažnyčios gimtadienis - 19 metų

Terminas „sekta“ kaip represyvios socialinės sąmonės fenomenas | religija.lt

2011-11-25T16:37:00.000+02:00

Senas straipsnis pasiskaitymui

Terminas „sekta“ kaip represyvios socialinės sąmonės fenomenas | religija.lt

Sekmadienio pamokslas (2011 11 20)

2011-11-20T13:35:00.002+02:00

Lk 14,25-35

²⁵ Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: ²⁶ „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, negali būti mano mokinys. ²⁷ Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.

²⁸ Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti? ²⁹ Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: ³⁰ ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti.’

³¹ Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių karių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! ³² Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. ³³ Taip pat kiekvienas jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys.

³⁴ Druska geras daiktas. Bet jei druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti? ³⁵ Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui, o išberiama laukan. Kas turi ausis, teklauso!“

Antra paskaita. H.Žukauskas

2011-11-19T10:28:00.000+02:00

Audio įrašas

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Henrikas)

2011-11-13T19:53:00.001+02:00

Mt 25, 14-30

¹⁴ Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. ¹⁵ Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną kiekvienam pagal jo gabumus ir iškeliavo. ¹⁶ Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. ¹⁷ Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. ¹⁸ O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.

¹⁹ Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. ²⁰ Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis.’ ²¹ Šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ ²² Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du.’²³ Šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’²⁴ Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei.²⁵ Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Va, imk, kas tavo.’²⁶ Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau. ²⁷ Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis. ²⁸ Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. ²⁹ Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.³⁰ Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.’

Paskaita. Teologija. Liberalizmas. Fundamentalizmas. H. Žukauskas

2011-11-09T11:53:00.000+02:00

Vakar buvo pirma teologinė paskaita apie liberalizmą bei fundamentalizmą. Įvadinė paskaita, kurią vedė Henrikas Ž. Kita paskaita už savaitės, ten pat. Algirdo 48, Vilnius

Įrašas čia:
http://www.mediafire.com/?cd6bq1c66xwil6x

Pokalbis su dienos centro direktoriumi ir darbo su vaikais vadove Ginkūnų dvare (2011 10 27)

2011-11-06T18:38:00.002+02:00

Sekmadienio pamokslas "Krikščionys yra pavojuose"

2011-11-06T13:05:00.002+02:00

Lk 8, 22-25

²² Vieną dieną Jėzus su mokiniais įlipo į valtį ir pasakė: „Irkimės anapus ežero!“ Jie atsistūmė nuo kranto. ²³ Mokiniams irkluojant, Jėzus užmigo. Ežere pakilo viesulas. Bangos ėmė semti valtį, ir visi atsidūrė pavojuje. ²⁴ Tuomet pripuolę mokiniai ėmė žadinti Jėzų, šaukdami: „Mokytojau, Mokytojau, žūvame!“ Atsikėlęs jis sudraudė vėją ir bangas. Jie nurimo, stojo tyla. ²⁵ O Jėzus paklausė juos: „Kurgi jūsų tikėjimas?!“ Mokiniai išsigandę ir nustebę kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toks, kad įsakinėja vėjams ir vandeniui, ir tie jo klauso?!“

Sekmadienio pamokslas (dalinasi svečias misionierius)

2011-10-30T20:26:00.003+02:00

Apd 3, 1-12

¹ Kartą Petras ir Jonas ėjo į devintosios valandos pamaldas šventykloje.² Tuo pačiu metu buvo nešamas ir vienas apsigimęs luošas vyras. Jis kasdien būdavo sodinamas prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais, kad prašytų šventyklos lankytojų išmaldos. ³ Pastebėjęs beįeinančius į šventyklą Petrą ir Joną, jis paprašė išmaldos. ⁴ Petras, įdėmiai pažvelgęs į jį drauge su Jonu, tarė: „Pažiūrėk į mudu.“ ⁵ Jis pakėlė galvą, tikėdamasis ką nors gausiąs. ⁶ Bet Petras prabilo: „Sidabro nei aukso aš neturiu, bet ką turiu, tą duosiu. Jėzaus Kristaus Nazariečio vardu kelkis ir vaikščiok!“ ⁷ Ir, paėmęs už dešinės rankos, pakėlė jį. Jo kojos ir pėdos bematant sustiprėjo. ⁸ Jis pašoko, atsistojo ir ėmė vaikščioti. Drauge su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas garbino Dievą. ⁹ Visi žmonės pamatė jį vaikščiojant ir šlovinant Dievą. ¹⁰ Jie pažino, kad tai tas pats luošys, kuris sėdėdavo elgetaudamas prie šventyklos Gražiųjų vartų. Jie buvo labai nustebę ir sukrėsti to, kas buvo jam atsitikę.

¹¹ Kadangi jis laikėsi Petro ir Jono, prie jų į vadinamąją Saliamono stoginę apimti nuostabos susibėgo visi žmonės. ¹² Tai matydamas, Petras kreipėsi į minią: „Izraelitai! Ko stebitės įvykiu ir ko taip žiūrite į mudu, tarsi mes savo galia ar savo maldingumu būtume pastatę jį ant kojų?!

Trečiadienio pamokslas "Padžiūvęs figmedis"

2011-10-26T19:45:00.004+03:00

Mt 21,18-22
¹⁸ Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. ¹⁹ Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo. ²⁰ Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?“ ²¹ Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’ ir taip atsitiktų. ²² Visa, ko tikėdami melsite, gausite.“

Sekmadienio pamokslas (2011 10 23)

2011-10-23T15:41:00.002+03:00

Mt 28, 16-20

¹⁶ Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. ¹⁷ Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo.¹⁸ Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.¹⁹ Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, ²⁰ mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“

viską laikau nuostoliu. pamokslas

2011-10-17T07:07:00.000+03:00

Aš viską laikau nuostoliu...

Apaštalas Paulius laiške filipiečiams 3 skyriuje perspėja tikinčiuosius dėl pavojų, kurie kyla iš religingų piktų žmonių (3,2) jis paaiškina kas yra tikrieji apipjaustytieji. Tai žmonės, tarnaujantys Dievo Dvasia, besigiriantys Jėzumi Kristumi ir pasitikintys ne savo kūnu, t.y. ne savo tautybe, ne savo išsilavinimu ir kt.. Nors Paulius tikrai galėtų pasitikėti ir savo praeitimi bei teisumu, vis dėlto jis viską laiko nuostoliu. Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, …

Ką reiškia viską laikyti nuostoliu?. Tai lyg jaunavedžiai. Dėl savo artimo atsižadama draugų ir daugelio kitų mėgstamų dalykų. Dėl savo vaikų gerovės tėvai atsisako patogaus gyvenimo. Dėl norimo nusipirkti daikto, žmonės gyvena kukliau, kad sutaupytų reikiamą sumą pinigų pirkiniui… Apaštalas Paulius neteko visko tiesiogine prasme. Jis neteko to vardo, kurį turėjo žydų tarpe, jis neteko pagarbos visuomenėje, jis neteko pagarbos namuose, jis neteko pajamų šaltinio, jis neteko visko, kas jam buvo gera ir kas teikė džiaugsmą. Pasaulio akimis jis buvo nevykėlis. Bet čia ir slypi visa esmė. Tokia yra amžinojo gyvenimo kaina.

Ar mūsų negąsdina tokios mintys? Taip, Paulius tapo apaštalu, todėl jis turėjo atsisakyti viso kas trukdė tarnavimui. Ne visi turime būti pamokslininkais ir misionieriais. Tačiau artėjant prie Kristaus mes privalome suvokti, kad savo praeities išvedžiojimais nieko nepasieksime. Privalome atsiriboti nuo to kas buvo seniau. „Kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja“. 2 Kor 5,17 Velnias nori, kad mes nesusimąstytume kas tas “sena”. Tačiau mes turime gerai žinoti. Tai pasididžiavimas dėl tautybės, išsilavinimo, amžiaus, pinigų. Tai senos svajonės, seni planai, senas gyvenimo būdas, senas požiūris į kitus žmones ir į save. Senas darbo būdas, santykiai su kitais žmonėmis. Sena “meilė”, tikėjimas, malda, tiesiog viskas.

Kodėl aš primenu šituos dalykus? Todėl, kad su laiku mes esame gundomi grįžti prie senų dalykų. Velnias dės visas pastangas, kad mes pradėtume gyventi savo kūnu arba savo teisumu. Jėzus Kristus daug apie tai kalbėjo. Jis sakė, “kas tėvą arba motiną myli labiau nei mane, tas manęs nevertas“. Jis sakė, kad kas atsigręžia atgal, tas manęs nevertas. Kas gėdijasi manęs, tas manęs nevertas.” Todėl mes kasdien turime budėti. Kokiu būdu tikintieji atsimeta nuo tikėjimo ir bažnyčios? Žingsnis po žingsnio. Budėkime broliai ir seserys.

Taigi, pažiūrėkime kodėl Paulius viską laiko nuostoliu?

1) Laimėti Kristų. kad tik laimėčiau Kristų. Viskas laikoma nuostoliu, nes tai yra mūsų išgelbėjimo būtina sąlyga. Niekas negali ateiti pas Kristų kokiu nors kitu keliu, yra tik vienas kelias, mirtis sau. Atgaila, atsivertimas, nusigręžimas nuo seno yra būtinas, kad pradėtume draugystę su Kristumi. Atminkime, siauras yra kelias, kuris veda į gyvenimą. Kristus gali dovanoti amžinąjį gyvenimą kiekvienam, tačiau mes esame laisvi ir privalome patys pasirinkti—ar norime tikėti juo ar nenorime. Daugelis sako, kad Biblija yra tik žmonių parašyta knyga, daugelis sako, kad Kirstus yra mitas, kad stebuklų nebūna ir prisikėlimas yra neįmanomas, tačiau ar visi nuoširdžiai ieškojo atsakymų į šiuos klausimus? Ar visi, kurie neigia Kristaus mokslą, kada nors šaukėsi Dievo? Mes žinome, kad kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo bus išgelbėtas (Rom 10,13). Ir kiekvienas besišaukiantis išgirs, kad turi mirti sau, atsiversti ir tapti nauju kūriniu. Kiekvienam Nikodemui Jėzus taria: “turi užgimti iš naujo”…

2) Būti Kristuje. ir būčiau Jame, nebeturėdamas nuosavo teisumo, kurį teikia įstatymas, bet turėdamas teisumą iš tikėjimo Kristumi, einantį iš Dievo, paremtą tikėjimu. Norime būti tikintys? Pradėkime nuo mirties sau. Tikėjimas nereikalingas žmonėms, kurie viską turi, viską gali, viską žino, viską daro teisingai. Tikėjimas prasideda tada, kai pripažįstame, kad nieko neturime, nieko negalime, nieko nežinome, nieko gero nedarome. Tada pradedame šauktis Dievo kaip savo galios, kaip savo išminties, kaip savo aprūpintojo. Paulius sako, kad jis nori būto Kristuje tikėjimu, kurį duoda Dievas. Labai įdomiai skamba šie žodžiai. „Teisumas iš tikėjimo Kristumi, einantis iš Dievo, paremtas tikėjimu“. Tikėjimas iš tikėjimo. Kaip čia taip gali būti? Kada mes tikime Jėzumi Kristumi, mūsų teisumas yra keičiamas, transformuojamas. Kažkada mūsų teisumas rūpinosi tik savimi, dabar jis pradeda rūpintis kitais. Teisumas pagal Jėzų reikalauja aukos dėl kitų. Nesavanaudiška meilė yra teisumo vaisius. Gailestingumas yra teisumo vaisius. Paulius kalba apie tikėjimą Kristumi kaip apie visą politinę, religinę, teologinę ir filosofinę sistemą. Mes patikime Jėzumi, kuris yra ne tik Teologas, bet ir Politikas, Strategas, Filosofas, pranašas; mes tikime Jėzumi, kuris yra nepriekaištingas vadovas, Ganytojas ir Mokytojas. Jis tas, kuris atpirko mus ant kryžiaus. Ir netgi mirties akimirka jis moko mus gailestingumo ir tikro teisumo (rūpestis motina, atleidimas priešams). Glaudimasis prie tokio Jėzaus reikalauja tikėjimo. Mums reikia tikėjimo, kad gyventume Jėzaus mokymu ir pavyzdžiu; reikia tikėjimo nematomais dalykais; reikia vilties, kuri atsiranda tikint. „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Heb 11,1)

3) Pažinti Kristų. Trokštu pažintį jį, Kada atsisakome savo senojo gyvenimo, kada viską laikome sąšlavomis, tik tada mes užsidegame troškimu pažinti savo Gelbėtoją. Apaštalas Paulius matė Kristų savo akimis ne vieną kartą. Ir vis dėlto jis trokšta Jį pažinti. Reiškia ir mes galime Jį pažinti. Taip, Jėzus yra danguje (nematomojoje erdvėje), bet per Jo žodį, Dievo Dvasią, bei Jo bendruomenę mes galime asmeniškai draugauti su pačiu Gyvybės Kūrėju Dievo Sūnumi Jėzumi. Tikrai verta viską laikyti nuostoliu?! Jei sakome savo širdyje, kad Dievas yra toli ir tikėjimu nejaučiame Jėzaus artumo, tikrai pradėjome ieškoti Jėzaus savo senuoju “aš”. Tikrai pradėjome gyventi religingą, tuščių tradicijų varomą gyvenimą. Paulius troško pažinti Jėzų. Ar mes trokštame, kaip ištroškęs žmogus geidžia vandens? Ko mes trokštame labiausiai šiandien? Ar mes trokštame Kristaus teisumo ar pranykstančių daiktų? Mūsų gyvenimo praktikos parodo ko mes trokštame, tik ne mūsų mintys ir klabos.

4) Pažinti prisikėlimo galią. jo prisikėlimo galybę. Laikyti viską nuostoliu tikra nauda, nes tada mes susipažįstame su Jėzaus Kristaus prisikėlimo galybe. Ką reiškia pažinti jo prisikėlimo galią? Kas įvyko, kai Jėzus kėlėsi iš mirusiųjų? Ne tik jo kapas, bet ir kitų šventųjų kapai buvo atverti. Romėnų kariai krito ant žemės lyg negyvi. O juk Jėzaus prisikėlimas yra mūsų prisikėlimas. Mes buvome mirę, o Jėzus prikėlė mus gyventi su Kristumi: „Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, ⁵ mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi - jūs juk esate išgelbėti malone, - ⁶ prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje“ (Ef 2,4-6). Būsimas mūsų prisikėlimas visų pirma įvyksta mūsų širdyse, po to tai atsispindi visame gyvenime ir kelio gale‑ kūno prikėlimu. Prisikėlęs Jėzus nebeliko silpnas kaip žmogus, bet perkeistas ir galingas. Jėzus Kristus, kurį matė apaštalas Jonas, gaudamas apreiškimą, buvo kitoks. Todėl ir kiekvienas atgimęs žmogus yra kitoks, jo gyvenimas pasikeičia galingai... Sakote nesikeičia? – reiškia neleidžiate Dievui jo keisti!!!

5) Pažinti dalyvavimą kentėjimuose. ir bendravimą jo kentėjimuose, Paulius sako, kad jis trokšta pažinti bendravimą Jėzaus kentėjimuose. Taip, Sauliaus atgimimo pradžioje Jėzus pasakė per Ananiją, kad būsimas Paulius daug kentės. Ir iš tiesų, kada mes atsižadame to kas sena, mūsų laukia išmėginimai, nes bedieviškas pasaulis priešinasi skaistumui ir Dievo Žodžio tiesai. „Ir visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami. Pikti žmonės, suvedžiodami eis dar blogyn, klaidindami ir klysdami“. (2 Tim 3,12) Paulius pranašauja, kad pikti žmonės bus dar piktesni. Ir tai tiesa. Todėl nenusiminkime persekiojami, negrįžkime prie savo seno gyvenimo būdo, bet džiaukimės, kad galime dalyvauti Kristaus kentėjimuose.

6) Pažinti mirtį dėl Kristaus. noriu panašiai kaip jis numirti. Kada tikintysis viską laiko nuostoliu, kada jis atsižada senojo gyvenimo būdo, jis pasikeičia, ir išmėginimai, bei kentėjimai negąsdina jo. Jis nori būti ištikimas iki mirties. Ir ne mirties nuo senatvės, bet mirties dėl Kristaus.

Kiekvienas tikintysis šiandien sėdėdamas bažnyčioje gali lengvai pasakyti, kad nori mirti dėl Kristaus. Apaštalas Petras irgi taip sakė. Tačiau netrukus išsigynė savo Viešpaties. Kiekvienas galime pasakyti, jei Dievas pašauks, važiuosime net į tolimiausią šalį, tačiau kaip bus kada ateis tas laikas? Ar būsime pasiruošę priimti iššūkį? Štai kodėl kiekviena diena, kurią Dievas davė gyventi turėtų mus vis labiau ir labiau priartinti prie Jėzaus Kristaus ir Dievo Tėvo. Štai kodėl taip svarbu budėti ir ištirti save ar nesame atmestini? Štai kodėl Paulius sako „Kad ir kiek nuėję, ženkime toliau ta pačia linkme“. (Fil 3,16). Todėl aš bėgu neklaidžiodamas, ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats neapsidaryčiau atmestinas. (1 Kor 9,26-27) Štai kodėl taip svarbu ištirti ar negyvename savo stiprybe, savo pasiekimais, savo patirtimi, savo senais įpročiais. Tik tada, kada kasdien gyvename Dievo Dvasia, mes pasirengsime šiandienai ir ateičiai. Juk Dievo dėka esame Kristuje, Dievo dėka ir galime gyventi Kristuje. Tik Dievo dėka galėsime ir mirti Kristuje.

7) Pažinti prisikėlimą iš mirusiųjų. „...kad pasiekčiau ir prisikėlimą iš numirusiųjų. Aš nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas. ¹³ Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, ¹⁴ į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje.“ Taip, mes pasieksime prisikėlimą iš mirusiųjų, jei mirėme su Kristumi. Jei gyvename su Kristumi, tada būtinai ir prisikelsime su nauju kūnu.

Nerėkime kitiems, kad esame Dievo vaikai. Neaukštinkime savęs, bet su romumo Dvasia eikime pirmyn. Turėkime Pauliaus nusistatymą. Jis žinojo, kad yra su Jėzumi, bet nesididžiavo, nelaikė savęs tobulu ir viską pasiekusiu. Jis tiesiog ėjo pirmyn, pamiršdamas kas yra už jo. Jis kantriai bėgo bėgimą, kovojo kovą, vijosi Jėzų. Nes jis visada eina priekyje. Mes niekada negalėsime prilygti Jėzui, bet visada galime į jį lygiuotis ir sekti iš paskos. Jėzus kviečia mus prie laimikio aukštybėse (ne žemėje), nedelskime, eikime pirmyn.

Dievas nori, kad mes žinotume, kad turime amžinąjį gyvenimą. Ir kad žinotume ne filosofiškai, bet praktiškai. Jei tik pradedame abejoti, atsiverskime 1 Jono laišką, kuris parašytas, kad žinotume kaip atrodo žmogus, turintis amžinąjį gyvenimą. „Aš tai parašiau jums, įtikėjusiems Dievo Sūnaus vardą, kad žinotumėte turį amžinąjį gyvenimą.“ (5,13) Amen.

8) TOBULUMO KELIAS. „Taigi visi, kurie esame tobuli, turėkime tai galvoje! O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, Dievas jums tai apreikš. ¹⁶ Kad ir kiek nuėję, ženkime toliau ta pačia linkme“. Kada žmogus panašiai kaip Paulius tobulai viską laiko nuostoliu dėl Jėzaus, toks tikintysis yra kantrus kitiems, kurie netobulai pažįsta Kristaus kelią. Tada tikrai galima būti kantriam ir suprasti, kad Dievas kaip Visagalis ir suverenus Viešpats gali apreikšti savo Sūnaus pavidalą. Kristaus mokinys neturi stoti į kova su mažutėliais, bet padėti jiems augti ir stiprėti, kad visi drauge pasiektume Kristaus pilnatvės amžių. „kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tapsime tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką, kad nebebūtume maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius. ¹⁵ Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje. (Ef 4,14-16). Amen.

Sekmadienio pamokslo "Aš viską laikau nuostoliu" audio įrašas

2011-10-16T12:58:00.004+03:00

Fil 3, 7-15

⁷ Bet tą pirmenybę aš dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. ⁸ O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų ⁹ ir būčiau jame, nebeturėdamas nuosavo teisumo, kurį teikia įstatymas, bet turėdamas teisumą iš tikėjimo Kristumi, einantį iš Dievo, paremtą tikėjimu. ¹⁰ Trokštu pažinti jį, jo prisikėlimo galybę ir bendravimą jo kentėjimuose, noriu panašiai kaip jis numirti, ¹¹ kad pasiekčiau ir prisikėlimą iš numirusių.

¹² Aš nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas. ¹³ Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, ¹⁴ į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje. ¹⁵ Taigi visi, kurie esame tobuli, turėkime tai galvoje! O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, Dievas jums tai apreikš.

pamokslas "Trys išgydymai"

2011-10-09T17:32:00.000+03:00

Trys išgydymai

Mat 8,1-17

1) Raupsuotasis ir akiplėšiška drąsa. „Štai prisiartino raupsuotasis ir parpuolė prieš jį ant žemės, maldaudamas: „Viešpatie, jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „noriu, būk švarus.“ Ir tuojau pat raupsai išnyko.“ (Mat 8,2-3). Žmonės ieškojo Jėzaus. Paskui jį pastoviai sekė minios žmonių. Ir štai priešais Jėzų išbėga raupsuotasis. Raupsuotieji gyvendavo atskirai nuo viso žmonių bendruomenės. Jų liga buvo pavojinga ir labai užkrečiama. Žmogus sergantis šia liga buvo pasmerktas lėtai ir kankinančiai mirčiai. Niekas nenorėjo bendrauti su tokiais. Niekas nenorėjo tokių liesti ir valgyti drauge.

Kiekvienas žmogus yra lyg raupsuotasis Dievo akivaizdoje. Kiekvienas yra nusidėjėlis, todėl negali bendrauti su Šventu Dievu ir Dievo šventaisiais. Jis negali džiaugtis šventųjų sueigoje, jis negali matyti švento Dievo. Jis neturi poilsio ir ramybės. Jis negali girdėti Dievo Žodžio. „Tais laikais jūs buvote be Kristaus, svetimi Izraelio bendruomenei, tolimi pažado sandoroms, be vilties ir be Dievo pasaulyje. Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, esate tapę artimi dėlei Kristaus kraujo.“ (Ef 2,12) Šiandien kiekvienas nusidėjėlis gali tapti labai artimas Dievui per Kristaus kraują, tai yra per jo auką, per Jėzaus atliktą permaldavimo darbą. Jis savo krauju permaldavo Tėvą mūsų labui. Jis savo krauju nuplovė mūsų nuodėmes. Tik tikėjimas šia nuostabia žinia priartina mus prie Dievo.

Tas raupsuotasis žmogus išdrįso prisiartinti prie Jėzaus, nes norėjo pasveikti. Jis buvo susitepęs. Jis buvo nusidėjęs. Jis atėjo prie Jėzaus, puolė veidu nieko nesitikėdamas: „Viešpatie, jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“ - teištarė. „Jei panorėsi.“ Jis išpažįsta, kad nori, kad būtų Viešpaties valia. Jis supranta, kad Viešpats turi visą valdžią ir gali nuspręsti jo likimą.

Kiekvienas nusidėjėlis šiandien turėtų panašiai ieškoti Jėzaus. Jei tari „Viešpatie“, vadinasi pripažįsti, kad jis turi valdžią nepatenkinti tavo prašymo. To nuolankumo labai trūksta žmonėms šiandien. Tikintieji dažnai praranda kantrybę ieškodami Viešpaties. Bet visada turime širdyje atsiminti, kad Viešpats gali nepanorėti atsakyti į mūsų maldą taip kaip mes norime. Ir neturėtume nusiminti, jei pažįstame Viešpatį.

O, kad mes visada turėtume tokią širdį! O kad mes suprastume savo bejėgiškumą ir Viešpats išugdytų mumyse tą pakantumo dvasią. Mes gyvename pasaulyje kur žmonės nemėgsta laukti. Nenori nusižeminti, nori viską gauti iš karto. Deja Viešpaties karalystėje yra ne taip kaip pasaulio karalystėje. Žmogaus charakteris taip pat susiformuoja ne iš karto. Tėvai privalo sunkiai dirbti, kad vaikas išmoktų būti klusnus, gerbiantis tėvus, atsakingas, darbštus ir mylintis. Po nuodėmių atleidimo, nusidėjėlis pradeda naują gyvenimą. „Kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys, kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja.“ (2 Kor 5,17) Jis tampa Dievo kūdikiu. Negalima tikėtis, kad jis taps brandus ir stiprus per vieną dieną. Jis privalo maitintis ir stiprėti. Jo charakteris bus vis panašesnis ir panašesnis į Kristaus tik tada, jei jis lavinsis dievotume. Jei jis stiprės Jėzaus Kristaus malone. Jei kęs vargus, kaip geras Jėzaus Kristaus karys: „Taigi tu, mano vaike, stiprėk Kristaus Jėzaus malone ² ir, ką esi iš manęs girdėjęs prie daugelio liudytojų, perduok patikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti. ³ Kęsk vargus kartu su manimi kaip geras Kristaus Jėzaus karys. ⁴ Atliekantis kario tarnybą neužsiima pragyvenimo reikalais, idant patiktų jį pašaukusiam tarnybon. ⁵ Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. ⁶ Triūsiančiam žemdirbiui dera pirmam pasiimti vaisių. ⁷ Suprask, ką sakau: Viešpats tau duos išmanymą apie visus dalykus. (2 Tim 2,1-7).Jis stiprės, jeigu grumsis pagal taisykles, Viešpaties žodis bus jo kasdienė duona, o tikėjimas kasdienis gėrimas.

2) Šimtininko tarnas ir nematytas tikėjimas. „Sugrįžus į Kafarnaumą, prisiartino prie Jėzaus šimtininkas, maldaudamas: „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi.“ Jėzus jam tarė: „Einu išgydysiu jį.“ Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: ‚Eik!‘ ir jis eina; saku kitam: ‚Ateik čionai!‘ ir jis ateina; sakau tarnui: ‚Daryk tai.‘ – ir jis daro.“ Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo... (Mat 8,5-10)

Prieš mūsų akis dar viena keista situacija. Dabar pas Jėzų ateina šimtininkas. Keista, kad pagonis eina pas žydą. Aš sakau pagonis, nes šimtininkas buvo Romos armijos karininkas. Yra žinoma, remiantis istoriniais šaltiniais, kad Kafarnaume buvo armija sudaryti iš pagonių ir samariečių. Ji buvo pavaldi Erodui Antipui. Taigi šis šimtininkas turėjo būti girdėjęs apie Jėzų. Taip pat jis turėjo būti draugiškai nusiteikęs visai žydų tautai. Lukas rašė, kad žydai gerai atsiliepė apie šį žmogų. Jie brangino jį, nes jis buvo pastatęs sinagogą ir mylėjo žydų tautą. (Luk7,1-10) Aišku jis gerai žinojo, kad žydai turi keistų papročių ir nenori bendrauti su pagonimis. Jis perdavė Jėzui, kad nėra vertas jo vizito, užteks žodinio paliepimo ir tarnas pasveiks. Taigi matome, kad šimtininkas tikėjo, kad Jėzus turi galią žodžiu sutramdyti ligą. Jėzus labai nusistebėjo ir pasakė, kad net Izraelyje neradęs tokio tikėjimo, o čia ne žydas ir suprantantis Dievo galią.

Taip, tai tikėjimas, kai mes žinome, kad Dievo Žodis turi galią. Jei Jėzaus Kristaus gyvasis žodis turėjo galią, tai ir užrašytas Žodis turi tą pačią galią „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis. ¹³ Jam nėra jokių paslėptų kūrinių, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą“. (Heb 4,12). Tikrai bus palaimintas kiekvienas tikintysis, kuris tiki kiekvienu Dievo Žodžiu ir pagal jį gyvena. Tačiau turime būti budrūs, nes pasaulyje yra daug tradicijų, kurios remiasi ne Jėzaus Kristaus mokymu, bet savo protėvių ir amžininkų teologiniais pasiekimais. Pasaulyje daug tokių, kurie užsidarę į savo vienuolynus, nenori nieko žinoti apie tikrąjį gyvenimą. Jiems patinka gyventi išgalvotame pasaulyje. Patys tiki melu ir klaidina kitus savo mokymais. Tačiau Kristus sako: „Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu... Jie kas mane myli, laikysis mano žodžio.“ (Jon 14,21-23) Tas, kuri myli, yra ištikimas savo Dievui. Jis nesirūpina ką sako jo jausmai, tradicijos, papročiai. Jis nori patikti savo Viešpačiui, nes Viešpats parodė jam neapsakomą meilę Kristuje Jėzuje. Jis nuoširdžiai klausosi Jėzaus žodžių ir nepasikliauja savanaudiškais teologiniais išvedžiojimais. Visada su pagarbia baime girdi Dievo Žodį ir nepamiršta, kad jokia Rašto pranašystė negali būti aiškinama savavališkai. „Mes turime tvirčiausią pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė. ²⁰ Pirmiausia žinokite, kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama, ²¹ nes pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu. (2Pet 1,19-21). Dievo žodis turi būti aiškinamas Šventosios Dvasios šviesoje. Dievo Žodžio aiškinimas nėra vieno žmogaus reikalas. Todėl viena iš bažnyčios užduočių yra saugoti tiesą ir ją tinkamai perteikti pasauliui.

3) Petro uošvė ir keistas noras patarnauti. „Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią. Jis palietė jos ranką, ir karštis paliovė. Toji atsikėlė ir galėjo jam patarnauti.“ (Mat 8,14-15) Jėzus myli žmones, jis myli savo vaikus. Jis mylėjo savo apaštalus. Ne visu žmones Izraelyje jis išgydė, bet tik tuos, kuriuos jam nurodė Tėvas iš dangaus. Tie išgydymai turėjo tikslą. Štai ir dabartis ateina pas Petro uošvę, kuri buvo ligos patale ir nieko neprašė, nes greičiausiai negalėjo. Kiti paprašė pagalbos. Čia galime rasti geras pamokas sau. Privalu šauktis Viešpaties dėl kitų žmonių. Jėzus nori padėti žmonėms, jis trokšta išvaduoti nusidėjėlius. Tikinčiųjų maldos būtinos, kad kiti atrastų Gelbėtoją.

Bet pastebėkime šioje istorijoje dar vieną svarbų faktą. Petro uošvė pasveikusi tuoj pat puolė patarnauti mokinimas ir Jėzui. Ar ne keista? Kada mes sveikstame, mes esame nedarbingi dar kurį laiką. Mes save saugome ir visi žino, kad sirgai ir dabar turi teisę pailsėti. Petro uošvę palietė Viešpats ir ji negalėjo gulėti lovoje. Ji buvo visai sveika ir norėjo pagarbinti Kristų. Ji galėjo gulėti prieš Jėzų visą dieną, bučiuoti kojas iš dėkingumo. Bet ji pagarbino Dievą savo patarnavimu. Ji galėjo jam patarnauti. Ar mes galime patarnauti Jėzui?

Čia pamoka ir mums. Jei Viešpats mus išgelbėjo iš nuodėmių, jei Kristus apvalė raupus ir išgydė mūsų sielą, nesėdėkime, kelkimės ir eikime tarauti ir skelbti pasauliui apie didį išganymą, išaukštinkime Dievą patarnaudami šventiesiems. Negulinėkime, bet darbuokimės kitų labui. Juk pasaulyje tiek daug raupsuotųjų ir karščiuojančių nuodėme žmonių. Jie laukia gelbėtojo, bet nežino kur jį rasti. Jiems reikia šimtininko tikėjimo, bet kas pateiks tikrą Dievo Žodžio aiškinimą?

Jėzus nori mus išgelbėti, Jėzus gali mus išgelbėti, mes tikrai galime Jam tarnauti.

Sekmadienio pamokslas. Trys išgydymai. Audio įrašas

2011-10-09T15:45:00.002+03:00

Mt 8

¹ Kai Jėzus leidosi nuo kalno, jį lydėjo didelės minios. ² Štai prisiartino raupsuotasis ir parpuolė prieš jį ant žemės, maldaudamas: „Viešpatie, jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ ³ Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko. ⁴ Jėzus pridūrė: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti.“

⁵ Sugrįžus į Kafarnaumą, prisiartino prie Jėzaus šimtininkas, maldaudamas:⁶ „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi.“ ⁷ Jėzus jam tarė: „Einu išgydysiu jį.“ ⁸ Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. ⁹ Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: ‘Eik!’ ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’ ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’ ir jis daro.“ ¹⁰ Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! ¹¹ Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. ¹² O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“ ¹³ Šimtininkui Jėzus tarė: „Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.

¹⁴ Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią.¹⁵ Jis palietė jos ranką, ir karštis paliovė. Toji atsikėlė ir galėjo jam patarnauti.

¹⁶ Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demono apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius, ¹⁷ kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai:

Jis prisiėmė mūsų negalias,

užsikrovė mūsų ligas.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Henrikas)

2011-10-02T12:57:00.002+03:00

Mt 21, 33-46

³³ Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo ūkininkams ³⁴ ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas ūkininkus atsiimti savosios vaisių dalies. ³⁵ Bet ūkininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. ³⁶ Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet ūkininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. ³⁷ Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: ‘Jie drovėsis mano sūnaus.’ ³⁸ Tačiau ūkininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą.’ ³⁹ Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. ⁴⁰ Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais ūkininkais?“ ⁴¹ Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems ūkininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių.“ ⁴² Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesatę skaitę Raštuose:

Akmuo, kurį statytojai atmetė,

tapo kertiniu akmeniu.

Tai Viešpaties padaryta

ir mūsų akims tai nuostabą kelia.

⁴³ Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių. ⁴⁴ Kas nukris ant to akmens, tas suduš, o ant ko akmuo užgrius, tas bus sutriuškintas.“

⁴⁵ Išgirdę palyginimus, vyresnieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jėzus kalba apie juos. ⁴⁶ Jie stengėsi jį suimti, tačiau bijojo liaudies, nes ji laikė Jėzų pranašu.

Billy Graham: Choices

2011-09-28T13:42:00.000+03:00

Billy Graham: Choices: From San Jose, CA, 1981

Sekmadienio pamokslas "Atsispirti pagundymui"

2011-09-25T14:24:00.001+03:00

Mt 4, 1-11

¹ Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. ² Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. ³ Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“ ⁴ Bet Jėzus atsakė: „Parašyta:

Žmogus gyvas ne viena duona,

bet ir kiekvienu žodžiu,

kuris išeina iš Dievo lūpų.“

⁵ Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ⁶ ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta:

Jis lieps savo angelams globoti tave,

ir jie nešios tave ant rankų,

kad neužsigautum kojos į akmenį.“

⁷ Jėzus jam atsako: „Taip pat parašyta:

Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“

⁸ Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, ⁹ taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“ ¹⁰ Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta:

Viešpatį, savo Dievą, tegarbink

ir jam vienam tetarnauk!“

¹¹ Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.

Sekmadienio pamokslas "Įsakymas turtuoliams"

2011-09-18T12:32:00.002+03:00

1 Tim 6,17-21

17 Šio pasaulio turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į nepatikimus turtus, bet viltųsi Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui. 18 Tegul jie daro gera, lobsta gerais darbais, esti dosnūs, dalijasi su kitais. 19 Šitaip jie susikraus lobį gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą. 20 O Timotiejau, sergėk tau patikėtą turtą, vengdamas pasaulio tuščiažodžiavimo ir tariamojo pažinimo prieštaringų teigimų, 21 nes kai kurie, jį pamėgę, nuklydo nuo tikėjimo. Malonė su jumis!

Sekmadienio pamokslas "Ar esame tikėjime?"

2011-09-11T13:15:00.004+03:00

2 Kor 13,5-7

⁵ Patikrinkite patys save, ar laikotės tikėjimo. Ištirkite save! O gal nenutuokiate, kad jumyse yra Jėzus Kristus? Jeigu taip, tai esate atmestini.⁶ Bet aš turiu vilties, kad jūs įsitikinsite, jog mes nesame atmestini. ⁷ Mes meldžiame Dievą, kad jūs nedarytumėte nieko blogo, ne tam, kad mes pasirodytume tinkami, bet kad jūs darytumėte gera, o mes būtume tartum atmestini.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi svečias Valdemar Corn iš misionieriško labdaros fondo "LICHT IM OSTEN")

2011-09-04T12:19:00.003+03:00

Trečiadienio pamokslas (2011 08 31)

2011-09-01T18:24:00.001+03:00

salė

2011-08-30T16:24:00.003+03:00

Abu

2011-08-30T16:24:00.001+03:00

jungtuvės

2011-08-30T16:20:00.001+03:00

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Henrikas)

2011-08-30T16:05:00.003+03:00

2011-08-28

"Vaivorykštės Tako" pagrindinė mokykla kviečia mokytis Vilniuje

2011-08-29T15:11:00.000+03:00

Sekmadienio pamokslas "Geras išpažinimas"

2011-08-21T22:20:00.001+03:00

1 Tim 6, 12-16

¹² Kovok gerąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir kuriam pateikei gerą išpažinimą daugelio liudytojų akyse. ¹³ Dėl Dievo, kuris visiems duoda gyvybę, ir dėl Kristaus Jėzaus, kuris prie Poncijaus Piloto pateikė gerą išpažinimą, aš tau įsakau ¹⁴ išlaikyti įsakymą be dėmės ir priekaišto iki pasirodys mūsų Viešpats Jėzus Kristus. ¹⁵ Jį skirtu laiku apreikš

palaimintasis, vienintelis Valdovas,

karalių Karalius ir viešpačių Viešpats,

¹⁶ vienatinis Nemirtingasis,

kuris gyvena neprieinamoje šviesoje,

kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti.

Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Arnoldas)

2011-08-14T13:04:00.002+03:00

^{Jono 10, 7-15}

⁷ O Jėzus kalbėjo toliau:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

aš avių vartai.

⁸ Visi, kurie pirma manęs atėjo,

buvo vagys, plėšikai,

todėl neklausė jų avys.

⁹ Aš esu vartai.

Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.

Jis įeis ir išeis

ir ganyklą sau ras.

¹⁰ Vagis ateina

tik vogti, žudyti, naikinti.

Aš atėjau,

kad žmonės turėtų gyvenimą,

kad apsčiai jo turėtų.

¹¹ Aš gerasis ganytojas.

Geras ganytojas

už avis guldo gyvybę.

¹² Samdinys, ne ganytojas,

kuriam avys ne savos,

pamatęs sėlinantį vilką,

palieka avis ir pabėga,

o vilkas puola jas ir išvaiko.

¹³ Samdinys pabėga, nes jis samdinys,

jam avys nerūpi.

¹⁴ Aš gerasis ganytojas:

aš pažįstu savąsias,

ir manosios pažįsta mane,

¹⁵ kaip mane pažįsta Tėvas

ir aš pažįstu Tėvą.

Už avis aš guldau savo gyvybę.

Sekmadienio pamokslas "Apie visokius išbandymus"

2011-08-07T12:49:00.003+03:00

Jokūbo 1

² Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. ³ Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, ⁴ o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys.

¹² Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes, kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs ji mylintiems.

¹³ Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas.“ Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo. ¹⁴ Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. ¹⁵ Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį.

¹⁶ Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai!

Sekmadienio pamokslas. Likti vynmedyje Jono 15

2011-08-03T11:19:00.000+03:00

^{Audio įrašas}

¹ Aš esu tikrasis vynmedis,

o mano Tėvas ūkininkas.

² Kiekvieną mano šakelę,

neduodančią vaisiaus,

jis išpjauna,

o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo,

kad ji duotų dar daugiau vaisių.

³ Jūs jau esate švarūs

dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.

⁴ Pasilikite manyje,

tai ir aš jumyse pasiliksiu.

Kaip šakelė

negali duoti vaisiaus pati iš savęs,

nepasilikdama vynmedyje,

taip ir jūs bevaisiai,

nepasilikdami manyje.

⁵ Aš esu vynmedis, o jūs šakelės.

Kas pasilieka manyje ir aš jame,

tas duoda daug vaisių;

nuo manęs atsiskyrę,

jūs negalite nieko nuveikti.

⁶ Kas nepasiliks manyje,

bus išmestas laukan

ir sudžius kaip šakelė.

Paskui surinks šakeles,

įmes į ugnį, ir jos sudegs.

⁷ Jei pasiliksite manyje

ir mano žodžiai pasiliks jumyse,

jūs prašysite, ko tik norėsite,

ir bus jums suteikta.

⁸ Tuo bus pašlovintas mano Tėvas,

kad jūs duosite gausių vaisių

ir būsite mano mokiniai.

⁹ Kaip mane Tėvas mylėjo,

taip ir aš jus mylėjau.

Pasilikite mano meilėje!

¹⁰ Jei laikysitės mano įsakymų,

pasiliksite mano meilėje,

kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus

ir pasilieku jo meilėje.

¹¹ Aš jums tai kalbėjau,

kad jumyse būtų manasis džiaugsmas

ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

Trečiadienio pamokslas (Jono 17 sk.)

2011-07-27T20:15:00.002+03:00

Jono 17

1 Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave 2 ir tavo duota galia į visus žmones teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. 3 O amžinasis gyvenimas tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų Mesiją. 4 Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. 5 Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui. 6 Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. 7 Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. 8 Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs. 9 Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! 10 Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo tai mano, ir aš pašlovintas juose. 11 Aš jau nebe pasaulyje... Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu, kurį esi man davęs, kad jie būtų viena kaip ir mes. 12 Kol buvau su jais, aš išlaikiau juos tavo vardu[i1], kurį esi man davęs, išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų; taip išsipildė Raštas. 13 Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. 14 Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. 15 Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. 16 Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. 17 Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. 18 Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. 19 Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa. 20 Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: 21 tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, 22 Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: 23 aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai. 24 Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš, kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą. 25 Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. 26 Aš paskelbiau tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose.“

Sekmadienio pamokslas

2011-07-24T18:46:00.005+03:00

Mt 11, 25-30

²⁵ Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.

²⁶ Taip, Tėve, nes tau taip patiko.

²⁷ Viskas man yra mano Tėvo atiduota;

ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas,

nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus

ir kam Sūnus panorės apreikšti.

²⁸ Ateikite pas mane visi,

kurie vargstate ir esate prislėgti;

aš jus atgaivinsiu!

²⁹ Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs,

nes aš romus ir nuolankios širdies,

ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

³⁰ Mano jungas švelnus,

mano našta lengva.“

Sekmadienio pamokslas (dalinasi svečias Rimantas Kupstys)

2011-07-17T13:28:00.001+03:00

Sekmadienio pamokslas

2011-07-10T13:57:00.000+03:00

Trečiadienio pamokslas "Kam reikalinga bažnyčia?"

2011-06-29T21:01:00.000+03:00

Sekmadienio pamokslas "Susirinkimai, išeinantys į blogą"

2011-06-26T12:59:00.003+03:00

1 Kor 11,17-34

¹⁷ Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga. ¹⁸ Pirmiausia man teko girdėti, kad jums susirinkus kaip Bažnyčiai, tarp jūsų esama skilimų, ir aš iš dalies tuo tikiu. ¹⁹ Juk turi pas jus būti atskalų, kad išeitų aikštėn, kurie iš jūsų yra išmėginti žmonės. ²⁰ Taigi jūs susirinkę draugėn nebevalgote Viešpaties vakarienės, ²¹ nes kiekvienas pirmiausia ima valgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria. ²² Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo Bažnyčią ir sugėdinti nepasiturinčius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už šitai nepagirsiu.

²³ Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną, ²⁴ padėkojęs laužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas už jus^[i1]. Tai darykite mano atminimui.“ ²⁵ Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui.“ ²⁶ Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.

²⁷ Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui. ²⁸ Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. ²⁹ Kas valgo ir geria, to Kūno nepaisydamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą^[i2]. ³⁰ Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių. ³¹ Jei mes patys savęs paisytume, tai nebūtume teisiami. ³² O kai Viešpats mus teisia, tai ir pabaudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.

³³ Taigi, mano broliai, kai renkatės Vakarienės, palaukite vieni kitų. ³⁴ Jei kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimo užsitraukti.

Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi svečias Jeff Carter)

2011-06-19T12:44:00.002+03:00

Lk 8, 1-15
1 Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę. Su juo buvo Dvylika [apaštalų] 2 ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų; tai Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai, 3 Erodo prievaizdo Chuzos žmona Joana, Zuzana ir daug kitų moterų, kurios šelpė juos savo turtu. Sėjėjo palyginimas 4 Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms dar skubant iš visų miestų pas Jėzų, jis bylojo palyginimu: 5 „Sėjėjas išsirengė sėti javų. Jam sėjant, vieni grūdai nukrito pakelėje, buvo sumindžioti, ir dangaus sparnuočiai juos sulesė. 6 Kiti nukrito ant uolų, ir jų daigai sudžiūvo, nes trūko drėgmės. 7 Dar kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, juos nusmelkė. 8 O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių“ . Tai papasakojęs, jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“ Kodėl palyginimai? 9 Jo mokiniai paklausė, ką reiškiąs tasai palyginimas. 10 Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad regėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų“. Palyginimo išaiškinimas 11 „Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis. 12 Pakelėje – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. 13 Ant uolų – tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: kurį laiką jie tiki, o gundomi atkrinta. 14 Kas krito tarp erškėčių, – tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami liko nusmelkti rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus. 15 Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu“.

Sekminių sekmadienio pamokslas (2011 06 12)

2011-06-16T08:50:00.003+03:00

Jn 16, 5-15

Apd 1,12-14

Apd 2,1-18

Gal 5,16-25

Zch 4,6 Ne galybe, ne jėga, bet mano Dvasia, skelbia Galybių VIEŠPATS

Sekmadienio pamokslas (dalinasi John, svečias is Anglijos)

2011-06-05T13:54:00.003+03:00

Heb 12,1-3, 12 ¹ Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, ² žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. ³ Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia! ¹² Todėl pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius ¹³ ir vaikščiokite, palikdami tiesius pėdsakus, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.

Neh 1:1-4, 2,1-5

¹ Hachalijos sūnaus Nehemijo pasakojimas.

Dvidešimtų metų kislevo mėnesį, man esant sostinėje Sūzuose, ² atvyko Hananis, vienas mano brolių, su keletu vyrų iš Judo. Aš teiravausi jų apie žydus likutį, išsigelbėjusį iš nelaisvės, ir apie Jeruzalę. ³ Jie paaiškino man: „Išlikusieji, pergyvenę nelaisvę, tenai, [Judo] srityje, yra skurde ir nemalonėje. Jeruzalės sienose pilna spragų, o jos vartai ugnies sunaikinti.“

⁴ Išgirdęs šiuos žodžius, atsisėdau ir verkiau. Keletą dienų raudojau, pasninkaudamas ir melsdamasis dangaus Dievui.

¹ Dvidešimtų karaliaus Artakserkso metų nisano mėnesį, kai jam buvo patiekiamas vynas, atnešiau vyno ir padaviau karaliui. Jo akivaizdoje niekada nebuvau buvęs taip blogai nusiteikęs. ² Tad karalius tarė man: „Kodėl tu atrodai toks prislėgtas? Juk nesergi! Tai gali būti tik širdgėla“. Labai išsigandau, ³ bet atsakiau karaliui: „Tegyvuoja karalius amžinai! Kodėl neturėtų mano veidas būti liūdnas, kai tas miestas vieta mano protėvių kapų guli sugriautas ir jo vartai ugnies sunaikinti?“ ⁴ Tuomet karalius paklausė: „Ko gi prašai?“ Aš pasimeldžiau dangaus Dievui, ⁵ paskui tariau karaliui: „Jei tai atrodytų gera karaliui ir jeigu tavo tarnas randa malonę tavo akivaizdoje, prašyčiau pasiųsti mane į Judą į miestą mano protėvių kapų, kad galėčiau jį atstatyti.“

Sekmadienio pamokslo "Maldingumas ir pelnas" 1 Tim 6,5-10 audio

2011-06-02T22:59:00.001+03:00

Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei maldingumo mokslu,5 ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog maldingumas esąs pasipelnymo šaltinis. 6 Žinoma, maldingumas yra didelis pelnas, kai pasitenkinama tuo, ką turi. 7 Juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. 8 Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti. 9 Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. 10 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.

http://www.mediafire.com/?ygprq4y2dwyubbf

Trečiadienio pamąstymas "Padrąsinimas" (dalinasi Irene, svečias iš Anglijos )

2011-06-01T19:48:00.002+03:00

Apd 9,20-31

²⁰ Saulius beregint ėmė skelbti sinagogose, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. ²¹ Visi, kurie tatai girdėjo, stebėjosi ir klausinėjo: „Argi čia ne tas pats, kuris Jeruzalėje persekiojo visus šio vardo išpažinėjus?! Argi jis nėra atvykęs jų suiminėti ir gabenti pas aukštuosius kunigus?!“

²² O Saulius kaskart drąsiau kalbėjo ir kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, įrodinėdamas, kad Jėzus yra Mesijas. ²³ Po kurio laiko žydai susimokė jį nužudyti. ²⁴ Vis dėlto Saulius sužinojo apie jų sąmokslą. Dieną naktį jie tykojo prie vartų, norėdami jį užmušti, ²⁵ bet jo mokiniai nakčia nuleido jį per sieną ant virvių pintinėje.

²⁶ Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo baidėsi, netikėdami jį esant mokinį. ²⁷ Tik Barnabas jį priglaudė, nusivedė pas apaštalus ir jiems išpasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Jėzų ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis atvirai mokęs Jėzaus vardu. ²⁸ Taip jis ėmė lankytis pas juos Jeruzalėje ir drąsiai kalbėti Jėzaus vardu. ²⁹ Jis kalbėdavosi bei ginčydavosi ir su helenistais, kurie nutarė jį nužudyti. ³⁰ Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.

³¹ Tuo tarpu Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe. Ji tvarkėsi ir veikė su Viešpaties baime ir vis augo, Šventosios Dvasios globojama.

Pamokslo santrauka. Psalmė 115. Pamaldi širdis

2011-05-23T22:09:00.000+03:00

Pamaldi širdis

Ps 115

Ne mums, Viešpatie, ne mums, bet savo vardui teik garbę dėl savo gerumo[1] ir ištikimybės[2]

Įžanga. Mes žmonės mėgstame garbę. Mums patinka, kai mus giria už mūsų gerumą ar gerai atliktus darbus. Patinka, kai sako, kad gerai atrodome. Mes mėgstame pripažinimą. Tačiau kada tampame Dievo vaikais, viskas pasikeičia, bent jau turėtų pasikeisti. Kai gimstame iš naujo, mūsų širdis žiūri į kitą pusę ‑ į Viešpatį. Nauja širdis neieško kas sau gera, bet kas kitam. Nauja širdis ieško būdų kaip išaukštinti vienintelį tikrąjį Dievą. Žodžiai, ištarti šioje psalmėje, yra dievotos, pamaldžios, nuolankios širdies žodžiai, įsiklausykime atidžiai...

I. Pamaldi širdis neieško sau garbės. Savo vardui teik garbę dėl savo gerumo ir ištikimybės (1) Dievas yra Geras, gailestingas ir maloningas. Viešpats turi galią sukurti ir sunaikinti. Jis gali save išaukštinti, nes jis pilnas malonės ir tiesos. Jis vienintelis yra ištikimas, pastovus, nesikeičiantis. Mes nesame pastovūs; nesame pilni malonės. Esame nusidėjėliai. Patys negalime būti tinkami Dievui. Visada stokosime panašumo į jį. Nuolanki širdis visada tai prisimena ir gyvena Dievo baimėje ir nusižeminime.

II. Pamaldi širdis žino kur yra Dievas. Kodėl turėtų tautos klausti: “Kurgi tas jų Dievas?” Mūsų Dievas – danguje; jis daro visa, kas jam patinka. (2-3) Netikintys ir šiandien klausia: Kur yra tavo Dievas? Kaip jis atrodo? Žmonėms ir šiandien yra svetima nematomojo Dievo idėja. Svetimas yra tikėjimas tuo, ko negali paaiškinti savo protu. „Jei ne logiška, tai netikra“ ‑ sako daugelis. Žmonės nori matyti savo akimis ir paliesti savo rankomis. Tačiau Dievas mus šaukia tikėti nematomuoju. Mes nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini. (2 Kor 4,18)

Jei tikintieji garbina neregimąjį Dievą, žmonės tada (netikintys) klaus: ‘kur JIS yra?’ Ir tai yra gerai. Tada galėsime duoti atsakymą, kad Jis yra danguje, mes negalime Jo pasiekti, negalime pasidaryti jokios reikiamos įrangos, kad užliptume ten, kur yra Dievas. Religingais darbais nepriartėtume prie Gyvojo Dievo nei per milimetrą. Ef 2,8-10. Tai Jis daro viska, kas jam patinka. Dievui patinka išgelbėti žmogų. Todėl jis atsiuntė Jėzų, kad per jį pasiektume dangų. Ir ne tik dangų, bet kad jau šiandien žemėje per jį turėtume gyvenimą su pertekliumi.

III. Pamaldi širdis žino kas yra Dievas. Jų stabai – iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis... Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki. (4-8) Kadangi žmonės netiki Viešpačiu, kuris yra danguje, jiems reikia matomo dievo. Čia velnias darbuojasi iš peties sumaišydamas net tikinčiųjų protus, kad jie pradėtų garbinti savo rangų darbo dievus. Nes tada, kai tikintieji garbins regimąjį dievą, netikintieji niekada neklaus, kur yra tavo Dievas? Nes jie bus matomi. Mūsų rankų dievai tėra nebilūs, neregintys, neužuodžiantys, nekalbantys ir išgelbėti negalintys stabai. Iz 44,9-20 (paskaitykime).

⁵ Su kuo palyginsite mane ir su kuo sulyginsite mane? Arba su kuo sugretinsite mane, kad būtume panašūs? ⁶ Dosnieji iš kapšio išpila auksą, svarstyklėmis atsveria sidabrą ir pasisamdo auksakalį, kad iš to jiems padarytų dievą, kurį jie garbintų, žemėn kniūbsti puldami. ⁷ Dedasi jį ant pečių, nešiojasi visur; kai pastato jį vieton, jis stovi ten sustingęs ir nepajuda iš vietos. Nors jie šaukiasi, jis negali atsiliepti nei išgelbėti jų iš nelaimės. (Iz 46,6-7)

Blogiausia yra tai, kad žmogus, pasitikintis stabais yra panašus į tuos stabus. Jo gyvenimas toks, kaip ir stabų. Jis nemato, negirdi, nekalba, neužuodžia, nevaikšto, nepadeda. Čia galime save patikrinti. Ar aš kalbu Dievui? Ar girdžiu jo žodžius? Ar užuodžiu saldų kvapą? Ar rankomis liečiu tai kas tyra (tarnauju) Dievui? Ar kojos greitos skelbti Gerąją Naujieną? Ar jos vaikšto tiesos keliais?

IV. Pamaldi širdis pasitiki Dievu. Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. ¹⁰ Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. ¹¹ Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, kas VIEŠPAČIU pasitiki, tų pagalba ir skydas jis yra. (9-11) Kaip atrodo pasitikėjimas Dievu? Tai ne lengvi žodžiai. Tai praktinis paklusnumas Dievo įsakymams. Tai begalnis noras ieškoti patarimo Viešpaties kiemuose.

a) Ieško pagalbos ir apsaugos VIEŠPATYJE (9) Ar Dievas gali apsaugoti? TAIP. Ar JIS padės bėdoje? TAIP. Tik Jis gali padėti, nes jis gyvas ir viską žinantis.

b) Pagarbiai bijo VIEŠPATIES (11) Taip nuolankus žmogus bijo Viešpaties. Jis bijo bausmės, bijo pagarbiai. Kaip mažas vaikas bijo savo tėvų, taip kiekvienas tikintysis, kurio širdis yra teisi ir pamaldi bijo savo Kūrėjo Tėvo. Tokia širdis atsiduoda VIEŠPAČIUI.

V. Pamaldi širdis turi viltį Dievu. VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus:...(12-16) Tikėjimas turi viltį. Tikėjimas be vilties negyvena. Širdis, kuri turi viltį Dievu, yra taip pat ir mylinti, nes viltis, tikėjimas ir meilė yra pamatas, ant kurio statomas gyvenimas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė. 1 Kor 13,13. Jėzus Krsitus įkūnijo šias dorybes. Nežinau kaip dar jas pavadinti. Dievas pasirengęs palaiminti savo vaikus visokeriopomis palaimomis šiandien ir visados. Jeigu Dievas taip sako, jis ir padarys. Mūsų Gelbėtojas niekada nemeluoja.

²³ Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus;Heb 10,23

Iš tikrųjų žmogus gyvųjų draugėje turi viltį: verčiau būti gyvu šunimi, negu negyvu liūtu! (Mok 9,4)

VI. Pamaldi širdis garbina Dievą dabar.

Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę. Mes gyvieji, garbinsime tave dabar ir per amžius (16-18)

“Šiandien yra išgelbėjimo diena” O kaip dažnai girdime šiuos žodžius. Bet ar pritaikome savo kasdienybėje. Netikinti širdis sako: „ir rytoj bus šiandien”. Deja deja. Ar esame gyvi? Ar pažįstame VIEŠPATĮ? Tad garbinkime Jį dabar? Sutvarkykime savo gyvenimą, kad kiekvienas žingsnis, mintis, žodis ar gestas būtų Mūsų Dievo garbei. Laikas bėga taip greitai. Kai mirsime bus per vėlu atsigriebti už tuščias dienas. Priimkime Dievo malonę šiandien ir atiduokime jam tinkamą pagarbą. Amen.

[1] 2617 Chesedh. Vienas iš svarbiausių žodžių ST. Tai gerumo, gailestingumo, malonės parodymas žmogui.

[2] 571 Emeth. Stabilumas, tvirtumas, ištikimybė, tikrumas, tiesa.

Sekmadienio pamokslas "Pamaldi širdis"

2011-05-22T12:44:00.001+03:00

Psalmė 115

¹ Ne mums, VIEŠPATIE, ne mums,

bet savo vardui teik garbę

dėl savo gerumo ir ištikimybės.

² Kodėl turėtų tautos klausti:

„Kurgi tas jų Dievas?“

³ Mūsų Dievas danguje;

jis daro visa, kas jam patinka.

⁴ Jų stabai iš sidabro ir aukso,

padaryti žmonių rankomis.

⁵ Jie turi burnas, bet nekalba,

turi akis, bet nemato,

⁶ turi ausis, bet negirdi,

turi nosis, bet neužuodžia,

⁷ turi rankas, bet negali lytėti,

turi kojas, bet nevaikšto.

⁸ Panašūs į juos bus ir tie,

kas juos dirba ir kas jais pasitiki.

⁹ Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU,

jis jų pagalba ir skydas.

¹⁰ Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU,

jis jų pagalba ir skydas.

¹¹ Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES,

kas VIEŠPAČIU pasitiki,

tų pagalba ir skydas jis yra.

¹² VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus:

jis palaimins Izraelio namus,

jis palaimins Aarono namus,

¹³ jis palaimins pagarbiai bijančius VIEŠPATIES

ir prastuolius, ir didžiūnus.

¹⁴ Tepadaugina jus VIEŠPATS,

jus ir jūsų palikuonis.

¹⁵ Būkite palaiminti VIEŠPATIES,

dangaus ir žemės Kūrėjo.

¹⁶ Dangūs VIEŠPATIES dangūs,

bet žemę jis davė žmogui.

¹⁷ Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ,

ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę.

¹⁸ Mes, gyvieji, garbinsime tave

dabar ir per amžius.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Pamokslo "Kuo mes sergame?" santrauka

2011-05-16T19:50:00.000+03:00

Apaštalas Paulius, tęsdamas anksčiau mintį, prašneko apie žmones, kurie moko kitaip. Ar blogai mokyti kitaip? Žiūrint prie ko tas mokymas veda. Jeigu kitaip yra tik metodas, ar būdas, tai nėra blogis, bet sveikintinos pastangos. Šiandien daugeliui sunku atskirti kas moko taip kas kitaip; ir kokios bus tokio mokymo pasekmės. Nesutarimų ir nepritarimų sveikam mokymui yra daug. Ir jeigu nebūtų Dievo Dvasios ir bažnyčios, būtų visai sunku. Paulius sako, kad yra Kristaus žodžiai ir yra maldingumo mokslas. Taip, yra keturiose evangelijose užrašytas Jėzaus gyvenimas ir mokymas. Bet taip pat mes turime visą Bibliją, kurioje išsaugota svarbi Izraelio ir kitų tautų istorija. Taip pat čia rasime ir bažnyčios istoriją. Yra dar naujojo testamento laiškai. Mes turime daug medžiagos, kuri yra maldingumą skatinanti informacija. Mes kviečiami studijuoti, gilintis, svarstyti. Juk esame mokiniai. Esame pašaukti būti Jėzaus mokiniais visą gyvenimą; Patys pažinę tiesą, raginami, ja dalintis su kitais.

Prieštaravimai neatsiejama žmonijos egzistavimo dalis. Nesutarimai kivirčai, karai yra prakeiksmas pasauliui. Tačiau ne visi nesutarimai yra blogis. Jėzus Kristus savo mokyme pasipriešino supuvusiai, korumpuotai sistemai. Tačiau kaip pasipriešino? Ne brutalia jėga, bet mokymo žodžiu. Suprantama, kad sveikoje visuomenėje prieštaravimai privalo būti. Kai yra skelbiama nesveikata, jeigu niekas neprieštaraus, tai daugelis taps klaidamokslių įkaitais. Mes privalome mokyti kitaip nei moko pasaulio filosofijos. Jėzus sakė: Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite į dangaus karalystę. (Mat 5,20) Prieštaravimai vien žodžiais nieko nelemia. Iš jų gimsta tik kivirčai. Kristaus maldingumo mokslas nėra kova žodžiais. Apgailėtina, kad krikščionybė yra gerai žinoma už tai, kad dažnai kovoja svaidydama žodžius į kairę ar į dešinę. Jėzus taip nedarė. Jis turėjo daug daugiau progų pakovoti žodžiais nei mes visi kada turėjome ar turėsime. Tačiau jis nesileido į begalines diskusijas su žmonėmis, kurie prieštaravo jo mokymui. Kaip jis galėjo turėti tokią ramybę? Kas jam padėjo išlaikyti pusiausvyrą? Atsakymas paprastas – jas nerūpėjo savo paties garbė. Jis nepriėmė nieko asmeniškai. Priešiškai nusiteikę žmonės netapo jo priešais, nes jis atėjo juos išgelbėti, o neprakeikti. Dievas yra žmogaus geriausias draugas. Kodėl?, todėl, kad jis yra ištikimas netgi tada, kada draugai išduoda. Kristaus misijos kelias nepasikeitė dėl to, kad kažkas prieštaravo Dievo mokslui. O kad Dievas padėtų mums turėti tokį nusistatymą. Tikrai ramiau miegotume.

Dažniausiai mes neturime problemų su paties Jėzaus Kristaus žodžiais. Didžiausia problema yra visas maldingumo mokslas – tai yra kaip mes pritaikome Jėzaus Evangeliją įvairiose gyvenimo srityse. Štai Paulius aiškina Timotiejui, kuris buvo pastorius, misionierius, mokytojas kaip jis turi elgtis Dievo namuose. Nors ką tik skaitėme apie tai, kaip vergai privalo gerbti savo šeimininkus. Kaip ir ne tik apie bažnyčią rašo? Nors iš tikro tai kalba apie bažnyčios misiją pasaulyje. Dievo karalystė turi augti, ir tas augimas tiesiogiai priklauso nuo to kaip mes gyvename už susirinkimo ribų. Pasaulis negirdi ką mes kalbame čia susirinkę. Jam neįdomu. Žmonės už bendruomenės susirinkimo ribų sužinos apie Kristų tik per santykius su mumis. Ir visi gerai žinome, kad Kristaus mokslas puošiamas ne ilgomis teologinėmis prakalbomis, bet nuoširdžiu, pamaldžiu gyvenimu. Tik pranešk, kad esi krikščionis, tuoj visų akys nukryps į tave. Kodėl? Todėl, kad visi pradės gaudyti tave ar nesi veidmainis. Ar gyveni taip, kaip mokai?

Taigi, kur mes esame? Ar sugebame atskirti kas svarbiausia? Ką mes mokome pasaulyje? Ar tikrai visi ginčai kuriuos turime yra sveiki ir skatinantys maldingumo mokslą bei Jėzaus karalystės principus?

Viena aišku, kas priešinasi sveikam mokymui, pasmerkti pragaištingam pasipūtimui, neišmanymui ir liguistiems nesibaigiantiems ginčams. Visada mes pjauname tai, ką sėjame. Veiksmas turi atoveiksmį. Kaip nesveikas maistas apkartina skrandį, taip nesveikas mokslas apkartina gyvenimą, santykius ir suteršia Evangelijos mokslą.

Kokie nesutarimai yra sveiki, o kurie nesveiki? Visada, nesveikos prakalbos ar diskusijos, ginčai baigsis kaip sako Paulius: iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką. Pavydas, nesutarimas, pikti žodžiai, įtarinėjimai ir kivirčai yra ne Dvasios vaisius, bet apgailėtina būsena žmogaus, kuris prarado tiesos nuovoką. Kaip matome ir tada bažnyčiose buvo žmonių, kurie paliko Kristaus mokslą ir susirgo ne ta Evangelija, kėlė sumaištį, priešinosi sveikam mokslui. Paulius norėjo perspėti Timotiejų, kad jis atsilaikytų ir išliktų Kristaus kariu. Kad nepasiduotų provokacijoms, bet išliktų santūrus, ramus ir visada puoštų Dievo mokslą; ir ne tik jis, bet kartu ir visa bendruomenė saugotų brangų turtą – Kristaus Evangeliją, kuri yra taikos žinia, išvadavimo bei sveikatos mokslas. Amen.

Sekmadienio pamokslas "Kuo mes sergame?"

2011-05-15T13:00:00.003+03:00

1 Tim 6, 3-5
Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei maldingumo mokslu,⁴ tas yra pasipūtėlis, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ⁵ ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog maldingumas esąs pasipelnymo šaltinis.

Sekmadienio pamokslas "Kad nebūtų peikiamas Dievo vardas ir mokymas"

2011-05-08T12:53:00.002+03:00

1 Tim 6, 1-3 ¹ Vergai, esantys po jungu, telaiko savo šeimininkus vertais visokeriopos pagarbos, kad nebūtų peikiamas Dievo vardas ir mokymas. ² O tie, kurie turi tikinčius šeimininkus, tegul jų neniekina už tai, kad jie yra broliai; verčiau tegul jiems dar geriau tarnauja, nes jie, būdami tikintys ir mylimi, įvertina gerus tarnavimo darbus. ³ Taip mokyk, taip ragink!

Sekmadienio pamosklas "Gerbk savo tėvą ir motiną" (2011 05 01)

2011-05-01T13:31:00.000+03:00

Ef 6,1-4 1 Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. 2 Gerbk savo tėvą ir motiną tai pirmasis įsakymas su pažadu: 3 Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje. 4 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.

Trečiadienio pamokslas. Lobis moliniuose induose

2011-04-28T21:31:00.001+03:00

Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo.

Sekmadienio pamokslas "Prisikėlimas" (2011 04 24)

2011-04-24T13:17:00.002+03:00

Mato 28,1-28 1 Korintiečiams 15,1-11 Morkaus 16,1-8

Sekmadienio pamokslas "Prieš Velykas" (2011 04 17)

2011-04-17T13:17:00.002+03:00

Evangelija pagal Joną 12,1-8

¹ Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. ² Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo. ³ Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais. ⁴ Vienas jo mokinys Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė: ⁵ „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?!“ ⁶ Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas. ⁷ O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai. ⁸ Vargšų jūs visada turite šalia savęs, o mane ne visuomet turėsite.“

Sekmadienio pamokslas (2011 04 10) - dalinasi brolis iš Švedijos Christer Daelander

2011-04-10T14:09:00.007+03:00

Jn 20:19-22

¹⁹ Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ ²⁰ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. ²¹ O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ ²² Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią.

Paskaita apie holokaustą (2011 04 03)

2011-04-06T17:25:00.003+03:00

Sekmadienio pamokslas "Apie pagarbą vadovams" (2011 04 03)

2011-04-03T13:11:00.001+03:00

1 Tim 5, 17-25

¹⁷ Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie triūsia, skelbdami žodį ir mokydami. ¹⁸ Juk Raštas sako: Neužrišk kuliančiam jaučiui snukio ir: Darbininkas vertas savo užmokesčio. ¹⁹ Skundo prieš vyresnįjį nepriimk, nebent liudytų du ar trys liudytojai. ²⁰ Nusidedančius bark visų akivaizdoje, kad ir kiti bijotų. ²¹ Aš maldaute maldauju tave Dievo, Kristaus Jėzaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje, kad nuosekliai laikytumeis šių nurodymų, niekam nedarydamas išimčių. ²² Niekam greitomis neuždėk rankų ir neprisidėk prie svetimų nuodėmių; išsilaikyk tyras.

²³ Gerk ne vien vandenį, bet vartok ir truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų.

²⁴ Kai kurių žmonių nusidėjimai esti žinomi pirma teismo, o kai kurių paaiškėja tik vėliau. ²⁵ Taip pat ir geri darbai visiems žinomi, o jei pasitaiko kitaip, jie irgi negali likti paslėpti.

trečiadienio pamokslas. Erdvi širdis 2 Kor 6

2011-03-30T23:44:00.001+03:00

http://www.mediafire.com/?grr1fkyccyz6msa

¹¹ Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, korintiečiai, mūsų širdis jums tapo erdvi. ¹² Mumyse jums ne per ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse. ¹³ Tad atsimokėkite tuo pačiu, kalbu kaip vaikams, ir praplėskite savo širdis!

Sekmadienio pamokslas "Apie paramą silpniesiems" (2011 03 27)

2011-03-27T22:06:00.002+03:00

1 Tim 5, 3-16

³ Gerbk našles, kurios yra tikros našlės. ⁴ Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, jie tegu pirmiausia išmoksta maldingai tvarkyti savo namus ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai malonu Dievui. ⁵ Tikra našlė, palikusi viena, sudėjo viltis į Dievą ir dieną naktį maldauja bei meldžiasi. ⁶ Bet našlė malonumų ieškotoja, dar gyva būdama, jau yra mirusi. ⁷ Todėl įspėk dėl šito, kad jos būtų be priekaišto. ⁸ Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tai yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!

⁹ Į našlių sąrašą įtrauk tokią našlę, kuriai sukako bent šešiasdešimt metų, kuri buvo tik kartą ištekėjusi^[i1], ¹⁰ jeigu ji pasižymėjo gerais darbais: jei išauklėjo vaikus, jei buvo svetinga, jei plaudavo šventiesiems kojas, jei pagelbėdavo vargstantiems, jei stengdavosi dirbti visokį gerą darbą. ¹¹ Jaunesnių našlių nepriimk. Pasidavusios gašlumui, jos atsitolina nuo Kristaus ir geidžia ištekėti, ¹² o tuo užsitraukia kaltinimą, jog pametusios pirmuosius pažadus. ¹³ Be to, jos išmoksta dykinėti bei landžioti po svetimus namus, ir ne tik dykinėti, bet plepėti bei užsiiminėti niekais taukšti, kas nedera. ¹⁴ Taigi aš norėčiau, kad jaunesnės ištekėtų, turėtų vaikų, šeimininkautų ir neduotų priešininkui jokios progos jas koneveikti. ¹⁵ Kai kurios jau nuklydo paskui šėtoną. ¹⁶ Jei kuri tikinti moteris turi pas save našlių, tegul jas aprūpina, kad nebūtų apsunkinama Bažnyčia ir įstengtų padėti tikrosioms našlėms.

Sekmadienio pamokslas "Ugdantis pabarimas Dvasioje" (2011 03 20)

2011-03-20T13:03:00.002+02:00

1 Tim 5,1-2

¹ Senesnio žmogaus aštriai nebark, bet graudenk kaip tėvą, o jaunesnius kaip brolius, ² vyresnio amžiaus moteris kaip motinas, o jaunesnes kaip seseris, laikydamasis tobulo skaistumo.

Sekmadienio pamokslas (2011 03 13)

2011-03-13T13:16:00.000+02:00

1 Tim 4,12-16

¹² Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu. ¹³ Kol atvyksiu, užsiiminėk skaitymu, raginimu, mokymu. ¹⁴ Nepamiršk tavyje esančios malonės dovanos, kuri tau buvo suteikta pranašo ištarme kartu su vyresniųjų rankų uždėjimu. ¹⁵ Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą. ¹⁶ Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Arnoldas) 2011 03 06

2011-03-06T13:02:00.001+02:00

Apie nusivilimą

NEBIM seminaras - Hermeneutika (2011 02 16)

2011-02-27T20:15:00.002+02:00

1 dalis

2 dalis

klausimai-atsakymai

Sekmadienio pamokslas "Geras Jėzaus Kristaus tarnas" (2011 02 27)

2011-02-27T13:02:00.004+02:00

1 Tim 4:6-11

⁶ Jeigu šitaip aiškinsi broliams, būsi geras Kristaus Jėzaus tarnas, mintantis tikėjimo žodžiais ir tikruoju mokslu, kuriam esi atsidavęs. ⁷ Venk nerimtų bobiškų pasakų. Ugdykis maldingumą. ⁸ Kūno mankštinimas nedaug kam tinka, o maldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas. ⁹ Štai tikras žodis, vertas visiško pritarimo: ¹⁰ mes todėl ir triūsiame bei kovojame, kad pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas. ¹¹ Taip įsakinėk ir mokyk!

Trečiadienio pamokslas (2011 02 23)

2011-02-23T21:12:00.003+02:00

Mt 5,1-12

¹ Matydamas minias, Jėzus už kopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. ² Atvėręs lūpas jis mokė:

³ „Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė.

⁴ Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.

⁵ Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.

⁶ Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo;

jie bus pasotinti.

⁷ Palaiminti gailestingieji;

jie susilauks gailestingumo.

⁸ Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą.

⁹ Palaiminti taikdariai;

jie bus vadinami Dievo vaikais.

¹⁰ Palaiminti persekiojami dėl teisumo;

jų yra dangaus karalystė.

¹¹ Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. ¹² Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai.

Fuller Theological Seminary

2011-02-21T22:21:00.000+02:00

Fuller Theological Seminary rekomenduoju paskaityti Gleno darbus

Dievo karalystė (2011 02 20) pamokslas

2011-02-20T19:11:00.002+02:00

Mt 4,12-17

¹² Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. ¹³ Jis paliko Nazarą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. ¹⁴ Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:

¹⁵ Zabulono žeme ir Neftalio žeme!

Paežerės juosta, žeme už Jordano 

pagonių Galilėja!

¹⁶ Tamsybėje tūnanti tauta

išvydo skaisčią šviesą,

gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje

užtekėjo šviesybė.

¹⁷ Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“

Sekmadienio pamokslas (dalinasi svečias Viktor Gamm)

2011-02-13T12:45:00.003+02:00

2011 02 13

Sekmadienio pamokslas "Aiškiai kalbanti Dvasia" (2011 02 06)

2011-02-07T14:53:00.000+02:00

1 Tim 4,1-5 1 Dvasia aiškiai sako, kad paskučiausiais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams, 2 veidmainingiems melo skelbėjams, kurių sąžinė paženklinta įdagu, 3 draudžiantiems tuoktis, liepiantiems susilaikyti nuo maisto, kurį yra sukūręs Dievas, kad jį su padėka priimtų tikintieji ir pažinusieji tiesą. 4 Kiekvienas Dievo tvarinys yra geras, ir niekas neatmestina, kas priimama su padėka, 5 nes tai pašventinama Dievo žodžiu ir malda!

Sekmadienio pamokslas (2010 01 30)

2011-01-30T20:29:00.002+02:00

1 Tim 3:16

Ir, kaip visi sutinka, didis yra maldingumo slėpinys:

Jis apsireiškė kūne,

buvo Dvasios pateisintas,

pasirodęs angelams,

paskelbtas pagonims,

įtikėtas pasaulyje

ir paimtas į šlovę.

God's revolution. knyga. pdf

2011-01-29T22:17:00.002+02:00

Rekomenduoju paskaityti

God's Revolution, a collection of topically arranged writings from Eberhard Arnold, a maverick theologian and co-founder of Church Communities International, challenges readers to break out of the stifling complacency of conventional life and live out the uncompromising but healing truths of Christ.

Be warned: Arnold doesn't approach discipleship as a benign route to religious fulfillment, but as revolution - a transformation that begins within, with the purging of self, and spreads outward to encompass every aspect of life. Here is the raw reality of the gospel that has the power to change the world...

Sekmadienio pamokslas "Bažnyčia - tiesos stulpas ir atrama" (2011 01 23)

2011-01-23T13:04:00.002+02:00

^{1 Tim 3, 14-16}

¹⁴ Rašau tau apie šiuos dalykus, nors turiu viltį greit atvykti pas tave; ¹⁵ jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos stulpas ir atrama. ¹⁶ Ir, kaip visi sutinka, didis yra maldingumo slėpinys:

Jis apsireiškė kūne,

buvo Dvasios pateisintas,

pasirodęs angelams,

paskelbtas pagonims,

įtikėtas pasaulyje

ir paimtas į šlovę.

Sekmadienio pamokslas ( 2011 01 09)

2011-01-09T17:25:00.002+02:00

Žodžiu dalinasi Švenčionėlių baptistų bendruomenės "Naujoji Viltis" pastorius Jurij Stoliarčiuk.

Maldos vakaras 2011-01-08

2011-01-09T17:15:00.002+02:00

Žodžiu dalinasi Piotr Abrams. Siųsti

Žodžiu dalinasi Steve Davis. Siųsti

Trečiadienio mintys (dalinasi brolis Henrikas) 2010 12 29

2011-01-05T12:10:00.003+02:00

Sekmadienio pamokslas "Ištiesk ranką..." (2011 01 02)

2011-01-02T12:58:00.002+02:00

Mt 12, 1-14

¹ Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. ² Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama.“ ³ Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? ⁴ Kaip jie nuėjo į Dievo Namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. ⁵ Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? ⁶ Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! ⁷ Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu gailestingumo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

⁸ Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats.“

⁹ Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą. ¹⁰ Čia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti) : „Ar leistina šabo dieną gydyti?“ ¹¹ Jis atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! ¹² O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną.“ ¹³ Tuomet tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. ¹⁴ Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.

Kalėdų sekmadienio pamokslas (2010 12 26) Jo taika begalinė

2010-12-26T13:16:00.004+02:00

Jo taika begalinė

Kalėdos. Tačiau daugeliui ši šventė tampa susitrenkimo akmeniu. Kiek bebūtų šurmulio ir dovanų, kažin ar pasaulis girdi vieningą žinią apie Jėzų Kristų, kuris gimė, kad pasaulis susipažintų su tikru Gelbėtoju ir Viešpačiu.

Šiandien visi linki daug gero, sveikatos, meilės, pinigų ir kitų gerų dalykų. Mano sūnūs kai buvo mažesni dovanojo piešinėlius, kuriuose rašė: Linkiu tau daug geros laimės...Daug geros laimės... Man šie žodžiai labai brangūs. Tikrai, mums reikia daug geros laimės. Ne šiaip kažkokios popierinės, šiaudinės laimės, bet GEROS laimės. Kur tą gerą laimę rasti? O kas yra laimė? Aš tikiu, kad laimė slypi žodyje TAIKA. Kaip rasti taiką, karo lauke? Juk pasaulis toks priešiškas, toks susiskaldęs. Nes krikščionys kariauja tarpusavyje. Paskaitykime ką rašo Biblija, paklausykime ką sako Viešpats, gal tada sugebėsime atrasti taiką, kuri yra ramybė ir tikra laimė.

Mich 5,1-4 O iš tavęs, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, man kils tas, kuris valdys Izraelį. Jo kilmė siekia tolimą senovę, seniai praėjusius laikus. Todėl jis paliks juos iki laiko, kai laukiančioji kūdikio bus pagimdžiusi; tuomet jo giminių likučiai sugrįš pas Izraelio vaikus. Jis tvirtai laikysis ir ganys savo kaimenę Viešpaties galia, Viešpaties, savo Dievo, galingu vardu. Jie gyvens saugiai, nes jo didybė pasieks žemės pakraščius. Jis pats bus taika!

Jėzus Kristus gimė nepastebėtas daugumos. Kažkoks nereikšmingas Betliejus... Pasaulyje yra daug miestų, kurie nieko nereiškia... Šiandien daugelis nepastebi Jėzaus Kristaus ir jo bažnyčios. O mato tradicijas, priešiškumą, korupciją religinėse organizacijose, tačiau paprasto Jėzaus neranda. Visgi Viešpats išsaugojo mums daug svarbios informacijos apie mažus dalykus, kurie pavirsdavo dideliais. Kažkokie išminčiai iš toli pagal mums nežinomas pranašystes, sekdami dangaus kūnais, surado Jėzų. Kas ieško, tas randa...

Galbūt jūs apie save galvojate, kad esate labai menki, niekam nereikalingi, ligoti ar neturtingi, tačiau patikėkite, Dievas gali padaryti stebuklus su jūsų gyvenimu, jei tik įsiklausysite į Jo balsą.

Jis tvirtai laikysis ir ganys savo kaimenę Viešpaties galia, Viešpaties, savo Dievo, galingu vardu. Kaimenė gyvens saugiai. Ar ne todėl daugelis tikinčiųjų negyvena saugiai, nes nepasiduoda ganytojo valiai? Juk Viešpats aiškiai sako: „Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos“. Jon 10,27

Taip, Jėzus yra Gerasis ganytojas. Kaip sako pranašystė „Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus ‘Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis’. Iz 9,5-6 Taip, jis Dievas. Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę, tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius. Galybių Viešpaties narsa tai įvykdys.“ Daugelis šiandien abejoja Kristaus autentiškumu, dieviškumu, tačiau tie, kurie tiki, viešpatauja gyvenime drauge su Jėzumi. O jis garantuoja saugumą kiekvienam.

Jis pats bus taika

Jis yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę. Jis panaikino įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, kad iš dviejų jame būtų sutvertas vienas naujas žmogus. Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje. Ef 2,14

Kristaus bažnyčia pašaukta nešti taiką. Tik praktikuojama taika atneš ramybę pasauliui. Kai kiekvienas gyvena ramybėje su Dievu ir su savo artimu. Kai seka Jėzumi ir nepasiduoda Gundytojui. Amen.

Sekmadienio pamokslas (2010 12 19)

2010-12-19T13:56:00.001+02:00

1 Timotiejui 2, 8 - 15

Aš norėčiau, kad vyrai visur, kur melsis, keltų aukštyn tyras rankas, be pykčio ir nesantaikos. Taip pat trokštu, kad moterys vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai, ne išgarbiniuotais plaukais, be aukso, be perlų ir be prabangių drabužių, o verčiau, – kaip dera moterims, pasižyminčioms pamaldumu, – gerais darbais. Moteris tesimoko tyliai, su tikru nuolankumu. Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, – ji tesilaiko tyliai. Juk pirmas buvo sukurtas Adomas, o paskui – Ieva. Be to, Adomas nesidavė suvedžiojamas, o moteris buvo apgauta ir nupuolė. Bet ji bus išganyta, gimdydama vaikus, – jos bus išganytos, jeigu išlaikys tikėjimą, meilę ir šventumą bei santūrumą.

Sekmadienio pamokslas (svečias iš Ukrainos Michail Nakonečny) 2010 12 12

2010-12-12T15:46:00.004+02:00

Habakuko 2,1

Stovėsiu savo sargybos vietoje, liksiu ant pylimo, lauksiu, ką jis man sakys, koks bus jo atsakymas į mano skundą.

Sekmadienio pamokslas (2010 12 05)

2010-12-05T18:27:00.003+02:00

1 Tim 2,8-15
⁸ Aš norėčiau, kad vyrai visur, kur melsis, keltų aukštyn tyras rankas, be pykčio ir nesantaikos. ⁹ Taip pat trokštu, kad moterys vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai, ne išgarbiniuotais plaukais, be aukso, be perlų ir be prabangių drabužių, ¹⁰ o verčiau kaip dera moterims, pasižyminčioms pamaldumu gerais darbais. ¹¹ Moteris tesimoko tyliai, su tikru klusnumu. ¹² Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui; ji tesilaiko tyliai. ¹³ Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui Ieva. ¹⁴ Be to, Adomas nesidavė suvedžiojamas, o moteris buvo apgauta ir prasižengė. ¹⁵ Bet ji bus išganyta, gimdydama vaikus; jos bus išganytos, jeigu išlaikys tikėjimą, meilę ir šventumą bei santūrumą.

Sekmadienio pamokslas (2010 11 28)

2010-11-28T15:11:00.003+02:00

Jono 8, 12 -36

¹² Jėzus vėl prabilo:„Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“. ¹³ Fariziejai jam prikišo: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“.¹⁴ Jėzus jiems atsakė: „Nors aš ir liudiju pats apie save,mano liudijimas yra tikras,

nes aš žinau, iš kur esu atėjęs ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur aš atėjęs, nei kur einu.

¹⁵ Jūs teisiate kūniškai, o aš neteisiu nė vieno. ¹⁶ Jeigu aš ir teisčiau, mano sprendimas būtų teisingas, nes aš ne vienas, bet esu aš ir mane siuntęs Tėvas. ¹⁷ Ir jūsų Įstatyme parašyta,

jog dviejų asmenų liudijimas tikras. ¹⁸ Taigi liudiju aš pats apie save, ir apie mane liudija mane atsiuntęs Tėvas“. ¹⁹ Jie paklausė: „O kurgi tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs,

nei manojo Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.

²⁰ Tuos žodžius jis pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda. ²¹ Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš pasitrauksiu, o jūs ieškosite manęs ir numirsite savo nuodėmėje. Kur aš einu, jūs negalite nueiti“. ²² Tada žydai ėmė klausinėti: „Nejaugi jis ketina nusižudyti, kad sako: 'Kur aš einu, jūs negalite nueiti'?“

²³ Jėzus atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio,

o aš – ne iš šio pasaulio. ²⁴ Dėl to aš jums sakiau, kad jūs numirsite savo nuodėmėse.

Tikrai! Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, – jūs numirsite savo nuodėmėse“. ²⁵ Tuomet jie paklausė: „Kas gi tu toks esi?“ Jėzus atsakė: „Kaip tik tas, ką aš jums sakau! – ²⁶ Daugel turėčiau apie jus kalbėti ir smerkti, bet tiesakalbis yra mano Siuntėjas, ir aš skelbiu pasauliui, ką iš jo girdėjau“.

²⁷ Tačiau jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems apie Tėvą. ²⁸ O Jėzus tęsė: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, – suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai,

ko mane Tėvas išmokė. ²⁹ Mano Siuntėjas yra su manimi; jis nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas jam patinka“. ³⁰ Taip jam kalbant, daugelis įtikėjo jį.

³¹ Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; ³² jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“. ³³ Jie atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi tu sakai: 'Tapsite laisvi'?“ ³⁴ Jėzus jiems tarė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.

³⁵ Bet vergas ne amžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžiams. ³⁶ Jei tad Sūnus jus išvaduos,

tai būsite iš tiesų laisvi.

Trečiadienio pamokslas (2010 11 24)

2010-11-24T19:57:00.002+02:00

Noriu, kad žinotumėte, broliai, jog visi mūsų protėviai laikėsi po debesiu ir visi perėjo jūrą. Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi debesyje ir jūroje; visi valgė to paties dvasinio maisto ir visi gėrė to paties dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje. Tie įvykiai yra mums pavyzdys, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. Nepasidarykite stabmeldžiais, kaip kai kurie iš jų, kaip parašyta: Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti. Neištvirkaukime, kaip kai kurie jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir krito nuo gyvačių. Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų. Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti. (1 Kor 10:1-13)

Sekmadienio pamąstymas (dalinasi Lina Andronovienė) (2010 11 21)

2010-11-21T17:47:00.006+02:00

Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje! (Gal 3,27-28) Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiu. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas ir Tėvas visiems, virš visų, per visus ir visuose. (Ef 4:1-6)

Ir jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti. Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi jūs juk esate išgelbėti malone, prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje. Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų. Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti. Todėl atsiminkite, kad jūs kadaise buvote kūnu pagonys, kuriuos vadino neapipjaustytais vadinamieji apipjaustytieji kūno apipjaustymu, atliktu rankomis. Tais laikais jūs buvote be Kristaus, svetimi Izraelio bendruomenei, tolimi pažado sandoroms, be vilties ir be Dievo pasaulyje. Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, esate tapę artimi dėlei Kristaus kraujo. Jis yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę. Jis panaikino įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, kad iš dviejų jame būtų sutvertas vienas naujas žmogus. Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje. (Ef 2,1-18)

Sekmadienio pamokslas. Ar krikščionims reikia bendruomenės? (2010.11.14)

2010-11-14T14:23:00.003+02:00

Kas priimtina Dievo ir žmonių akyse? (2 dalis apie maldą)

2010-10-24T13:26:00.003+03:00

Tai gera ir priimtina akyse mūsų Gelbėtojo Dievo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą. Vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus, tai paliudydamas nustatytu laiku. Tam aš esu paskirtasis šauklys ir apaštalas, sakau tiesą, nemeluoju, tikėjimo ir tiesos mokytojas pagonims. (1 Tim 2,3-7)