Visų dalykų galas arti...
1 Pet 4,7-11
"Visų dalykų galas arti. Todėl būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis. Visų pirma turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę. Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo. Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąja malone. Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius; jei kas tarnauja, tegul tarnauja kaip Dievo apdovanotas jėgomis, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų šlovė Dievui".
Visų dalykų galas arti. Mums gali iškilti klausimas: kodėl Petras kalba apie pabaigą, kai po jo mirties jau beveik 2000 metų neatėjo? Tikrai, pasaulio pabaiga dar neatėjo, tačiau ar Petras melavo sakydamas, kad galas arti? Ne, Viešpats nori, kad mes būtume pasiruošę galui. Kokiam galui? Tikrai viskas šiame pasaulyje praeina. Viskas kas materialu ir kas nematerialu. Vaikystė praeina, jaunystė praeina, senatvė praeina. Kas tada lieka? Žinojimas, kad galas arti kažkaip įtakoja mus. Žinojimas, kad kažkas baigsis priverčia mus imtis rimtų veiksmų.
Tai paraginimas tėvams, kad jie mylėtų savo vaikus ir atiduotų viską ką gali, kad tik jie užaugtų Dievoti ir pasirengę kovoti gerąją kovą. Juk vaikystė taip greitai praeina.
Tai paraginimas vaikams. Juk tėvai greitai pasensta. Klausykime savo tėvų, mokinkimės iš jų. Juk jie trokšta gero mūsų sieloms. Kol neatėjo galas, gerbkime juos.
Tai paraginimas sutuoktiniams. Laikas greitai bėga. Ar pragyvenimo rūpesčiai neatitolina jūsų vienas nuo kito? Vaikai užaugs, ateis pensijos metas. Ar jūs turėsite ką pasakyti vienas kitam? Ar dar mokėsite paimti vienas kitą už rankų ir pasakyti: 'Aš tave myliu'? Neleiskite, kad kas nors pasaulyje atitolintų jus vienas nuo kito.
Tai paraginimas jaunimui. Jaunystės galas arti. Ar ruošiatės gyvenimui, kuris reikalaus būti suaugusiais ir kūnu ir protu? Ar mokotės? Ar tuščiai leidžiate laiką? Jaunimas visada nori būti suaugęs. Reikalauja pagarbos ir laisvės kaip suaugusieji. Tačiau nenori pripažinti kad subrendimas turi savo atsakomybes.
Apaštalas Paulius taip pat sakė „Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai išnaudojantys laiką, nes dienos yra piktos". (Ef 5,15-16) Tas, kuris suvokia, kad galas arti yra protingas žmogus. Tas supratimas įtakoja jo gyvenimo būdą, jo pasirinkimus ir sprendimus. Galas arti, todėl reikia susirūpinti ar esame santūrūs ir blaivūs, ar turime apsčiai meilės, ar esame svetingi, ar mūsų kalba yra dievota, ir ar turime jėgų tarnauti.
1) Todėl būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis. Apaštalas žino, kad žmogus yra gundomas atsitraukti nuo Viešpaties. Todėl perspėja. Santūrumas ir blaivumas didelė vertybė. Šios savybės dabar reikalingos kaip niekada. Įkarštis pražudė daugelį. O puoselėjantis blaivumą žmogus visada galės išlikti ramus. Kaip lengva tapti neblaiviu. Ir ne tik alkoholis atima protą. Laiku nesustabdyta mintis ne mažiau pražūtinga. Todėl Jėzus perspėjo ne kartą, kad mes nebūtume susirūpinę ką valgysime ir kuo vilkėsime, bet svarbiausia rūpinkimės klausyti Viešpaties ir pasakoti jam savo vargus ir džiaugsmus. Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. 7 Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje. (Fil 4,6-7)
Santūrumas ir blaivumas padeda melstis. Jeigu mums sunku melstis, vadinsi trūksta blaivumo.
Kaip lengva mus atitraukti nuo maldos? Kiek svarbių dalykų dienoje. Visada nebus laiko melstis. Tačiau Viešpats ragina, kad būtume tokie blaivūs, galėtume melstis. Be bendravimo su Viešpačiu mūsų dienos bus neišmintingos. Mums reikia sustoti ir pamąstyti apie save, apie kitus, padėkoti Dievui ir išgirsti jo kalbą. Niekada neiškeiskime maldos į menkavertį užsiėmimą.
Jeigu būsime neblaivūs namie, negalėsime melstis. Kas turime žmonas, jos pasistengs, kad neturėtume ramybės. „O ir jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trikdomos". (1 Pet 3,7). Aš manau tą patį galima pasakyti ir apie vyrus.
2) Visų pirma turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę. Visų dalykų galas arti, todėl - mylėkime vieni kitus. Ar pastebėjote, kad kai tapote krikščionimis, pradėjote matyti kiek daug blogio pasaulyje, kiek nuodėmių ir klastos? Taip, anksčiau taip pat matydavome, tik matymo kampas buvo kitas. Tačiau kai įtikėjime labai aiškiai pamatėme koks nuodėmingas yra pasaulis. Krislus lengva matyti, o rąstai tokie maži, nors jie ir pūpso mūsų akyse. Žmonės pasaulyje niekaip negali sutarti, nes visada mato kito klaidas. Tikinčiųjų bendruomenėje neturi taip būti.
Meilė yra atsakymas. Jei neturėtume meilės vienas kitam negalėtume gyventi drauge. Tikra meilė moka neįsižeisti. Tikra meilė moka užjausti. Tikra meilė moka kantriai laukti. Tikra meilė moka sukrauti žarijas ant priešo galvos neužkuriant laužo. Būkime tikri, jei mus erzina artimi bendruomenės tikintieji, mes neturime apsčiai meilės. Jei mūsų širdį be paliovos užlieja nepasitenkinimo jausmas, apsčiai meilės neturime. Jei esame abejingi vienas kitam, meilės neturime. Meilė padeda pamiršti kitų nusikaltimus prieš mus.
3) Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo. Kartais lengviau būti svetingam svetimam, nei artimam žmogui. Nepamirškime, kad esame karališkos giminės, todėl ir priimkime vienas kitą karališkai. Kas yra murmėjimas? Visi puikiai žinome. Murmėjimas tai nepasitenkinimas. Nepasitenkinimas artimo mintimis, kalbomis ir tarnyste. Tai kritika ir kartumas. Izraelis murmėjo dykumoje prieš Mozę, tačiau tai buvo murmėjimas prieš Viešpatį. Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus, kad nebūtumėte teisiami. Štai teisėjas jau stovi prie slenksčio (Jok 5,9).
Kada paduodame vandens broliui ir esame nepatenkinti, kad per daug išgėrė, nusikalstame prieš Viešpatį. „Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!" (Fil 4,5).
4) Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąja malone. Ar patarnaujame vieni kitiems? Kaip patarnaujame? Esame raginami patarnauti kaip Dievo malonės prievaizdai. Dievas mums patikėjo daug dalykų. Tai kas priklauso mums mes saugome, branginame, prižiūrime. Čia neraginama patarnauti bet kaip, bet kaip Dievui. Nuplauti kojas, patepti aliejumi. Būti pasirengus atiduoti kas brangiausia. Kiekvienas iš mūsų gavome malonę. Kristus davė dovanas visiems. Nėra nei vieno bendruomenėje, kuris būtų nereikalingas.
5) Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius. Mes mokame kalbėti, ar visada galvojame ką kalbame? Krikščionis turi būti krikščionis visuose dalykuose. Pasaulyje pilna tuščių dalykų, Lengva nejučiomis įsitraukti į tuštybes. Laikas yra trumpas. Nėra laiko tuštybėms. Todėl išgirskime visa širdimi, protu ir jausmais šį paraginimą. Kaip kalba Dievas? Biblijos dėka mes žinome kaip jis kalba. Savaime suprantama, kad jei negirdime Biblijos mokslo, nežinosime kaip kalbėti Dievo žodžius.
„Tad, pametę melus, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai". (Ef 4,25) „Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas prireikus ugdo ir duoda malonę klausytojams". Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai. 31 Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. 32 Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus. (Ef 4,29) Kaip svarbu kalbėti tiesą vienas kitam. Tiesa kartasi būna nepatogi, nemaloni, neskani, nelinksma. Tada ypač sunku ja sakyti. Dvasia ragina krikščionis kalbėti kaip Dievo Žodžius. Ne visi mūsų žodžiai yra Biblijos eilutės. Tačiau kiekvieną žodį reikia pasverti, neskubėti skelbti visko, kas šauna į galvą. Dvasia ragina kalbėti tokiais žodžiais, kurie duoda malonę klausytojams. Kada aš galvoju apie malonę, visų pirma mąstau apie laisvę, atleidimą, dovaną. Mūsų kalbėjimas tebūna dovana kitam. Juk Dievas viską sako, kad mus palaimintų. Ar nėra Biblijos Žinia Dievo palaiminimas žmonėms? Maloningoje kalboje nėra šiurkštumo, pykčio, riksmų ir piktų žodžių vienas kitam.
6) Jei kas tarnauja, tegul tarnauja kaip Dievo apdovanotas jėgomis. Krikščionis yra tarnas. Kiekvienas, kuris pasirinko JĖZAUS kelią, pasirinko tarnystės kelią. Kaip Jėzus atėjo tarnauti ir savo gyvybės atiduoti dėl kitų, taip ir visi jo pasekėjai kviečiami tarnauti su atsidavimu. Argi Dievas neapdovanojo kiekvieno savo vaiko? Juk visiems suteikė malonę. Supratimas, kad galas arti verčia mus tarnauti Dievo suteikta jėga. Juk iš tiesų mūsų sugebėjimai yra Dievo dovana. Biblija kalba apie tarnavimą Dievo galybe. Paulius sakė, kad jis yra stiprus, kada yra silpnas savimi. Galingai, kai esi nuolankus ir pripažįsti, kad tavo tinkamumas nėra iš tavęs, bet iš Dievo. Jei dirbi savo jėgomis, turi pagrindo girtis.
Paulius sakė: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina" (Fil 4,13). Krikščionis gali būti blaivus ir santūrus, jis gali pasirinkti mylėti ir būti kantrus. Jėzaus tarnas atras jėgų laiminti ir nekeikti.
7) kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų šlovė Dievui. Mes esame kviečiami gyventi taip, kad visuose dalykuose būtų šlovinamas Dievas. Visa ką sako Šventoji Dvasia per Petrą turi tikslą. Kai susirenkame į bendruomenės pamaldas sakome, kad renkamės šlovinti Dievą. Ir tai yra teisinga mintis. Tačiau klausantis Petro paraginimo, darosi aišku, kad Dievas yra šlovinamas visuose dalykuose, kai ta šlovė yra per Jėzų Kristų. Tas stebuklingas Biblijos raginiams viską daryti per Jėzų Kristų. Melstis, dirbti, mąstyti, kalbėti, ... gyventi per Jėzų Kristų. Dievas bus pašlovintas, kai tikintieji viską darys per Jėzų Kristų arba su Jėzaus Kristaus palaiminimu, arba Jėzaus Kristaus dvasioje, arba klausydami Jėzaus Kristaus. Per Jėzų Kristų Amen.
„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu."