Apaštalas Paulius, tęsdamas anksčiau mintį, prašneko apie žmones, kurie
moko kitaip. Ar blogai mokyti kitaip? Žiūrint prie ko tas mokymas veda.
Jeigu kitaip yra tik metodas, ar būdas, tai nėra blogis, bet sveikintinos
pastangos. Šiandien daugeliui sunku atskirti kas moko taip kas kitaip; ir
kokios bus tokio mokymo pasekmės. Nesutarimų ir nepritarimų sveikam mokymui yra
daug. Ir jeigu nebūtų Dievo Dvasios ir bažnyčios, būtų visai sunku. Paulius sako,
kad yra Kristaus žodžiai ir yra maldingumo mokslas. Taip, yra keturiose
evangelijose užrašytas Jėzaus gyvenimas ir mokymas. Bet taip pat mes turime
visą Bibliją, kurioje išsaugota svarbi Izraelio ir kitų tautų istorija. Taip
pat čia rasime ir bažnyčios istoriją. Yra dar naujojo testamento laiškai. Mes
turime daug medžiagos, kuri yra maldingumą skatinanti informacija. Mes
kviečiami studijuoti, gilintis, svarstyti. Juk esame mokiniai. Esame pašaukti
būti Jėzaus mokiniais visą gyvenimą; Patys pažinę tiesą, raginami, ja dalintis
su kitais.
Prieštaravimai neatsiejama žmonijos egzistavimo
dalis. Nesutarimai kivirčai, karai yra prakeiksmas pasauliui. Tačiau ne visi
nesutarimai yra blogis. Jėzus Kristus savo mokyme pasipriešino supuvusiai,
korumpuotai sistemai. Tačiau kaip pasipriešino? Ne brutalia jėga, bet mokymo
žodžiu. Suprantama, kad sveikoje visuomenėje prieštaravimai privalo būti. Kai
yra skelbiama nesveikata, jeigu niekas neprieštaraus, tai daugelis taps klaidamokslių
įkaitais. Mes privalome mokyti kitaip nei moko pasaulio filosofijos. Jėzus sakė:
Taigi
sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite
į dangaus karalystę. (Mat 5,20) Prieštaravimai vien žodžiais nieko
nelemia. Iš jų gimsta tik kivirčai. Kristaus maldingumo mokslas nėra kova
žodžiais. Apgailėtina, kad krikščionybė yra gerai žinoma už tai, kad dažnai
kovoja svaidydama žodžius į kairę ar į dešinę. Jėzus taip nedarė. Jis turėjo
daug daugiau progų pakovoti žodžiais nei mes visi kada turėjome ar turėsime.
Tačiau jis nesileido į begalines diskusijas su žmonėmis, kurie prieštaravo jo
mokymui. Kaip jis galėjo turėti tokią ramybę? Kas jam padėjo išlaikyti
pusiausvyrą? Atsakymas paprastas – jas nerūpėjo savo paties garbė. Jis nepriėmė
nieko asmeniškai. Priešiškai nusiteikę žmonės netapo jo priešais, nes jis atėjo
juos išgelbėti, o neprakeikti. Dievas yra žmogaus geriausias draugas. Kodėl?,
todėl, kad jis yra ištikimas netgi tada, kada draugai išduoda. Kristaus misijos
kelias nepasikeitė dėl to, kad kažkas prieštaravo Dievo mokslui. O kad Dievas padėtų
mums turėti tokį nusistatymą. Tikrai ramiau miegotume.
Dažniausiai mes neturime problemų su paties Jėzaus Kristaus
žodžiais. Didžiausia problema yra visas maldingumo mokslas – tai yra
kaip mes pritaikome Jėzaus Evangeliją įvairiose gyvenimo srityse. Štai
Paulius aiškina Timotiejui, kuris buvo pastorius, misionierius, mokytojas kaip
jis turi elgtis Dievo namuose. Nors ką tik skaitėme apie tai, kaip vergai privalo
gerbti savo šeimininkus. Kaip ir ne tik apie bažnyčią rašo? Nors iš tikro tai
kalba apie bažnyčios misiją pasaulyje. Dievo karalystė turi augti, ir
tas augimas tiesiogiai priklauso nuo to kaip mes gyvename už susirinkimo ribų. Pasaulis
negirdi ką mes kalbame čia susirinkę. Jam neįdomu. Žmonės už bendruomenės
susirinkimo ribų sužinos apie Kristų tik per santykius su mumis. Ir visi gerai
žinome, kad Kristaus mokslas puošiamas ne ilgomis teologinėmis prakalbomis, bet
nuoširdžiu, pamaldžiu gyvenimu. Tik pranešk, kad esi krikščionis, tuoj visų
akys nukryps į tave. Kodėl? Todėl, kad visi pradės gaudyti tave ar nesi
veidmainis. Ar gyveni taip, kaip mokai?
Taigi, kur mes esame? Ar sugebame atskirti kas svarbiausia?
Ką mes mokome pasaulyje? Ar tikrai visi ginčai kuriuos turime yra sveiki ir
skatinantys maldingumo mokslą bei Jėzaus karalystės principus?
Viena aišku, kas priešinasi sveikam mokymui, pasmerkti pragaištingam
pasipūtimui, neišmanymui ir liguistiems nesibaigiantiems ginčams. Visada mes
pjauname tai, ką sėjame. Veiksmas turi atoveiksmį. Kaip nesveikas maistas
apkartina skrandį, taip nesveikas mokslas apkartina gyvenimą, santykius ir suteršia
Evangelijos mokslą.
Kokie nesutarimai yra sveiki, o kurie nesveiki? Visada,
nesveikos prakalbos ar diskusijos, ginčai baigsis kaip sako Paulius: iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas,
piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių
tiesos nuovoką. Pavydas, nesutarimas, pikti žodžiai, įtarinėjimai ir kivirčai
yra ne Dvasios vaisius, bet apgailėtina būsena žmogaus, kuris prarado tiesos
nuovoką. Kaip matome ir tada bažnyčiose buvo žmonių, kurie paliko Kristaus
mokslą ir susirgo ne ta Evangelija, kėlė sumaištį, priešinosi sveikam mokslui.
Paulius norėjo perspėti Timotiejų, kad jis atsilaikytų ir išliktų Kristaus
kariu. Kad nepasiduotų provokacijoms, bet išliktų santūrus, ramus ir visada
puoštų Dievo mokslą; ir ne tik jis, bet kartu ir visa bendruomenė saugotų
brangų turtą – Kristaus Evangeliją, kuri yra taikos žinia, išvadavimo bei
sveikatos mokslas. Amen.