Tą dieną bus giedama giesmė
Izaijo 26 skyrius
Viešpaties Dvasia kalba per Izaiją apie ateitį. Apie šlovinga atgimimo ir pergalės laiką. Tai pranašystės giesmė, kuri dar tik bus giedama. Skaitydami galime išvysti Dievo charakterį ir pasimokinti kokie turime būti. Juk Viešpats pašaukė mus būti kaip jis ir sekti Jėzaus Kristaus pėdomis. O kad mūsų giesmės būtų tokios prasmingas, kad mūsų lūpose visada būtų Viešpaties Dvasios giesmė!
26,1-2 Tą dieną Judo šalyje bus giedama giesmė: Tvirtas mūsų miestas. Mūsų apsaugai pastatė jis mūrus ir pylimą. Atverkite vartus. Teįeina teisioji tauta, kuri lieka ištikima. Tai pasitikėjimo Viešpačiu giesmė. Giesmės yra giedamos tada, kada žmogus nori išreikšti savo dėkingumą, savo gerą nuotaiką ir pasigėrėjimą Viešpačiu. Giesmės giedamos, kad būtų pranešta žinia. Viešpats kalbėjo Izraeliui ir Judui per pranašą Izaiją eilėmis. Tokiu būdu žinia geriau įsimenama. Ši giesmė – tai pergalės giesmė. Nes pergalė priklauso nuo Viešpaties.
Senovėje, kad viešpatavo godumo dvasia, tautos puldinėjo kitas tautas, todėl buvo būtina gyvenviete apsaugoti. Tikintieji garbina Viešpatį už tai, kad jis pastatė mūrus ir pylimą. Jie pripažįsta, kad Dievas parūpino apsaugą, nors mūrus ir pylimą statė žmonės.
26,3 Nesvyruojantiems duodi ramybę ir teiki gerovę, nes jie tavimi pasitiki. Mūsų Viešpats toks nuostabus, jis dovanoja ramybę ir gerovę žmonėms. Ar visiems? Ne, tik tiems, kurie nesvyruoja, kurie neabejoja savo pasirinkimu. Kodėl mes neturite ramybės? Todėl, kad pasiduodame abejonėms ir priešgyniavimo dvasiai. Tada tikrai nėra ramybės, nes nesi tikras tuo kuo pasitikėjai.
26,4 Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, nes Viešpats – amžiais tverianti Uola. Tuo Viešpačiu reikia pasitikėti visada, tiesiog amžiais, nes jis niekada nepraeina. Dievas nesensta, jis nesikeičia. Jis stiprus. Jokie kultūriniai, socialiniai, ekonominiai pasikeitimai nedaro jam įtakos. O kaip žmogui reikia tokio stabilumo šaltinio.
26,5 Jis nuverčia galiūnus iš aukštybių, sugriauna saugų miestą, sulygina su žeme ir paverčia dulkėmis. Jį trypia kojos, beturčių ir varguolių kojos. VIEŠPATS pažemina išdidžiuosius. Šiandien pasaulyje daug valdovų, prezidentų, diktatorių, kurie galvoja, kad gyvens amžinai. Kuboje Fidelio brolis juokiasi iš prognozių, kad komunizmas žlugs, tačiau Viešpats juokiasi iš kiekvieno, kuris pasiaukština. Žmogus galvoja, kad jis kažin kas, bet jei Viešpats panorėtų, pažeminimas ateitų neužtrukdamas. Ir ne galybe o paprasčiausių varguolių kojos sutryptų išdidžiuosius. Žmogus gali galvoti, kad jis saugus savo sukurtame mieste, tačiau griuvimas bus labai smarkus. Mat 7,24-27
26,7 Teisiojo takas – be duobių; teisiajam tu padarai lygų kelią. Teisiojo kelias visai kitoks. Niekas jo netrypia, niekas negali paspęsti jam pinklių, nes jis visada pasiruošęs visokiausiems netikėtumams. Tas, kuris tikėjimu buvo išteisintas ir dėl Jėzaus Kraujo tapo teisiuoju, nežino diskomforto gyvenime. Jo akys nemato nelygumų kelyje. Ar tai reiškia, kad teisiojo kelyje nepasitaiko kliūčių? Dar ir kokių, tačiau jis išmoko nugalėti visas kliūtis ir duobė bei kalnai negąsdina jo. Juk viskas prasideda širdyje, kur yra dvasinės akys. Vienam ir kilometrinis kalnas tik grumstelis kelyje, kitam Everestas. Vienam ir Baltijos jūra tik maža balutė, kitam Atlanto vandenynas.
26,8b Tavo vardą minėti ir tavo mokymo laikytis – vienintelis mūsų troškimas. Teisųjį visada pažinsi, jis negali pasislėpti, nes visada mini Viešpaties vardą. O, kas nors pasakytų, aš irgi visada sakau: Jėzau, Jėzau, Dieve, Dieve. Tačiau teisusis netuščiažodžiauja, jis trokšta gyventi Viešpačiu ir jo mokslu. Minėti Viešpaties vardą, reiškia gyventi pagal jo mokslą. Ir dar labiau. Tai yra vienintelis teisiojo troškimas. Ne vienas iš didžiausių, bet vienintelis. Brangus Dieve, suteik ir mums tokį troškimą, tada mes būsime saugūs.
26,9a Ilgiuosi tavęs naktimis, net rytą mano dvasia dėl tavęs budi. Tikrai ne žodžiais teisieji myli Viešpatį ir mini Jo vardą. Net naktį ilgisi Dievo artumo. Kada aš galvoju apie naktį, aš matau kūno viešpatystę, nes jis šaukia: „Noriu ilsėtis". Tik karšta dvasia dėl Viešpaties gali priversti kūną paklusti. Iš tiesų, ryte reikia pradėti budėti, ne vakare, ir ne sekmadienį, bet kiekvieną dieną. Nes nežinome kokie pavojai mūsų laukia.
26,9b Kai žemėje vyksta tavo teismai, pasaulio gyventojai pažįsta teisumą. Nemėgstame teismų, nemėgstame bausmių, bet Viešpats žino ką daryti, kad žmonės atsigręžtų. Ne visi pasaulio gyventojai pažįsta Dievo teisumą, tik tie, kurie pažįsta Viešpatį. Kiek žmonių šiandien kenčia ir keikia Viešpatį, vietoj to, kad atsigręžtų, išpažintų nuodėmes ir garbintų Viešpatį.
26,10-11 Bet nors ir gailestingai elgiamasi su nedorėliu, teisumo jis neišmoksta ir dorumo šalyje daro nedorus darbus, o Viešpaties didybės nemato. Viešpaties, tavo ranka pakelta, bet jie to nemato. Viešpats yra gailestingas, ir tikrai, jei žmogus elgiasi nedorai ir gyvena nebaudžiamas, tai dar nereiškia, kad jis teisus. Kaip liūdna, kad Dievo malonę daugelis šiandien atmeta ir pasitiki savimi.
26,12 Viešpatie, tu skiri mums gerovę, nes atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus. Koks svarbus pripažinimas. Negi senovėje žmonės nieko neveikė, o Dievas stebuklingai tvarkė reikalus? Kai tikintieji gyvena tikėjimu, jie mato Dievą visur.
26,13 Viešpatie, mūsų Dieve, kiti valdovai, be tavęs, yra mus valdę, bet mes vien tavo vardą atmename.
26,14-15 Tu padidinai savo tautą, Viešpatie, pagausinai tautą savo paties šlovei, į visas puses praplėtei krašto ribas. Viešpats saugo ir augina savo tautą. Bet jis turi tikslą. Visa tai yra Jo šlovei.
26,16 Viešpatie, savo nelaimėje jie ieškojo tavęs ir šaukė iš skausmo, kai buvo baudžiami. Kaip nėščia moteris, artėjant gimdymui, iš skausmo raitosi ir šaukia, tokie ir mes, Viešpatie, buvome prieš tave. Mes buvome nėšti ir raitėmės skausmuose, tačiau pagimdėme vėją, o išgelbėjimo žemei neatnešėme; nė vienas negimsta gyventi pasaulyje. Žmonės gali stengtis save išgelbėti, gali bandyti pakeisti savo ateitį, bet nieko iš to neišeis. Išgelbėjimas yra Dievo dovana. Tikėjimas yra Dievo malonė. Amžinasis gyvenimas – malonė.
26,19-21 Tavo mirusieji gyvens, jų kūnai prisikels, nes tavo rasa – rasa, švytinti šviesa, todėl ir šešėlių šalis atiduos mirusiuosius. Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo visi, kurie gulite dulkėse. Kelkis, mano tauta, eik į savo kambarius ir užsisklęsk paskui save duris. Valandėlę patūnok, kol praeis pyktis. Žiūrėk, Viešpats ateina iš savo būsto bausti žemės gyventojų už jų kaltes. Žemė atidengs kraują, kuris buvo ant jos pralietas, ir nebeslėps savo užmuštųjų. Koks kontrastas!. Žmonės bandė pagimdyti kažką brangaus, o tik vėjas gavosi, bet Viešpats prikelia net mirusius. Koks didelis skirtumas! Tai ateities vizija, bet ši ateitis prasideda šiandien. Šiandien, kai išgirsi Jo balsą, neužkietink savo širdies.
27,1-3 Tą dieną Viešpats savo kietu, galingu ir aštriu kalaviju nubaus Leviataną, tą pirmykštį slibiną, Leviataną, tą suktą slibiną. Jis sunaikins slibiną jūroje. Tą dieną giedokite giesmę apie šaunų vynuogyną. Aš, Viešpats, prižiūriu jį ir nuolatos palaistau; kad jam kas žalos nepadarytų, saugau jį naktį ir dieną. Amžinas saugumas.
Jėzus Kristus kryžiaus auka nubaudė šio pasaulio kunigaikštį. Jis nukryžiavo visas piktojo galybes. Jis kviečia visus į savo bažnyčią, kuri kantriai laukia savo jaunikio pasirodymo. Artėja jungtuvių diena. Tikintieji susijungs su savo Viešpačiu, kaip jaunoji, kuri laukai jaunikio. Dabar mes dar laukiame, bet ateis ta diena ir neužtruks.