Sūnus meldė, Tėvas atsakė (Jon 17) pamokslo planelis

Sūnus meldė... Tėvas atsakė

Jon 17

 

Jėzus daug meldėsi. Tiksliau jis visada meldėsi. Ar visos Jėzaus maldos buvo atsakytos? Taip. Nes jis visada darė tai, ką daro Tėvas ir kalbėjo tai, ką kalba Tėvas. Paskaitykime Jono 17 skyriuje užrašytą Jėzaus kaip vyriausiojo kunigo maldą ir būkime drąsūs dėl šių žodžių.

 

1)   Pašlovink savo Sūnų (1-8) „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ² ir tavo duota galia į visus žmones teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. Garbė mūsų Dievui, kad jis pašlovino sūnų, nes dabar mes galime turėti amžinąjį gyvenimą. Tėvas pašlovino Sūnų prikeldamas iš mirusiųjų. Jėzus pašlovino Tėvą atlikdamas pavestą darbą. Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. Mes taip pat galime palovinti Sūnų ir Tėvą darydami kas mums yra pavesta.

 

2)   Meldžiu ... už tavo man pavestuosius. (6-10) Jėzus meldžia už savo apaštalus, savo bažnyčią, surinkimą, nuotaką. Ar Jėzaus malda buvo išklausyta? Taip. Kaip gera buvo apaštalams....O kad už mus taip kas melstųsi šiandien... Mes galime melstis už vienas kitą.

 

3)   Išlaikyk juos savo vardu (11-14) Ar Tėvas atsakė į šią maldą? Taip. Kaip mums reikia tokio užtarimo. Ar apaštalai buvo saugūs? Taip. Ar jie ištikimai tarnavo Kristui? Taip. Dievas išlaikė juos savo vardu. Jo vardas yra AŠ ESU, KURIS ESU (Iš 3,13; 34,5-7). Tėvas gali apsaugoti kiekvieną savo vaiką. Ieškodami Dievo niekada neapsiriksime.

 

4)   Neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.(15-16) Ar Tėvas apsaugojo apaštalus nuo piktojo? Visi apaštalai buvo žiauriai persekiojami, kankinami, sirgo, ir mirė kankinių mirtimis. Ar tikrai Dievas atsakė į Jėzaus prašymą? Taip. Jėzus prašė, kad juos apsaugotų nuo piktojo ir Tėvas apsaugojo. Jie liko ištikimi Viešpačiui. Netikėjimas nepražudė. Tai yra pergalė. Būna laikas kai norisi, kad greičiau būtume paimti namo? Kaip norime, kad Jėzus greičiau sugrįžtų. Deja ne to prašė Jėzus. Kokie palaiminti buvo buvo apaštalai, kad Jėzus už juos meldė...

 

5)   Pašventink juos tiesa! (17-19) Ar šis prašymas atsakytas? Taip. Dievas įdėjo į apaštalų lūpas savo žodžius per Jėzų, nes Jėzus visada kalbėjo tai, ką kalba Tėvas danguje. Dievo žodis yra ugnis, kuri degina. Medus, kuris saldina; plaktukas, kuris skaldo; kalavijas, kuris įsiskverbia; vanduo, kuris apkarsta; versmė, kuri gydo ir plauna. Ar Jėzus meldė: „Dieve, duok jiems daug pinigų, išmokink juos gerai pravesti pamaldas, ar daryti stebuklus". Ne, Jis sakė: Pašventink juos tiesa! Amen

 

6)   Ne tik už juos aš meldžiu...tegul visi bus viena (20-23) Neliūdėkime, Jėzus meldė ne tik už apaštalus, bet ir už visus, kurie per juos įtikės. Amen. Aleliuja. Visa tai, ką skaitėme, galime pritaikyti ir sau. Jei tai nebūtų tiesa, tai mes nebūtume išgirdę Evangelijos. Juk šiandien nebūtų nei vieno gyvo krikščionio!

Tegul visi bus viena! Jėzuje galime būti viena. Kada gyvename apaštalų žodžiais, esame viena. Kada klausome Biblijos žodžių, esame viena ir su Jėzumi ir su Tėvu. Ef 2,19-22 Vadinasi, jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato. Turintys kertiniu akmeniu patį Kristų Jėzų, ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventykla Viešpatyje, ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje.

 

7)   Aš noriu, kad jie būtų su manimi ten. Kur ir aš, kad jie pamatytų mano šlovę...(24-26) Ar apaštalai ir visi Jėzaus tikintieji yra danguje su juo? Taip. Ar jie mato Jėzaus šlovę? Taip. Bet niekas iš ten negrįžo ir nepapasakojo, kad dangus yra tikras? Ir nereikia, kad grįžtų. Mes esame išgelbėti tikėjimu, ne regėjimu. Mes esame išgelbėti malone, ne darbais. Mes esame išgelbėti, nes Dievas mus mylėjo. Ne mes jo ieškojome, bet Jis. Dėkokime, kad jis surado mus ir pažadėjo būti su mumis per amžius. Nenustokime tikėti. Gyvenkime taip, kad kasdieną būtume tikri, kad Jėzus yra su mumis. Tada nereikės bijoti, kad neišvysime Jo veido.

Kodėl žmonės abejoja dėl dangaus tikrumo? Todėl, kad netiki. Neišpažinta nuodėmė neduoda ramybės. Paruoškime savo širdis ieškoti Viešpaties, kad niekas neatitrauktų musų nuo šlovingo gyvenimo Kristuje Jėzuje. Jei šiandien tik akies krašteliu matome Jėzaus Kristaus šlovę, tai tada matysime veidas į veidą. Trys apaštalai, kartą matė Jėzų šlovėje, bet nelabai suprato to reginio. Kada kasdieną ieškome Jo, tada pirmas susitikimas su pašlovintuoju Jėzumis bus nuostabus. Mes matysime Jį tokį, koks Jis yra. Ar laukiame tos dienos? Tad šiandien gyvenkime Jame.

 

Pamokslo įrašas vėliau...