Adresas

Algirdo g. 48, Vilnius

pirmadienis, gegužės 16, 2011

Pamokslo "Kuo mes sergame?" santrauka


Apaštalas Paulius, tęsdamas anksčiau mintį, prašneko apie žmones, kurie moko kitaip. Ar blogai mokyti kitaip? Žiūrint prie ko tas mokymas veda. Jeigu kitaip yra tik metodas, ar būdas, tai nėra blogis, bet sveikintinos pastangos. Šiandien daugeliui sunku atskirti kas moko taip kas kitaip; ir kokios bus tokio mokymo pasekmės. Nesutarimų ir nepritarimų sveikam mokymui yra daug. Ir jeigu nebūtų Dievo Dvasios ir bažnyčios, būtų visai sunku. Paulius sako, kad yra Kristaus žodžiai ir yra maldingumo mokslas. Taip, yra keturiose evangelijose užrašytas Jėzaus gyvenimas ir mokymas. Bet taip pat mes turime visą Bibliją, kurioje išsaugota svarbi Izraelio ir kitų tautų istorija. Taip pat čia rasime ir bažnyčios istoriją. Yra dar naujojo testamento laiškai. Mes turime daug medžiagos, kuri yra maldingumą skatinanti informacija. Mes kviečiami studijuoti, gilintis, svarstyti. Juk esame mokiniai. Esame pašaukti būti Jėzaus mokiniais visą gyvenimą; Patys pažinę tiesą, raginami, ja dalintis su kitais. 

Prieštaravimai neatsiejama žmonijos egzistavimo dalis. Nesutarimai kivirčai, karai yra prakeiksmas pasauliui. Tačiau ne visi nesutarimai yra blogis. Jėzus Kristus savo mokyme pasipriešino supuvusiai, korumpuotai sistemai. Tačiau kaip pasipriešino? Ne brutalia jėga, bet mokymo žodžiu. Suprantama, kad sveikoje visuomenėje prieštaravimai privalo būti. Kai yra skelbiama nesveikata, jeigu niekas neprieštaraus, tai daugelis taps klaidamokslių įkaitais. Mes privalome mokyti kitaip nei moko pasaulio filosofijos. Jėzus sakė: Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite į dangaus karalystę. (Mat 5,20) Prieštaravimai vien žodžiais nieko nelemia. Iš jų gimsta tik kivirčai. Kristaus maldingumo mokslas nėra kova žodžiais. Apgailėtina, kad krikščionybė yra gerai žinoma už tai, kad dažnai kovoja svaidydama žodžius į kairę ar į dešinę. Jėzus taip nedarė. Jis turėjo daug daugiau progų pakovoti žodžiais nei mes visi kada turėjome ar turėsime. Tačiau jis nesileido į begalines diskusijas su žmonėmis, kurie prieštaravo jo mokymui. Kaip jis galėjo turėti tokią ramybę? Kas jam padėjo išlaikyti pusiausvyrą? Atsakymas paprastas – jas nerūpėjo savo paties garbė. Jis nepriėmė nieko asmeniškai. Priešiškai nusiteikę žmonės netapo jo priešais, nes jis atėjo juos išgelbėti, o neprakeikti. Dievas yra žmogaus geriausias draugas. Kodėl?, todėl, kad jis yra ištikimas netgi tada, kada draugai išduoda. Kristaus misijos kelias nepasikeitė dėl to, kad kažkas prieštaravo Dievo mokslui. O kad Dievas padėtų mums turėti tokį nusistatymą. Tikrai ramiau miegotume. 

Dažniausiai mes neturime problemų su paties Jėzaus Kristaus žodžiais. Didžiausia problema yra visas maldingumo mokslas – tai yra kaip mes pritaikome Jėzaus Evangeliją įvairiose gyvenimo srityse. Štai Paulius aiškina Timotiejui, kuris buvo pastorius, misionierius, mokytojas kaip jis turi elgtis Dievo namuose. Nors ką tik skaitėme apie tai, kaip vergai privalo gerbti savo šeimininkus. Kaip ir ne tik apie bažnyčią rašo? Nors iš tikro tai kalba apie bažnyčios misiją pasaulyje. Dievo karalystė turi augti, ir tas augimas tiesiogiai priklauso nuo to kaip mes gyvename už susirinkimo ribų. Pasaulis negirdi ką mes kalbame čia susirinkę. Jam neįdomu. Žmonės už bendruomenės susirinkimo ribų sužinos apie Kristų tik per santykius su mumis. Ir visi gerai žinome, kad Kristaus mokslas puošiamas ne ilgomis teologinėmis prakalbomis, bet nuoširdžiu, pamaldžiu gyvenimu. Tik pranešk, kad esi krikščionis, tuoj visų akys nukryps į tave. Kodėl? Todėl, kad visi pradės gaudyti tave ar nesi veidmainis. Ar gyveni taip, kaip mokai? 

Taigi, kur mes esame? Ar sugebame atskirti kas svarbiausia? Ką mes mokome pasaulyje? Ar tikrai visi ginčai kuriuos turime yra sveiki ir skatinantys maldingumo mokslą bei Jėzaus karalystės principus? 

Viena aišku, kas priešinasi sveikam mokymui, pasmerkti pragaištingam pasipūtimui, neišmanymui ir liguistiems nesibaigiantiems ginčams. Visada mes pjauname tai, ką sėjame. Veiksmas turi atoveiksmį. Kaip nesveikas maistas apkartina skrandį, taip nesveikas mokslas apkartina gyvenimą, santykius ir suteršia Evangelijos mokslą. 

Kokie nesutarimai yra sveiki, o kurie nesveiki? Visada, nesveikos prakalbos ar diskusijos, ginčai baigsis kaip sako Paulius: iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką. Pavydas, nesutarimas, pikti žodžiai, įtarinėjimai ir kivirčai yra ne Dvasios vaisius, bet apgailėtina būsena žmogaus, kuris prarado tiesos nuovoką. Kaip matome ir tada bažnyčiose buvo žmonių, kurie paliko Kristaus mokslą ir susirgo ne ta Evangelija, kėlė sumaištį, priešinosi sveikam mokslui. Paulius norėjo perspėti Timotiejų, kad jis atsilaikytų ir išliktų Kristaus kariu. Kad nepasiduotų provokacijoms, bet išliktų santūrus, ramus ir visada puoštų Dievo mokslą; ir ne tik jis, bet kartu ir visa bendruomenė saugotų brangų turtą – Kristaus Evangeliją, kuri yra taikos žinia, išvadavimo bei sveikatos mokslas. Amen.

Komentarų nėra: