Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Luko ev. 11, 49-59

⁴⁹ Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! ⁵⁰ Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!

⁵¹ Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemei ramybės?! Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantarvės. ⁵² Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. ⁵³ Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą.“

⁵⁴ Jėzus pasakė ir minioms: „Matydami debesį, kylantį vakaruose, jūs tuoj pat sakote: ‘Ateina lietus’, ir taip atsitinka. ⁵⁵ Pučiant pietų vėjui, jūs tvirtinate: ‘Bus karšta’, ir taip iš tiesų esti. ⁵⁶ Veidmainiai! Jūs mokate išaiškinti, ką reiškia žemės ir dangaus išvaizda, tai kodėl gi neišsiaiškinate, šio laiko prasmės? ⁵⁷ Kodėl gi patys nenusprendžiate, kas teisu?

⁵⁸ Kai eini su ieškovu pas vyresnybę, pasistenk dar kelyje su juo sulygti, kad jis tavęs kartais nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą. ⁵⁹ Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko.“