Pr.
21,8-21. Ps. 86,1-10,16-17. Rom. 6,1b-11. Mat. 10,24-39
1 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų
malonė? 2 Nieku būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi toliau gyventume joje? 3 Argi
nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo
mirtyje?4 `Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip
Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume
gyventi atnaujintą gyvenimą. 5 Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu,
tai būsime suaugę ir su prisikėlimo [panašybe]. 6 Mes žinome, jog mūsų
senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės
kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. 7 Juk kas miręs, tas išvaduotas
iš nuodėmės. 8 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. 9 Mes
žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam
nebeturi galios. 10 Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams,
o kad gyvena – gyvena Dievui. 11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais
nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą