Pamokslo santrauka. Psalmė 115. Pamaldi širdis

Pamaldi širdis

Ps 115

Ne mums, Viešpatie, ne mums, bet savo vardui teik garbę dėl savo gerumo[1] ir ištikimybės[2]

Įžanga. Mes žmonės mėgstame garbę. Mums patinka, kai mus giria už mūsų gerumą ar gerai atliktus darbus. Patinka, kai sako, kad gerai atrodome. Mes mėgstame pripažinimą. Tačiau kada tampame Dievo vaikais, viskas pasikeičia, bent jau turėtų pasikeisti. Kai gimstame iš naujo, mūsų širdis žiūri į kitą pusę ‑ į Viešpatį. Nauja širdis neieško kas sau gera, bet kas kitam. Nauja širdis ieško būdų kaip išaukštinti vienintelį tikrąjį Dievą. Žodžiai, ištarti šioje psalmėje, yra dievotos, pamaldžios, nuolankios širdies žodžiai, įsiklausykime atidžiai...

I.            Pamaldi širdis neieško sau garbės. Savo vardui teik garbę dėl savo gerumo ir ištikimybės (1) Dievas yra Geras, gailestingas ir maloningas. Viešpats turi galią sukurti ir sunaikinti. Jis gali save išaukštinti, nes jis pilnas malonės ir tiesos. Jis vienintelis yra ištikimas, pastovus, nesikeičiantis. Mes nesame pastovūs; nesame pilni malonės. Esame nusidėjėliai. Patys negalime būti tinkami Dievui. Visada stokosime panašumo į jį. Nuolanki širdis visada tai prisimena ir gyvena Dievo baimėje ir nusižeminime.

II.         Pamaldi širdis žino kur yra Dievas. Kodėl turėtų tautos klausti: “Kurgi tas jų Dievas?” Mūsų Dievas – danguje; jis daro visa, kas jam patinka. (2-3) Netikintys ir šiandien klausia: Kur yra tavo Dievas? Kaip jis atrodo? Žmonėms ir šiandien yra svetima nematomojo Dievo idėja. Svetimas yra tikėjimas tuo, ko negali paaiškinti savo protu. „Jei ne logiška, tai netikra“ ‑ sako daugelis. Žmonės nori matyti savo akimis ir paliesti savo rankomis. Tačiau Dievas mus šaukia tikėti nematomuoju. Mes nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini. (2 Kor 4,18)

Jei tikintieji garbina neregimąjį Dievą, žmonės tada (netikintys) klaus: ‘kur JIS yra?’ Ir tai yra gerai. Tada galėsime duoti atsakymą, kad Jis yra danguje, mes negalime Jo pasiekti, negalime pasidaryti jokios reikiamos įrangos, kad užliptume ten, kur yra Dievas. Religingais darbais nepriartėtume prie Gyvojo Dievo nei per milimetrą. Ef 2,8-10. Tai Jis daro viska, kas jam patinka. Dievui patinka išgelbėti žmogų. Todėl jis atsiuntė Jėzų, kad per jį pasiektume dangų. Ir ne tik dangų, bet kad jau šiandien žemėje per jį turėtume gyvenimą su pertekliumi.

III.       Pamaldi širdis žino kas yra Dievas. Jų stabai – iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis... Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki. (4-8) Kadangi žmonės netiki Viešpačiu, kuris yra danguje, jiems reikia matomo dievo. Čia velnias darbuojasi iš peties sumaišydamas net tikinčiųjų protus, kad jie pradėtų garbinti savo rangų darbo dievus. Nes tada, kai tikintieji garbins regimąjį dievą, netikintieji niekada neklaus, kur yra tavo Dievas? Nes jie bus matomi. Mūsų rankų dievai tėra nebilūs, neregintys, neužuodžiantys, nekalbantys ir išgelbėti negalintys stabai. Iz 44,9-20 (paskaitykime).

⁵ Su kuo palyginsite mane ir su kuo sulyginsite mane? Arba su kuo sugretinsite mane, kad būtume panašūs? ⁶ Dosnieji iš kapšio išpila auksą, svarstyklėmis atsveria sidabrą ir pasisamdo auksakalį, kad iš to jiems padarytų dievą, kurį jie garbintų, žemėn kniūbsti puldami. ⁷ Dedasi jį ant pečių, nešiojasi visur; kai pastato jį vieton, jis stovi ten sustingęs ir nepajuda iš vietos. Nors jie šaukiasi, jis negali atsiliepti nei išgelbėti jų iš nelaimės. (Iz 46,6-7)

Blogiausia yra tai, kad žmogus, pasitikintis stabais yra panašus į tuos stabus. Jo gyvenimas toks, kaip ir stabų. Jis nemato, negirdi, nekalba, neužuodžia, nevaikšto, nepadeda. Čia galime save patikrinti. Ar aš kalbu Dievui? Ar girdžiu jo žodžius? Ar užuodžiu saldų kvapą? Ar rankomis liečiu tai kas tyra (tarnauju) Dievui? Ar kojos greitos skelbti Gerąją Naujieną? Ar jos vaikšto tiesos keliais?

IV.        Pamaldi širdis pasitiki Dievu. Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. ¹⁰ Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. ¹¹ Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, kas VIEŠPAČIU pasitiki, tų pagalba ir skydas jis yra.  (9-11) Kaip atrodo pasitikėjimas Dievu? Tai ne lengvi žodžiai. Tai praktinis paklusnumas Dievo įsakymams. Tai begalnis noras ieškoti patarimo Viešpaties kiemuose.

a)   Ieško pagalbos ir apsaugos VIEŠPATYJE (9) Ar Dievas gali apsaugoti? TAIP. Ar JIS padės bėdoje? TAIP. Tik Jis gali padėti, nes jis gyvas ir viską žinantis.

b)   Pagarbiai bijo VIEŠPATIES (11) Taip nuolankus žmogus bijo Viešpaties. Jis bijo bausmės, bijo pagarbiai. Kaip mažas vaikas bijo savo tėvų, taip kiekvienas tikintysis, kurio širdis yra teisi ir pamaldi bijo savo Kūrėjo Tėvo. Tokia širdis atsiduoda VIEŠPAČIUI.

V.           Pamaldi širdis turi viltį Dievu. VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus:...(12-16) Tikėjimas turi viltį. Tikėjimas be  vilties negyvena. Širdis, kuri turi viltį Dievu, yra taip pat ir mylinti, nes viltis, tikėjimas ir meilė yra pamatas, ant kurio statomas gyvenimas.  Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.  1 Kor 13,13. Jėzus Krsitus įkūnijo šias dorybes. Nežinau kaip dar jas pavadinti. Dievas pasirengęs palaiminti savo vaikus visokeriopomis palaimomis šiandien ir visados. Jeigu Dievas taip sako, jis ir padarys. Mūsų Gelbėtojas niekada nemeluoja.

²³ Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus;Heb 10,23

Iš tikrųjų žmogus gyvųjų draugėje turi viltį: verčiau būti gyvu šunimi, negu negyvu liūtu! (Mok 9,4)

VI.        Pamaldi širdis garbina Dievą dabar.

Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę. Mes gyvieji, garbinsime tave dabar ir per amžius (16-18)

“Šiandien yra išgelbėjimo diena” O kaip dažnai girdime šiuos žodžius. Bet ar pritaikome savo kasdienybėje. Netikinti širdis sako: „ir rytoj bus šiandien”. Deja deja. Ar esame gyvi? Ar pažįstame VIEŠPATĮ? Tad garbinkime Jį dabar? Sutvarkykime savo gyvenimą, kad kiekvienas žingsnis, mintis, žodis ar gestas būtų Mūsų Dievo garbei. Laikas bėga taip greitai. Kai mirsime bus per vėlu atsigriebti už tuščias dienas. Priimkime Dievo malonę šiandien ir atiduokime jam tinkamą pagarbą. Amen.

---

[1] 2617 Chesedh. Vienas iš svarbiausių žodžių ST. Tai gerumo, gailestingumo, malonės parodymas žmogui.

[2] 571 Emeth. Stabilumas, tvirtumas, ištikimybė, tikrumas, tiesa.

Sekmadienio pamokslas "Pamaldi širdis"

Psalmė 115

1 Ne mums, VIEŠPATIE, ne mums, bet savo vardui teik garbę dėl savo gerumo ir ištikimybės. 2 Kodėl turėtų tautos klausti: „Kurgi tas jų Dievas?“ 3 Mūsų Dievas ­ danguje; jis daro visa, kas jam patinka. 4 Jų stabai ­ iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis. 5 Jie turi burnas, bet nekalba, turi akis, bet nemato, 6 turi ausis, bet negirdi, turi nosis, bet neužuodžia, 7 turi rankas, bet negali lytėti, turi kojas, bet nevaikšto. 8 Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki. 9 Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. 10 Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. 11 Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, kas VIEŠPAČIU pasitiki, tų pagalba ir skydas jis yra. 12 VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus: jis palaimins Izraelio namus, jis palaimins Aarono namus, 13 jis palaimins pagarbiai bijančius VIEŠPATIES ­ ir prastuolius, ir didžiūnus. 14 Tepadaugina jus VIEŠPATS, jus ir jūsų palikuonis. 15 Būkite palaiminti VIEŠPATIES, dangaus ir žemės Kūrėjo. 16 Dangūs ­ VIEŠPATIES dangūs, bet žemę jis davė žmogui. 17 Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę. 18 Mes, gyvieji, garbinsime tave dabar ir per amžius. Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Pamokslo "Kuo mes sergame?" santrauka

Apaštalas Paulius, tęsdamas anksčiau mintį, prašneko apie žmones, kurie moko kitaip. Ar blogai mokyti kitaip? Žiūrint prie ko tas mokymas veda. Jeigu kitaip yra tik metodas, ar būdas, tai nėra blogis, bet sveikintinos pastangos. Šiandien daugeliui sunku atskirti kas moko taip kas kitaip; ir kokios bus tokio mokymo pasekmės. Nesutarimų ir nepritarimų sveikam mokymui yra daug. Ir jeigu nebūtų Dievo Dvasios ir bažnyčios, būtų visai sunku. Paulius sako, kad yra Kristaus žodžiai ir yra maldingumo mokslas. Taip, yra keturiose evangelijose užrašytas Jėzaus gyvenimas ir mokymas. Bet taip pat mes turime visą Bibliją, kurioje išsaugota svarbi Izraelio ir kitų tautų istorija. Taip pat čia rasime ir bažnyčios istoriją. Yra dar naujojo testamento laiškai. Mes turime daug medžiagos, kuri yra maldingumą skatinanti informacija. Mes kviečiami studijuoti, gilintis, svarstyti. Juk esame mokiniai. Esame pašaukti būti Jėzaus mokiniais visą gyvenimą; Patys pažinę tiesą, raginami, ja dalintis su kitais. 

Prieštaravimai neatsiejama žmonijos egzistavimo dalis. Nesutarimai kivirčai, karai yra prakeiksmas pasauliui. Tačiau ne visi nesutarimai yra blogis. Jėzus Kristus savo mokyme pasipriešino supuvusiai, korumpuotai sistemai. Tačiau kaip pasipriešino? Ne brutalia jėga, bet mokymo žodžiu. Suprantama, kad sveikoje visuomenėje prieštaravimai privalo būti. Kai yra skelbiama nesveikata, jeigu niekas neprieštaraus, tai daugelis taps klaidamokslių įkaitais. Mes privalome mokyti kitaip nei moko pasaulio filosofijos. Jėzus sakė: Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite į dangaus karalystę. (Mat 5,20) Prieštaravimai vien žodžiais nieko nelemia. Iš jų gimsta tik kivirčai. Kristaus maldingumo mokslas nėra kova žodžiais. Apgailėtina, kad krikščionybė yra gerai žinoma už tai, kad dažnai kovoja svaidydama žodžius į kairę ar į dešinę. Jėzus taip nedarė. Jis turėjo daug daugiau progų pakovoti žodžiais nei mes visi kada turėjome ar turėsime. Tačiau jis nesileido į begalines diskusijas su žmonėmis, kurie prieštaravo jo mokymui. Kaip jis galėjo turėti tokią ramybę? Kas jam padėjo išlaikyti pusiausvyrą? Atsakymas paprastas – jas nerūpėjo savo paties garbė. Jis nepriėmė nieko asmeniškai. Priešiškai nusiteikę žmonės netapo jo priešais, nes jis atėjo juos išgelbėti, o neprakeikti. Dievas yra žmogaus geriausias draugas. Kodėl?, todėl, kad jis yra ištikimas netgi tada, kada draugai išduoda. Kristaus misijos kelias nepasikeitė dėl to, kad kažkas prieštaravo Dievo mokslui. O kad Dievas padėtų mums turėti tokį nusistatymą. Tikrai ramiau miegotume. 

Dažniausiai mes neturime problemų su paties Jėzaus Kristaus žodžiais. Didžiausia problema yra visas maldingumo mokslas – tai yra kaip mes pritaikome Jėzaus Evangeliją įvairiose gyvenimo srityse. Štai Paulius aiškina Timotiejui, kuris buvo pastorius, misionierius, mokytojas kaip jis turi elgtis Dievo namuose. Nors ką tik skaitėme apie tai, kaip vergai privalo gerbti savo šeimininkus. Kaip ir ne tik apie bažnyčią rašo? Nors iš tikro tai kalba apie bažnyčios misiją pasaulyje. Dievo karalystė turi augti, ir tas augimas tiesiogiai priklauso nuo to kaip mes gyvename už susirinkimo ribų. Pasaulis negirdi ką mes kalbame čia susirinkę. Jam neįdomu. Žmonės už bendruomenės susirinkimo ribų sužinos apie Kristų tik per santykius su mumis. Ir visi gerai žinome, kad Kristaus mokslas puošiamas ne ilgomis teologinėmis prakalbomis, bet nuoširdžiu, pamaldžiu gyvenimu. Tik pranešk, kad esi krikščionis, tuoj visų akys nukryps į tave. Kodėl? Todėl, kad visi pradės gaudyti tave ar nesi veidmainis. Ar gyveni taip, kaip mokai? 

Taigi, kur mes esame? Ar sugebame atskirti kas svarbiausia? Ką mes mokome pasaulyje? Ar tikrai visi ginčai kuriuos turime yra sveiki ir skatinantys maldingumo mokslą bei Jėzaus karalystės principus? 

Viena aišku, kas priešinasi sveikam mokymui, pasmerkti pragaištingam pasipūtimui, neišmanymui ir liguistiems nesibaigiantiems ginčams. Visada mes pjauname tai, ką sėjame. Veiksmas turi atoveiksmį. Kaip nesveikas maistas apkartina skrandį, taip nesveikas mokslas apkartina gyvenimą, santykius ir suteršia Evangelijos mokslą. 

Kokie nesutarimai yra sveiki, o kurie nesveiki? Visada, nesveikos prakalbos ar diskusijos, ginčai baigsis kaip sako Paulius: iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką. Pavydas, nesutarimas, pikti žodžiai, įtarinėjimai ir kivirčai yra ne Dvasios vaisius, bet apgailėtina būsena žmogaus, kuris prarado tiesos nuovoką. Kaip matome ir tada bažnyčiose buvo žmonių, kurie paliko Kristaus mokslą ir susirgo ne ta Evangelija, kėlė sumaištį, priešinosi sveikam mokslui. Paulius norėjo perspėti Timotiejų, kad jis atsilaikytų ir išliktų Kristaus kariu. Kad nepasiduotų provokacijoms, bet išliktų santūrus, ramus ir visada puoštų Dievo mokslą; ir ne tik jis, bet kartu ir visa bendruomenė saugotų brangų turtą – Kristaus Evangeliją, kuri yra taikos žinia, išvadavimo bei sveikatos mokslas. Amen.

Sekmadienio pamokslas "Kuo mes sergame?"

1 Tim 6, 3-5
Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei maldingumo mokslu,⁴ tas yra pasipūtėlis, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ⁵ ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog maldingumas esąs pasipelnymo šaltinis.

Sekmadienio pamokslas "Kad nebūtų peikiamas Dievo vardas ir mokymas"

1 Tim 6, 1-3 ¹ Vergai, esantys po jungu, telaiko savo šeimininkus vertais visokeriopos pagarbos, kad nebūtų peikiamas Dievo vardas ir mokymas. ² O tie, kurie turi tikinčius šeimininkus, tegul jų neniekina už tai, kad jie yra broliai; verčiau tegul jiems dar geriau tarnauja, nes jie, būdami tikintys ir mylimi, įvertina gerus tarnavimo darbus. ³ Taip mokyk, taip ragink!

Sekmadienio pamosklas "Gerbk savo tėvą ir motiną" (2011 05 01)

Ef 6,1-4 1 Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. 2 Gerbk savo tėvą ir motiną ­ tai pirmasis įsakymas su pažadu: 3 Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje. 4 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.

Trečiadienio pamokslas. Lobis moliniuose induose

Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo.

Sekmadienio pamokslas "Prisikėlimas" (2011 04 24)

Mato 28,1-28 1 Korintiečiams 15,1-11 Morkaus 16,1-8

Sekmadienio pamokslas "Prieš Velykas" (2011 04 17)

Evangelija pagal Joną 12,1-8

¹ Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. ² Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo. ³ Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais. ⁴ Vienas jo mokinys ­ Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė: ⁵ „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?!“ ⁶ Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas. ⁷ O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai. ⁸ Vargšų jūs visada turite šalia savęs, o mane ne visuomet turėsite.“

Sekmadienio pamokslas (2011 04 10) - dalinasi brolis iš Švedijos Christer Daelander

Jn 20:19-22

¹⁹ Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ ²⁰ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. ²¹ O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ ²² Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią.

Paskaita apie holokaustą (2011 04 03)

Sekmadienio pamokslas "Apie pagarbą vadovams" (2011 04 03)

1 Tim 5, 17-25

¹⁷ Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie triūsia, skelbdami žodį ir mokydami. ¹⁸ Juk Raštas sako: Neužrišk kuliančiam jaučiui snukio ir: Darbininkas vertas savo užmokesčio. ¹⁹ Skundo prieš vyresnįjį nepriimk, nebent liudytų du ar trys liudytojai. ²⁰ Nusidedančius bark visų akivaizdoje, kad ir kiti bijotų. ²¹ Aš maldaute maldauju tave Dievo, Kristaus Jėzaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje, kad nuosekliai laikytumeis šių nurodymų, niekam nedarydamas išimčių. ²² Niekam greitomis neuždėk rankų ir neprisidėk prie svetimų nuodėmių; išsilaikyk tyras.

²³ Gerk ne vien vandenį, bet vartok ir truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų.

²⁴ Kai kurių žmonių nusidėjimai esti žinomi pirma teismo, o kai kurių paaiškėja tik vėliau. ²⁵ Taip pat ir geri darbai visiems žinomi, o jei pasitaiko kitaip, jie irgi negali likti paslėpti.

trečiadienio pamokslas. Erdvi širdis 2 Kor 6

http://www.mediafire.com/?grr1fkyccyz6msa

¹¹ Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, korintiečiai, mūsų širdis jums tapo erdvi. ¹² Mumyse jums ne per ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse. ¹³ Tad atsimokėkite tuo pačiu, ­ kalbu kaip vaikams, ­ ir praplėskite savo širdis!

Sekmadienio pamokslas "Apie paramą silpniesiems" (2011 03 27)

1 Tim 5, 3-16

³ Gerbk našles, kurios yra tikros našlės. ⁴ Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, jie tegu pirmiausia išmoksta maldingai tvarkyti savo namus ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai malonu Dievui. ⁵ Tikra našlė, palikusi viena, sudėjo viltis į Dievą ir dieną naktį maldauja bei meldžiasi. ⁶ Bet našlė malonumų ieškotoja, dar gyva būdama, jau yra mirusi. ⁷ Todėl įspėk dėl šito, kad jos būtų be priekaišto. ⁸ Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tai yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!

⁹ Į našlių sąrašą įtrauk tokią našlę, kuriai sukako bent šešiasdešimt metų, kuri buvo tik kartą ištekėjusi^[i1], ¹⁰ jeigu ji pasižymėjo gerais darbais: jei išauklėjo vaikus, jei buvo svetinga, jei plaudavo šventiesiems kojas, jei pagelbėdavo vargstantiems, jei stengdavosi dirbti visokį gerą darbą. ¹¹ Jaunesnių našlių nepriimk. Pasidavusios gašlumui, jos atsitolina nuo Kristaus ir geidžia ištekėti, ¹² o tuo užsitraukia kaltinimą, jog pametusios pirmuosius pažadus. ¹³ Be to, jos išmoksta dykinėti bei landžioti po svetimus namus, ir ne tik dykinėti, bet plepėti bei užsiiminėti niekais taukšti, kas nedera. ¹⁴ Taigi aš norėčiau, kad jaunesnės ištekėtų, turėtų vaikų, šeimininkautų ir neduotų priešininkui jokios progos jas koneveikti. ¹⁵ Kai kurios jau nuklydo paskui šėtoną. ¹⁶ Jei kuri tikinti moteris turi pas save našlių, tegul jas aprūpina, kad nebūtų apsunkinama Bažnyčia ir įstengtų padėti tikrosioms našlėms.

Sekmadienio pamokslas "Ugdantis pabarimas Dvasioje" (2011 03 20)

1 Tim 5,1-2

1 Senesnio žmogaus aštriai nebark, bet graudenk kaip tėvą, o jaunesnius ­ kaip brolius, 2 vyresnio amžiaus moteris ­ kaip motinas, o jaunesnes ­ kaip seseris, laikydamasis tobulo skaistumo.

Sekmadienio pamokslas (2011 03 13)

1 Tim 4,12-16

¹² Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu. ¹³ Kol atvyksiu, užsiiminėk skaitymu, raginimu, mokymu. ¹⁴ Nepamiršk tavyje esančios malonės dovanos, kuri tau buvo suteikta pranašo ištarme kartu su vyresniųjų rankų uždėjimu. ¹⁵ Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą. ¹⁶ Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Arnoldas) 2011 03 06

Apie nusivilimą

NEBIM seminaras - Hermeneutika (2011 02 16)

1 dalis

2 dalis

klausimai-atsakymai

Sekmadienio pamokslas "Geras Jėzaus Kristaus tarnas" (2011 02 27)

1 Tim 4:6-11

⁶ Jeigu šitaip aiškinsi broliams, būsi geras Kristaus Jėzaus tarnas, mintantis tikėjimo žodžiais ir tikruoju mokslu, kuriam esi atsidavęs. ⁷ Venk nerimtų bobiškų pasakų. Ugdykis maldingumą. ⁸ Kūno mankštinimas nedaug kam tinka, o maldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas. ⁹ Štai tikras žodis, vertas visiško pritarimo: ¹⁰ mes todėl ir triūsiame bei kovojame, kad pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas. ¹¹ Taip įsakinėk ir mokyk!

Trečiadienio pamokslas (2011 02 23)

Mt 5,1-12

¹ Matydamas minias, Jėzus už kopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. ² Atvėręs lūpas jis mokė:

³ „Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė.

⁴ Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.

⁵ Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.

⁶ Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo;

jie bus pasotinti.

⁷ Palaiminti gailestingieji;

jie susilauks gailestingumo.

⁸ Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą.

⁹ Palaiminti taikdariai;

jie bus vadinami Dievo vaikais.

¹⁰ Palaiminti persekiojami dėl teisumo;

jų yra dangaus karalystė.

¹¹ Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. ¹² Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai.

Fuller Theological Seminary

Fuller Theological Seminary rekomenduoju paskaityti Gleno darbus

Dievo karalystė (2011 02 20) pamokslas

Mt 4,12-17

¹² Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją. ¹³ Jis paliko Nazarą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. ¹⁴ Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai:

¹⁵ Zabulono žeme ir Neftalio žeme!

Paežerės juosta, žeme už Jordano ­

pagonių Galilėja!

¹⁶ Tamsybėje tūnanti tauta

išvydo skaisčią šviesą,

gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje

užtekėjo šviesybė.

¹⁷ Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“

Sekmadienio pamokslas (dalinasi svečias Viktor Gamm)

2011 02 13

Sekmadienio pamokslas "Aiškiai kalbanti Dvasia" (2011 02 06)

1 Tim 4,1-5 1 Dvasia aiškiai sako, kad paskučiausiais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams, 2 veidmainingiems melo skelbėjams, kurių sąžinė paženklinta įdagu, 3 draudžiantiems tuoktis, liepiantiems susilaikyti nuo maisto, kurį yra sukūręs Dievas, kad jį su padėka priimtų tikintieji ir pažinusieji tiesą. 4 Kiekvienas Dievo tvarinys yra geras, ir niekas neatmestina, kas priimama su padėka, 5 nes tai pašventinama Dievo žodžiu ir malda!

Sekmadienio pamokslas (2010 01 30)

1 Tim 3:16

Ir, kaip visi sutinka, didis yra maldingumo slėpinys:

Jis apsireiškė kūne,

buvo Dvasios pateisintas,

pasirodęs angelams,

paskelbtas pagonims,

įtikėtas pasaulyje

ir paimtas į šlovę.

God's revolution. knyga. pdf

Rekomenduoju paskaityti

God's Revolution, a collection of topically arranged writings from Eberhard Arnold, a maverick theologian and co-founder of Church Communities International, challenges readers to break out of the stifling complacency of conventional life and live out the uncompromising but healing truths of Christ.

Be warned: Arnold doesn't approach discipleship as a benign route to religious fulfillment, but as revolution - a transformation that begins within, with the purging of self, and spreads outward to encompass every aspect of life. Here is the raw reality of the gospel that has the power to change the world...

Sekmadienio pamokslas "Bažnyčia - tiesos stulpas ir atrama" (2011 01 23)

^{1 Tim 3, 14-16}

¹⁴ Rašau tau apie šiuos dalykus, nors turiu viltį greit atvykti pas tave; ¹⁵ jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos stulpas ir atrama. ¹⁶ Ir, kaip visi sutinka, didis yra maldingumo slėpinys:

Jis apsireiškė kūne,

buvo Dvasios pateisintas,

pasirodęs angelams,

paskelbtas pagonims,

įtikėtas pasaulyje

ir paimtas į šlovę.

Sekmadienio pamokslas ( 2011 01 09)

Žodžiu dalinasi Švenčionėlių baptistų bendruomenės "Naujoji Viltis" pastorius Jurij Stoliarčiuk.

Maldos vakaras 2011-01-08

Žodžiu dalinasi Piotr Abrams. Siųsti

Žodžiu dalinasi Steve Davis. Siųsti

Trečiadienio mintys (dalinasi brolis Henrikas) 2010 12 29

Sekmadienio pamokslas "Ištiesk ranką..." (2011 01 02)

Mt 12, 1-14

¹ Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. ² Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama.“ ³ Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? ⁴ Kaip jie nuėjo į Dievo Namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. ⁵ Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? ⁶ Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! ⁷ Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu gailestingumo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

⁸ Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats.“

⁹ Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą. ¹⁰ Čia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti) : „Ar leistina šabo dieną gydyti?“ ¹¹ Jis atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! ¹² O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną.“ ¹³ Tuomet tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. ¹⁴ Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.

Kalėdų sekmadienio pamokslas (2010 12 26) Jo taika begalinė

Jo taika begalinė

Kalėdos. Tačiau daugeliui ši šventė tampa susitrenkimo akmeniu. Kiek bebūtų šurmulio ir dovanų, kažin ar pasaulis girdi vieningą žinią apie Jėzų Kristų, kuris gimė, kad pasaulis susipažintų su tikru Gelbėtoju ir Viešpačiu.

Šiandien visi linki daug gero, sveikatos, meilės, pinigų ir kitų gerų dalykų. Mano sūnūs kai buvo mažesni dovanojo piešinėlius, kuriuose rašė: Linkiu tau daug geros laimės...Daug geros laimės... Man šie žodžiai labai brangūs. Tikrai, mums reikia daug geros laimės. Ne šiaip kažkokios popierinės, šiaudinės laimės, bet GEROS laimės. Kur tą gerą laimę rasti? O kas yra laimė? Aš tikiu, kad laimė slypi žodyje TAIKA. Kaip rasti taiką, karo lauke? Juk pasaulis toks priešiškas, toks susiskaldęs. Nes krikščionys kariauja tarpusavyje. Paskaitykime ką rašo Biblija, paklausykime ką sako Viešpats, gal tada sugebėsime atrasti taiką, kuri yra ramybė ir tikra laimė.

Mich 5,1-4 O iš tavęs, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, man kils tas, kuris valdys Izraelį. Jo kilmė siekia tolimą senovę, seniai praėjusius laikus. Todėl jis paliks juos iki laiko, kai laukiančioji kūdikio bus pagimdžiusi; tuomet jo giminių likučiai sugrįš pas Izraelio vaikus. Jis tvirtai laikysis ir ganys savo kaimenę Viešpaties galia, Viešpaties, savo Dievo, galingu vardu. Jie gyvens saugiai, nes jo didybė pasieks žemės pakraščius. Jis pats bus taika!  

Jėzus Kristus gimė nepastebėtas daugumos. Kažkoks nereikšmingas Betliejus... Pasaulyje yra daug miestų, kurie nieko nereiškia... Šiandien daugelis nepastebi Jėzaus Kristaus ir jo bažnyčios. O mato tradicijas, priešiškumą, korupciją religinėse organizacijose, tačiau paprasto Jėzaus neranda. Visgi Viešpats išsaugojo mums daug svarbios informacijos apie mažus dalykus, kurie pavirsdavo dideliais. Kažkokie išminčiai iš toli pagal mums nežinomas pranašystes, sekdami dangaus kūnais, surado Jėzų. Kas ieško, tas randa...

Galbūt jūs apie save galvojate, kad esate labai menki, niekam nereikalingi, ligoti ar neturtingi, tačiau patikėkite, Dievas gali padaryti stebuklus su jūsų gyvenimu, jei tik įsiklausysite į Jo balsą.

Jis tvirtai laikysis ir ganys savo kaimenę Viešpaties galia, Viešpaties, savo Dievo, galingu vardu. Kaimenė gyvens saugiai. Ar ne todėl daugelis tikinčiųjų negyvena saugiai, nes nepasiduoda ganytojo valiai? Juk Viešpats aiškiai sako: „Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos“. Jon 10,27

Taip, Jėzus yra Gerasis ganytojas. Kaip sako pranašystė „Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus ‘Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis’. Iz 9,5-6 Taip, jis Dievas. Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę, tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius. Galybių Viešpaties narsa tai įvykdys.“  Daugelis šiandien abejoja Kristaus autentiškumu, dieviškumu, tačiau tie, kurie tiki, viešpatauja gyvenime drauge su Jėzumi. O jis garantuoja saugumą kiekvienam.

Jis pats bus taika

Jis yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę. Jis panaikino įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, kad iš dviejų jame būtų sutvertas vienas naujas žmogus. Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje. Ef 2,14

Kristaus bažnyčia pašaukta nešti taiką. Tik praktikuojama taika atneš ramybę pasauliui. Kai kiekvienas gyvena ramybėje su Dievu ir su savo artimu. Kai seka Jėzumi ir nepasiduoda Gundytojui.  Amen. 

Sekmadienio pamokslas (2010 12 19)

1 Timotiejui 2, 8 - 15

Aš norėčiau, kad vyrai visur, kur melsis, keltų aukštyn tyras rankas, be pykčio ir nesantaikos. Taip pat trokštu, kad moterys vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai, ne išgarbiniuotais plaukais, be aukso, be perlų ir be prabangių drabužių, o verčiau, – kaip dera moterims, pasižyminčioms pamaldumu, – gerais darbais. Moteris tesimoko tyliai, su tikru nuolankumu. Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui, – ji tesilaiko tyliai. Juk pirmas buvo sukurtas Adomas, o paskui – Ieva. Be to, Adomas nesidavė suvedžiojamas, o moteris buvo apgauta ir nupuolė. Bet ji bus išganyta, gimdydama vaikus, – jos bus išganytos, jeigu išlaikys tikėjimą, meilę ir šventumą bei santūrumą.

Sekmadienio pamokslas (svečias iš Ukrainos Michail Nakonečny) 2010 12 12

Habakuko 2,1

Stovėsiu savo sargybos vietoje, liksiu ant pylimo, lauksiu, ką jis man sakys, koks bus jo atsakymas į mano skundą.

Sekmadienio pamokslas (2010 12 05)

1 Tim 2,8-15
⁸ Aš norėčiau, kad vyrai visur, kur melsis, keltų aukštyn tyras rankas, be pykčio ir nesantaikos. ⁹ Taip pat trokštu, kad moterys vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai, ne išgarbiniuotais plaukais, be aukso, be perlų ir be prabangių drabužių, ¹⁰ o verčiau ­ kaip dera moterims, pasižyminčioms pamaldumu ­ gerais darbais. ¹¹ Moteris tesimoko tyliai, su tikru klusnumu. ¹² Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui; ji tesilaiko tyliai. ¹³ Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui ­ Ieva. ¹⁴ Be to, Adomas nesidavė suvedžiojamas, o moteris buvo apgauta ir prasižengė. ¹⁵ Bet ji bus išganyta, gimdydama vaikus; jos bus išganytos, jeigu išlaikys tikėjimą, meilę ir šventumą bei santūrumą.

Sekmadienio pamokslas (2010 11 28)

Jono 8, 12 -36

¹² Jėzus vėl prabilo:„Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“. ¹³ Fariziejai jam prikišo: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“.¹⁴ Jėzus jiems atsakė: „Nors aš ir liudiju pats apie save,mano liudijimas yra tikras,

nes aš žinau, iš kur esu atėjęs ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur aš atėjęs, nei kur einu.

¹⁵ Jūs teisiate kūniškai, o aš neteisiu nė vieno. ¹⁶ Jeigu aš ir teisčiau, mano sprendimas būtų teisingas, nes aš ne vienas, bet esu aš ir mane siuntęs Tėvas. ¹⁷ Ir jūsų Įstatyme parašyta,

jog dviejų asmenų liudijimas tikras. ¹⁸ Taigi liudiju aš pats apie save, ir apie mane liudija mane atsiuntęs Tėvas“. ¹⁹ Jie paklausė: „O kurgi tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs,

nei manojo Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.

²⁰ Tuos žodžius jis pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda. ²¹ Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš pasitrauksiu, o jūs ieškosite manęs ir numirsite savo nuodėmėje. Kur aš einu, jūs negalite nueiti“. ²² Tada žydai ėmė klausinėti: „Nejaugi jis ketina nusižudyti, kad sako: 'Kur aš einu, jūs negalite nueiti'?“

²³ Jėzus atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio,

o aš – ne iš šio pasaulio. ²⁴ Dėl to aš jums sakiau, kad jūs numirsite savo nuodėmėse.

Tikrai! Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, – jūs numirsite savo nuodėmėse“. ²⁵ Tuomet jie paklausė: „Kas gi tu toks esi?“ Jėzus atsakė: „Kaip tik tas, ką aš jums sakau! – ²⁶ Daugel turėčiau apie jus kalbėti ir smerkti, bet tiesakalbis yra mano Siuntėjas, ir aš skelbiu pasauliui, ką iš jo girdėjau“.

²⁷ Tačiau jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems apie Tėvą. ²⁸ O Jėzus tęsė: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, – suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai,

ko mane Tėvas išmokė. ²⁹ Mano Siuntėjas yra su manimi; jis nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas jam patinka“. ³⁰ Taip jam kalbant, daugelis įtikėjo jį.

³¹ Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; ³² jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“. ³³ Jie atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi tu sakai: 'Tapsite laisvi'?“ ³⁴ Jėzus jiems tarė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.

³⁵ Bet vergas ne amžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžiams. ³⁶ Jei tad Sūnus jus išvaduos,

tai būsite iš tiesų laisvi.

Trečiadienio pamokslas (2010 11 24)

Noriu, kad žinotumėte, broliai, jog visi mūsų protėviai laikėsi po debesiu ir visi perėjo jūrą. Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi debesyje ir jūroje; visi valgė to paties dvasinio maisto ir visi gėrė to paties dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje. Tie įvykiai yra mums pavyzdys, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. Nepasidarykite stabmeldžiais, kaip kai kurie iš jų, kaip parašyta: Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti. Neištvirkaukime, kaip kai kurie jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir krito nuo gyvačių. Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų. Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti. (1 Kor 10:1-13)

Sekmadienio pamąstymas (dalinasi Lina Andronovienė) (2010 11 21)

Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje! (Gal 3,27-28) Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiu. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas ir Tėvas visiems, virš visų, per visus ir visuose. (Ef 4:1-6)

Ir jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti. Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi ­ jūs juk esate išgelbėti malone, prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje. Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų. Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti. Todėl atsiminkite, kad jūs kadaise buvote kūnu pagonys, kuriuos vadino neapipjaustytais vadinamieji apipjaustytieji kūno apipjaustymu, atliktu rankomis. Tais laikais jūs buvote be Kristaus, svetimi Izraelio bendruomenei, tolimi pažado sandoroms, be vilties ir be Dievo pasaulyje. Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, esate tapę artimi dėlei Kristaus kraujo. Jis yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę. Jis panaikino įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, kad iš dviejų jame būtų sutvertas vienas naujas žmogus. Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje. (Ef 2,1-18)

Sekmadienio pamokslas. Ar krikščionims reikia bendruomenės? (2010.11.14)

Kas priimtina Dievo ir žmonių akyse? (2 dalis apie maldą)

Tai gera ir priimtina akyse mūsų Gelbėtojo Dievo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą. Vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus, tai paliudydamas nustatytu laiku. Tam aš esu paskirtasis šauklys ir apaštalas, sakau tiesą, nemeluoju, tikėjimo ir tiesos mokytojas pagonims. (1 Tim 2,3-7)

Sekmadienio pamokslas "Tikėjimas ir gera sąžinė" (2010 10 03)

Šituos pamokymus aš perduodu tau, sūnau Timotiejau, pagal ankstesnes pranašystes apie tave, kad, jų stiprinamas, kovotum gerą kovą, išlaikytum tikėjimą ir gerą sąžinę. Jos atsižadėjus, kai kurių tikėjimo laivas sudužo. Iš jų yra Himenėjas ir Aleksandras, kuriuos atidaviau šėtonui, kad jie išmoktų nebepiktžodžiauti. (1 Tim 1,18-20)

Trečiadienio pamokslas "Kaip valdyti mintis ir vaizduotę" (pamokslauja svečias Doug Doan)

2010 09 29

Sekmadienio pamokslas "Tai tikras žodis ir vertas visiško pritarimo" (2010 09 26)

Aš esu kupinas dėkingumo mūsų Viešpačiui Kristui Jėzui, kuris mane sustiprino ir palaikė tinkamu užimti tarnystę, nors anksčiau esu buvęs piktžodžiautojas, persekiotojas ir smurtininkas. Manęs buvo pasigailėta, nes taip elgiausi dėl neišmanymo ir netikėjimo. Bet mūsų Viešpaties malonė išsiliejo be saiko kartu su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje. Tai tikras žodis ir vertas visiško pritarimo, jog Kristus Jėzus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš. Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Kristus Jėzus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie jį įtikės amžinajam gyvenimui. Amžių Karaliui, nemirtingajam, neregimajam, vieninteliam Dievui tebūna garbė ir šlovė per amžių amžius! Amen.

Sekmadienio pamąstymas (svečias Henrikas Žukauskas) 2010 09 19

Sekmadienio pamokslas "Esate pašaukti ištikimybei" (2010 09 12)

Apr 2, 12-16

Pergamo Bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako tas, kuris turi aštrų dviašmenį kalaviją. Aš žinau, kur tu gyveni ten, kur šėtono sostas. Bet tu tvirtai laikaisi mano vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net ir tomis dienomis, kada pas jus, kur gyvena šėtonas, buvo nužudytas mano ištikimasis liudytojas Antipas. Vis dėlto aš turiu šį tą prieš tave: tu tenai turi besilaikančių mokslo Balaamo, kuris yra mokęs Balaką viešai suvedžioti Izraelio sūnus, kad šie valgytų stabams aukojamą mėsą ir ištvirkautų. Ir tu turi panašiai besilaikančių mikalojininkų mokslo. Tad atsiversk! O jeigu ne, aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju.’

Jeremijo 2, 4-9

Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, Jokūbo namai

ir visos Izraelio namų giminės!

Taip kalba VIEŠPATS:

„Kokią ydą manyje rado jūsų tėvai,

kad atsitraukė taip toli nuo manęs?

Eidami paskui beverčius stabus,

jie patys pasidarė beverčiai.

Jie niekuomet nepakla´usė: ‘Kurgi tas VIEŠPATS,

išvedęs mus iš Egipto žemės,

dykumoje mums rodęs kelią

per tyrlaukius ir smėlio daubas,

per sausą ir pavojingą kraštą,

per kraštą, kuriuo niekas nekeliauja,

kuriame negyvena joks žmogus?’

Kai atvedžiau jus į sodų kraštą,

kad mistumėte jo gausiais vaisiais,

jūs įžengėte ir suteršėte mano kraštą,

mano nuosavybę padarėte pasibjaurėtiną.

Kunigai nekla´usė: ‘Kur yra VIEŠPATS?’

Įstatymo aiškintojai manęs nepaisė,

ganytojai maištavo prieš mane.

Pranašai kalbėjo Baalo vardu

ir vaikėsi bejėgius stabus.

Todėl dar kartą šauksiu jus į teismą,

tai VIEŠPATIES žodis,

net jūsų vaikų vaikus šauksiu į teismą.

Sekmadienio pamokslas "Įsakyk nemokyti kitaip..."

1 Tim 1,3-7

Dar keliaudamas į Makedoniją, aš prašiau tave pasilikti Efeze ir įsakyti kai kuriems, kad jie nemokytų klaidingų mokslų, neužsiiminėtų pasakomis ir begaliniais kilmės sąrašais, kurie veikiau kelia ginčus negu yra pravartūs išganingiems Dievo sumanymams, įgyvendinamiems tikėjimu. Šio priesako tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo. Kai kurie, nuklydę nuo šių dalykų, paskendo tuščiuose plepaluose. Jie norėtų būti įstatymo mokytojais, nors nesupranta nei ką kalbą, nei ką tvirtiną.

Mokslo ir žinių šventės pamokslas (2010 rugsėjo 1-oji)

Mokslo ir žinių šventė

„Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; ³² jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ (Jono 8,32)

Šiandien mes susirinkome, kad pradėtume dar vienus mokslo metus. Nėra gyvenimo be mokslo. Mes, kaip Dievo kūriniai sukurti augti, tai yra mokintis. Visą gyvenimą mokinamės. Gaila, kad kartais mes mokinamės ne savo noru. Sakoma, kad gyvenimas pamokė... Tačiau nereikia laukti kol tave mokys gyvenimas. Mes galime pasirinkti mokintis tai ko reikia ir kada reikia. Mokintis tai, kas brandina mus kaip žmones. Suteikia žinių, kurios paruošia mus gyvenimo netikėtumams.

Palaimintas žmogus, kuris pasirenka mokintis tada, kada yra laikas. Iš tiesų viskam yra laikas. Laikas gimti, augti, bręsti, tobulėti. Viešpats perspėja: „Išnaudokite laiką, nes dienos yra piktos“. Kodėl piktos?, todėl, kad jos greitai praeina. Todėl, kad kasdien mes esame gundomi tinginiauti, nieko neveikti arba veikti tuštybes, kurios griauna, o ne stato. Gerai praleistas laikas pastūmėja mus link laisvės. Gerai praleistas laikas Dievo kūrinijoje augina mus tos kūrinijos pažinimu.

Jėzus Kristus sakė, kad jo mokslas leidžia pažinti tiesą. O tiesa turi galią išlaisvinti. Mes gyvename Dievo pasaulyje ir visa ką mokinamės yra Dievo kūrinijos dalis. Tik pagalvokime: Kalba. Nuo pat gimimo mes mokinamės kalbėti. Mes klausome, gaudome tėvelių žodžius, bandome kartoti, žodis po žodžio, sakinys po sakinio, ir žiūrėk mes mokame kalbėti. Tačiau Dievas sukūrė liežuvį, kurį galima valdyti meistriškai. Žodžiai kuriuos tariame, gali sujudinti širdis, žodžiai gali paaiškinti paslaptis, žodžiai gali įžeisti.... Mes privarome išmokti kalbėti, skaityti, suprasti... O matematika? Skaičiai. Biblijoje girdime: išmokyk mus skaičiuoti dienas... Per amžius žmonija skaičiavo, dėliojo vieną skaičių prie kito. Be matematikos nesuvokiamas šiandienos pasaulis: ekonomika, finansai, verslas ir .t.t Ar Jėzus nesakė apie tai, kad statant bokštą reikia paskaičiuoti ar sugebėsi tai padaryti. Netgi einant į karą reikia apskaičiuoti jėgas, ar sugebėsi laimėti... Mes galėtume kalbėti daug apie visus dalykus kurių mokinamės: Geografija, Gamtos pažinimas, istorija, technologijos...

Kiekvienas dalykas, kurio mokinamės formuoja mus kaip asmenybes, kurios kasdien tampa laisvesnės. Nuo ko? Nuo nežinojimo baimės. Baimės, kuri pavergia, žemina, gąsdina. Bet svarbiausia - mokslas išlaisvina. Aišku mes  čia cituojame Jėzaus žodžius. Ir visų pirma Jėzaus Kristaus mokslas veda į tikrą laisvę. Tačiau bet koks Dievo pasaulio tyrinėjimas kaip mokslas turi savyje Jėzaus mokslo dalį. Tam, kad suprastume Jėzaus žodžius reikia tikėjimo, taip. Bet ne tik tikėjimo. Reikia dar sugebėti jo laikytis. Jei laikysitės mokslo, būsite mano mokiniai. Kai Jėzus kalbėjo metaforomis, palyginimais, alegorijomis, kodėl žmonės nesuprato? Jis sakė, kad sugriautą šventyklą galima atstatyti per tris dienas. Žmonės pasipiktino, kaip galima... jie nesuprato, kad tai metafora, palyginimas, pranašystė. Čia reikia ne tik tikėjimo. Tikėjimas padeda nepasmerkti kalbėtojo, kai jo nesupranti. Bet tam, kad suprastum mokslą, reikia tinkamo išsilavinimo pamato. Jėzus vaizdingai kalbėjo ir ragino žmones statyti savo gyvenimus ant tvirtos uolos. Ir vėl vieni suprato šį palyginimą, kiti ne... Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. ²⁵ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. ²⁶ Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. ²⁷ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“ (Mat 7,24-27)

Laisvė yra labai brangi, ji turi kainą. Mes norime būti laisvais. Svarbu, kad žinotume kas yra tikra laisvė? O kuo remiasi Jėzaus mokslas? Ar jis labai sudėtingas? Ne, anaiptol. „Mylėk savo artimą kaip save patį.“... Štai jo disciplinos pavadinimas. Mums reikia laisvės, kad mylėtume žmones. Laisvė padeda geriau suprasti kitaminčius. Jėzus mokino žmones gyventi pasaulyje. Gyventi ir netrukdyti kitiems, gyventi taip, kad pasaulis keistųsi. Meilė keičia pasaulį. Todėl tikiu, kad krikščioniška mokykla yra geriausia vieta drauge atrasti paslaptis, kurios išlaisvina mus gyvenimui su kitais žmonėmis. Išlaisvina kūrybai. Didelė garbė dirbti ir mokintis tokioje mokykloje. Ir nesvarbu, kad patalpos, gal ne visai atitinka LR higienos normas, kurios ne visada išlaisvina. Ir nesvarbu, kad mūsų nėra daug ( o gal tai privalumas), svarbu yra tai, kad trokštame drauge pažinti kūrinijos paslaptis. Juk kiekvienas esame Dievo kūriniai. Tikiu, kad visas mokyklos kolektyvas darbuosis nuoširdžiai, bus pasirengęs iššūkiams, tikiu, kad tėvai artimai bendrausit su mumis visais vaiku labui.