Pamokslo santrauka. Psalmė 115. Pamaldi širdis

Pamaldi širdis

Ps 115

Ne mums, Viešpatie, ne mums, bet savo vardui teik garbę dėl savo gerumo[1] ir ištikimybės[2]

Įžanga. Mes žmonės mėgstame garbę. Mums patinka, kai mus giria už mūsų gerumą ar gerai atliktus darbus. Patinka, kai sako, kad gerai atrodome. Mes mėgstame pripažinimą. Tačiau kada tampame Dievo vaikais, viskas pasikeičia, bent jau turėtų pasikeisti. Kai gimstame iš naujo, mūsų širdis žiūri į kitą pusę ‑ į Viešpatį. Nauja širdis neieško kas sau gera, bet kas kitam. Nauja širdis ieško būdų kaip išaukštinti vienintelį tikrąjį Dievą. Žodžiai, ištarti šioje psalmėje, yra dievotos, pamaldžios, nuolankios širdies žodžiai, įsiklausykime atidžiai...

I.            Pamaldi širdis neieško sau garbės. Savo vardui teik garbę dėl savo gerumo ir ištikimybės (1) Dievas yra Geras, gailestingas ir maloningas. Viešpats turi galią sukurti ir sunaikinti. Jis gali save išaukštinti, nes jis pilnas malonės ir tiesos. Jis vienintelis yra ištikimas, pastovus, nesikeičiantis. Mes nesame pastovūs; nesame pilni malonės. Esame nusidėjėliai. Patys negalime būti tinkami Dievui. Visada stokosime panašumo į jį. Nuolanki širdis visada tai prisimena ir gyvena Dievo baimėje ir nusižeminime.

II.         Pamaldi širdis žino kur yra Dievas. Kodėl turėtų tautos klausti: “Kurgi tas jų Dievas?” Mūsų Dievas – danguje; jis daro visa, kas jam patinka. (2-3) Netikintys ir šiandien klausia: Kur yra tavo Dievas? Kaip jis atrodo? Žmonėms ir šiandien yra svetima nematomojo Dievo idėja. Svetimas yra tikėjimas tuo, ko negali paaiškinti savo protu. „Jei ne logiška, tai netikra“ ‑ sako daugelis. Žmonės nori matyti savo akimis ir paliesti savo rankomis. Tačiau Dievas mus šaukia tikėti nematomuoju. Mes nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini. (2 Kor 4,18)

Jei tikintieji garbina neregimąjį Dievą, žmonės tada (netikintys) klaus: ‘kur JIS yra?’ Ir tai yra gerai. Tada galėsime duoti atsakymą, kad Jis yra danguje, mes negalime Jo pasiekti, negalime pasidaryti jokios reikiamos įrangos, kad užliptume ten, kur yra Dievas. Religingais darbais nepriartėtume prie Gyvojo Dievo nei per milimetrą. Ef 2,8-10. Tai Jis daro viska, kas jam patinka. Dievui patinka išgelbėti žmogų. Todėl jis atsiuntė Jėzų, kad per jį pasiektume dangų. Ir ne tik dangų, bet kad jau šiandien žemėje per jį turėtume gyvenimą su pertekliumi.

III.       Pamaldi širdis žino kas yra Dievas. Jų stabai – iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis... Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki. (4-8) Kadangi žmonės netiki Viešpačiu, kuris yra danguje, jiems reikia matomo dievo. Čia velnias darbuojasi iš peties sumaišydamas net tikinčiųjų protus, kad jie pradėtų garbinti savo rangų darbo dievus. Nes tada, kai tikintieji garbins regimąjį dievą, netikintieji niekada neklaus, kur yra tavo Dievas? Nes jie bus matomi. Mūsų rankų dievai tėra nebilūs, neregintys, neužuodžiantys, nekalbantys ir išgelbėti negalintys stabai. Iz 44,9-20 (paskaitykime).

⁵ Su kuo palyginsite mane ir su kuo sulyginsite mane? Arba su kuo sugretinsite mane, kad būtume panašūs? ⁶ Dosnieji iš kapšio išpila auksą, svarstyklėmis atsveria sidabrą ir pasisamdo auksakalį, kad iš to jiems padarytų dievą, kurį jie garbintų, žemėn kniūbsti puldami. ⁷ Dedasi jį ant pečių, nešiojasi visur; kai pastato jį vieton, jis stovi ten sustingęs ir nepajuda iš vietos. Nors jie šaukiasi, jis negali atsiliepti nei išgelbėti jų iš nelaimės. (Iz 46,6-7)

Blogiausia yra tai, kad žmogus, pasitikintis stabais yra panašus į tuos stabus. Jo gyvenimas toks, kaip ir stabų. Jis nemato, negirdi, nekalba, neužuodžia, nevaikšto, nepadeda. Čia galime save patikrinti. Ar aš kalbu Dievui? Ar girdžiu jo žodžius? Ar užuodžiu saldų kvapą? Ar rankomis liečiu tai kas tyra (tarnauju) Dievui? Ar kojos greitos skelbti Gerąją Naujieną? Ar jos vaikšto tiesos keliais?

IV.        Pamaldi širdis pasitiki Dievu. Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. ¹⁰ Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. ¹¹ Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, kas VIEŠPAČIU pasitiki, tų pagalba ir skydas jis yra.  (9-11) Kaip atrodo pasitikėjimas Dievu? Tai ne lengvi žodžiai. Tai praktinis paklusnumas Dievo įsakymams. Tai begalnis noras ieškoti patarimo Viešpaties kiemuose.

a)   Ieško pagalbos ir apsaugos VIEŠPATYJE (9) Ar Dievas gali apsaugoti? TAIP. Ar JIS padės bėdoje? TAIP. Tik Jis gali padėti, nes jis gyvas ir viską žinantis.

b)   Pagarbiai bijo VIEŠPATIES (11) Taip nuolankus žmogus bijo Viešpaties. Jis bijo bausmės, bijo pagarbiai. Kaip mažas vaikas bijo savo tėvų, taip kiekvienas tikintysis, kurio širdis yra teisi ir pamaldi bijo savo Kūrėjo Tėvo. Tokia širdis atsiduoda VIEŠPAČIUI.

V.           Pamaldi širdis turi viltį Dievu. VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus:...(12-16) Tikėjimas turi viltį. Tikėjimas be  vilties negyvena. Širdis, kuri turi viltį Dievu, yra taip pat ir mylinti, nes viltis, tikėjimas ir meilė yra pamatas, ant kurio statomas gyvenimas.  Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.  1 Kor 13,13. Jėzus Krsitus įkūnijo šias dorybes. Nežinau kaip dar jas pavadinti. Dievas pasirengęs palaiminti savo vaikus visokeriopomis palaimomis šiandien ir visados. Jeigu Dievas taip sako, jis ir padarys. Mūsų Gelbėtojas niekada nemeluoja.

²³ Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus;Heb 10,23

Iš tikrųjų žmogus gyvųjų draugėje turi viltį: verčiau būti gyvu šunimi, negu negyvu liūtu! (Mok 9,4)

VI.        Pamaldi širdis garbina Dievą dabar.

Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę. Mes gyvieji, garbinsime tave dabar ir per amžius (16-18)

“Šiandien yra išgelbėjimo diena” O kaip dažnai girdime šiuos žodžius. Bet ar pritaikome savo kasdienybėje. Netikinti širdis sako: „ir rytoj bus šiandien”. Deja deja. Ar esame gyvi? Ar pažįstame VIEŠPATĮ? Tad garbinkime Jį dabar? Sutvarkykime savo gyvenimą, kad kiekvienas žingsnis, mintis, žodis ar gestas būtų Mūsų Dievo garbei. Laikas bėga taip greitai. Kai mirsime bus per vėlu atsigriebti už tuščias dienas. Priimkime Dievo malonę šiandien ir atiduokime jam tinkamą pagarbą. Amen.

---

[1] 2617 Chesedh. Vienas iš svarbiausių žodžių ST. Tai gerumo, gailestingumo, malonės parodymas žmogui.

[2] 571 Emeth. Stabilumas, tvirtumas, ištikimybė, tikrumas, tiesa.

Sekmadienio pamokslas "Pamaldi širdis"

Psalmė 115

1 Ne mums, VIEŠPATIE, ne mums, bet savo vardui teik garbę dėl savo gerumo ir ištikimybės. 2 Kodėl turėtų tautos klausti: „Kurgi tas jų Dievas?“ 3 Mūsų Dievas ­ danguje; jis daro visa, kas jam patinka. 4 Jų stabai ­ iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis. 5 Jie turi burnas, bet nekalba, turi akis, bet nemato, 6 turi ausis, bet negirdi, turi nosis, bet neužuodžia, 7 turi rankas, bet negali lytėti, turi kojas, bet nevaikšto. 8 Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki. 9 Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. 10 Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. 11 Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, kas VIEŠPAČIU pasitiki, tų pagalba ir skydas jis yra. 12 VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus: jis palaimins Izraelio namus, jis palaimins Aarono namus, 13 jis palaimins pagarbiai bijančius VIEŠPATIES ­ ir prastuolius, ir didžiūnus. 14 Tepadaugina jus VIEŠPATS, jus ir jūsų palikuonis. 15 Būkite palaiminti VIEŠPATIES, dangaus ir žemės Kūrėjo. 16 Dangūs ­ VIEŠPATIES dangūs, bet žemę jis davė žmogui. 17 Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę. 18 Mes, gyvieji, garbinsime tave dabar ir per amžius. Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Pamokslo "Kuo mes sergame?" santrauka

Apaštalas Paulius, tęsdamas anksčiau mintį, prašneko apie žmones, kurie moko kitaip. Ar blogai mokyti kitaip? Žiūrint prie ko tas mokymas veda. Jeigu kitaip yra tik metodas, ar būdas, tai nėra blogis, bet sveikintinos pastangos. Šiandien daugeliui sunku atskirti kas moko taip kas kitaip; ir kokios bus tokio mokymo pasekmės. Nesutarimų ir nepritarimų sveikam mokymui yra daug. Ir jeigu nebūtų Dievo Dvasios ir bažnyčios, būtų visai sunku. Paulius sako, kad yra Kristaus žodžiai ir yra maldingumo mokslas. Taip, yra keturiose evangelijose užrašytas Jėzaus gyvenimas ir mokymas. Bet taip pat mes turime visą Bibliją, kurioje išsaugota svarbi Izraelio ir kitų tautų istorija. Taip pat čia rasime ir bažnyčios istoriją. Yra dar naujojo testamento laiškai. Mes turime daug medžiagos, kuri yra maldingumą skatinanti informacija. Mes kviečiami studijuoti, gilintis, svarstyti. Juk esame mokiniai. Esame pašaukti būti Jėzaus mokiniais visą gyvenimą; Patys pažinę tiesą, raginami, ja dalintis su kitais. 

Prieštaravimai neatsiejama žmonijos egzistavimo dalis. Nesutarimai kivirčai, karai yra prakeiksmas pasauliui. Tačiau ne visi nesutarimai yra blogis. Jėzus Kristus savo mokyme pasipriešino supuvusiai, korumpuotai sistemai. Tačiau kaip pasipriešino? Ne brutalia jėga, bet mokymo žodžiu. Suprantama, kad sveikoje visuomenėje prieštaravimai privalo būti. Kai yra skelbiama nesveikata, jeigu niekas neprieštaraus, tai daugelis taps klaidamokslių įkaitais. Mes privalome mokyti kitaip nei moko pasaulio filosofijos. Jėzus sakė: Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite į dangaus karalystę. (Mat 5,20) Prieštaravimai vien žodžiais nieko nelemia. Iš jų gimsta tik kivirčai. Kristaus maldingumo mokslas nėra kova žodžiais. Apgailėtina, kad krikščionybė yra gerai žinoma už tai, kad dažnai kovoja svaidydama žodžius į kairę ar į dešinę. Jėzus taip nedarė. Jis turėjo daug daugiau progų pakovoti žodžiais nei mes visi kada turėjome ar turėsime. Tačiau jis nesileido į begalines diskusijas su žmonėmis, kurie prieštaravo jo mokymui. Kaip jis galėjo turėti tokią ramybę? Kas jam padėjo išlaikyti pusiausvyrą? Atsakymas paprastas – jas nerūpėjo savo paties garbė. Jis nepriėmė nieko asmeniškai. Priešiškai nusiteikę žmonės netapo jo priešais, nes jis atėjo juos išgelbėti, o neprakeikti. Dievas yra žmogaus geriausias draugas. Kodėl?, todėl, kad jis yra ištikimas netgi tada, kada draugai išduoda. Kristaus misijos kelias nepasikeitė dėl to, kad kažkas prieštaravo Dievo mokslui. O kad Dievas padėtų mums turėti tokį nusistatymą. Tikrai ramiau miegotume. 

Dažniausiai mes neturime problemų su paties Jėzaus Kristaus žodžiais. Didžiausia problema yra visas maldingumo mokslas – tai yra kaip mes pritaikome Jėzaus Evangeliją įvairiose gyvenimo srityse. Štai Paulius aiškina Timotiejui, kuris buvo pastorius, misionierius, mokytojas kaip jis turi elgtis Dievo namuose. Nors ką tik skaitėme apie tai, kaip vergai privalo gerbti savo šeimininkus. Kaip ir ne tik apie bažnyčią rašo? Nors iš tikro tai kalba apie bažnyčios misiją pasaulyje. Dievo karalystė turi augti, ir tas augimas tiesiogiai priklauso nuo to kaip mes gyvename už susirinkimo ribų. Pasaulis negirdi ką mes kalbame čia susirinkę. Jam neįdomu. Žmonės už bendruomenės susirinkimo ribų sužinos apie Kristų tik per santykius su mumis. Ir visi gerai žinome, kad Kristaus mokslas puošiamas ne ilgomis teologinėmis prakalbomis, bet nuoširdžiu, pamaldžiu gyvenimu. Tik pranešk, kad esi krikščionis, tuoj visų akys nukryps į tave. Kodėl? Todėl, kad visi pradės gaudyti tave ar nesi veidmainis. Ar gyveni taip, kaip mokai? 

Taigi, kur mes esame? Ar sugebame atskirti kas svarbiausia? Ką mes mokome pasaulyje? Ar tikrai visi ginčai kuriuos turime yra sveiki ir skatinantys maldingumo mokslą bei Jėzaus karalystės principus? 

Viena aišku, kas priešinasi sveikam mokymui, pasmerkti pragaištingam pasipūtimui, neišmanymui ir liguistiems nesibaigiantiems ginčams. Visada mes pjauname tai, ką sėjame. Veiksmas turi atoveiksmį. Kaip nesveikas maistas apkartina skrandį, taip nesveikas mokslas apkartina gyvenimą, santykius ir suteršia Evangelijos mokslą. 

Kokie nesutarimai yra sveiki, o kurie nesveiki? Visada, nesveikos prakalbos ar diskusijos, ginčai baigsis kaip sako Paulius: iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką. Pavydas, nesutarimas, pikti žodžiai, įtarinėjimai ir kivirčai yra ne Dvasios vaisius, bet apgailėtina būsena žmogaus, kuris prarado tiesos nuovoką. Kaip matome ir tada bažnyčiose buvo žmonių, kurie paliko Kristaus mokslą ir susirgo ne ta Evangelija, kėlė sumaištį, priešinosi sveikam mokslui. Paulius norėjo perspėti Timotiejų, kad jis atsilaikytų ir išliktų Kristaus kariu. Kad nepasiduotų provokacijoms, bet išliktų santūrus, ramus ir visada puoštų Dievo mokslą; ir ne tik jis, bet kartu ir visa bendruomenė saugotų brangų turtą – Kristaus Evangeliją, kuri yra taikos žinia, išvadavimo bei sveikatos mokslas. Amen.

Sekmadienio pamokslas "Kuo mes sergame?"

1 Tim 6, 3-5
Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei maldingumo mokslu,⁴ tas yra pasipūtėlis, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ⁵ ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog maldingumas esąs pasipelnymo šaltinis.

Sekmadienio pamokslas "Kad nebūtų peikiamas Dievo vardas ir mokymas"

1 Tim 6, 1-3 ¹ Vergai, esantys po jungu, telaiko savo šeimininkus vertais visokeriopos pagarbos, kad nebūtų peikiamas Dievo vardas ir mokymas. ² O tie, kurie turi tikinčius šeimininkus, tegul jų neniekina už tai, kad jie yra broliai; verčiau tegul jiems dar geriau tarnauja, nes jie, būdami tikintys ir mylimi, įvertina gerus tarnavimo darbus. ³ Taip mokyk, taip ragink!

Sekmadienio pamosklas "Gerbk savo tėvą ir motiną" (2011 05 01)

Ef 6,1-4 1 Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. 2 Gerbk savo tėvą ir motiną ­ tai pirmasis įsakymas su pažadu: 3 Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje. 4 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.

Trečiadienio pamokslas. Lobis moliniuose induose

Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo.

Sekmadienio pamokslas "Prisikėlimas" (2011 04 24)

Mato 28,1-28 1 Korintiečiams 15,1-11 Morkaus 16,1-8

Sekmadienio pamokslas "Prieš Velykas" (2011 04 17)

Evangelija pagal Joną 12,1-8

¹ Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. ² Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo. ³ Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais. ⁴ Vienas jo mokinys ­ Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė: ⁵ „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?!“ ⁶ Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas. ⁷ O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai. ⁸ Vargšų jūs visada turite šalia savęs, o mane ne visuomet turėsite.“

Sekmadienio pamokslas (2011 04 10) - dalinasi brolis iš Švedijos Christer Daelander

Jn 20:19-22

¹⁹ Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ ²⁰ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. ²¹ O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ ²² Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią.

Paskaita apie holokaustą (2011 04 03)

Sekmadienio pamokslas "Apie pagarbą vadovams" (2011 04 03)

1 Tim 5, 17-25

¹⁷ Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie triūsia, skelbdami žodį ir mokydami. ¹⁸ Juk Raštas sako: Neužrišk kuliančiam jaučiui snukio ir: Darbininkas vertas savo užmokesčio. ¹⁹ Skundo prieš vyresnįjį nepriimk, nebent liudytų du ar trys liudytojai. ²⁰ Nusidedančius bark visų akivaizdoje, kad ir kiti bijotų. ²¹ Aš maldaute maldauju tave Dievo, Kristaus Jėzaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje, kad nuosekliai laikytumeis šių nurodymų, niekam nedarydamas išimčių. ²² Niekam greitomis neuždėk rankų ir neprisidėk prie svetimų nuodėmių; išsilaikyk tyras.

²³ Gerk ne vien vandenį, bet vartok ir truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų negalavimų.

²⁴ Kai kurių žmonių nusidėjimai esti žinomi pirma teismo, o kai kurių paaiškėja tik vėliau. ²⁵ Taip pat ir geri darbai visiems žinomi, o jei pasitaiko kitaip, jie irgi negali likti paslėpti.

trečiadienio pamokslas. Erdvi širdis 2 Kor 6

http://www.mediafire.com/?grr1fkyccyz6msa

¹¹ Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, korintiečiai, mūsų širdis jums tapo erdvi. ¹² Mumyse jums ne per ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse. ¹³ Tad atsimokėkite tuo pačiu, ­ kalbu kaip vaikams, ­ ir praplėskite savo širdis!

Sekmadienio pamokslas "Apie paramą silpniesiems" (2011 03 27)

1 Tim 5, 3-16

³ Gerbk našles, kurios yra tikros našlės. ⁴ Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, jie tegu pirmiausia išmoksta maldingai tvarkyti savo namus ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai malonu Dievui. ⁵ Tikra našlė, palikusi viena, sudėjo viltis į Dievą ir dieną naktį maldauja bei meldžiasi. ⁶ Bet našlė malonumų ieškotoja, dar gyva būdama, jau yra mirusi. ⁷ Todėl įspėk dėl šito, kad jos būtų be priekaišto. ⁸ Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tai yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!

⁹ Į našlių sąrašą įtrauk tokią našlę, kuriai sukako bent šešiasdešimt metų, kuri buvo tik kartą ištekėjusi^[i1], ¹⁰ jeigu ji pasižymėjo gerais darbais: jei išauklėjo vaikus, jei buvo svetinga, jei plaudavo šventiesiems kojas, jei pagelbėdavo vargstantiems, jei stengdavosi dirbti visokį gerą darbą. ¹¹ Jaunesnių našlių nepriimk. Pasidavusios gašlumui, jos atsitolina nuo Kristaus ir geidžia ištekėti, ¹² o tuo užsitraukia kaltinimą, jog pametusios pirmuosius pažadus. ¹³ Be to, jos išmoksta dykinėti bei landžioti po svetimus namus, ir ne tik dykinėti, bet plepėti bei užsiiminėti niekais taukšti, kas nedera. ¹⁴ Taigi aš norėčiau, kad jaunesnės ištekėtų, turėtų vaikų, šeimininkautų ir neduotų priešininkui jokios progos jas koneveikti. ¹⁵ Kai kurios jau nuklydo paskui šėtoną. ¹⁶ Jei kuri tikinti moteris turi pas save našlių, tegul jas aprūpina, kad nebūtų apsunkinama Bažnyčia ir įstengtų padėti tikrosioms našlėms.

Sekmadienio pamokslas "Ugdantis pabarimas Dvasioje" (2011 03 20)

1 Tim 5,1-2

1 Senesnio žmogaus aštriai nebark, bet graudenk kaip tėvą, o jaunesnius ­ kaip brolius, 2 vyresnio amžiaus moteris ­ kaip motinas, o jaunesnes ­ kaip seseris, laikydamasis tobulo skaistumo.

Sekmadienio pamokslas (2011 03 13)

1 Tim 4,12-16

¹² Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu. ¹³ Kol atvyksiu, užsiiminėk skaitymu, raginimu, mokymu. ¹⁴ Nepamiršk tavyje esančios malonės dovanos, kuri tau buvo suteikta pranašo ištarme kartu su vyresniųjų rankų uždėjimu. ¹⁵ Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą. ¹⁶ Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Arnoldas) 2011 03 06

Apie nusivilimą

NEBIM seminaras - Hermeneutika (2011 02 16)

1 dalis

2 dalis

klausimai-atsakymai

Sekmadienio pamokslas "Geras Jėzaus Kristaus tarnas" (2011 02 27)

1 Tim 4:6-11

⁶ Jeigu šitaip aiškinsi broliams, būsi geras Kristaus Jėzaus tarnas, mintantis tikėjimo žodžiais ir tikruoju mokslu, kuriam esi atsidavęs. ⁷ Venk nerimtų bobiškų pasakų. Ugdykis maldingumą. ⁸ Kūno mankštinimas nedaug kam tinka, o maldingumas viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas. ⁹ Štai tikras žodis, vertas visiško pritarimo: ¹⁰ mes todėl ir triūsiame bei kovojame, kad pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas. ¹¹ Taip įsakinėk ir mokyk!

Trečiadienio pamokslas (2011 02 23)

Mt 5,1-12

¹ Matydamas minias, Jėzus už kopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. ² Atvėręs lūpas jis mokė:

³ „Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė.

⁴ Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.

⁵ Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.

⁶ Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo;

jie bus pasotinti.

⁷ Palaiminti gailestingieji;

jie susilauks gailestingumo.

⁸ Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą.

⁹ Palaiminti taikdariai;

jie bus vadinami Dievo vaikais.

¹⁰ Palaiminti persekiojami dėl teisumo;

jų yra dangaus karalystė.

¹¹ Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. ¹² Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai.