Velykos 2007

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius". Jon 11,25-26 Brangūs tikėjimo namiškiai, Viešpats dovanojo mums nuostabų pavasarį. Ankstyva šiluma ir saulėtos dienos pakelia nuotaiką, uždega svajones apie vasaros poilsį... Daugeliui žmonių Velykos pavasario ir artėjančios vasaros šventė. Margučiai, šeimos pobūviai, kelios laisvos dienos nuo darbų rutinos... Tačiau mums, Kristaus mokiniams, Velykos tai Prisikėlimo šventė. Nešiaip gamtos pabudimo, bet paties Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo ir pergalės prieš mirtį diena. Tai tikro gyvenimo diena. Tai ištesėtų pažadų diena. Prieš daugelį amžių Kūrėjas pažadėjo atsiųsti Sūnų ir išgelbėti tautas per jį. Pranašai skelbė šias dienas. Žmonės laukė, tačiau ne visi tikėjo... Dievas išpildė savo pažadą. Jėzaus Kristaus gyvenimas, darbai, mokymas primena Dangaus Tėvo pažadus. Jo mirtis buvo netikėta mokiniams, jie nesuprato, liūdėjo, pyko, išsigando, apmaudavo... Sunku įsivaizduoti kokios slegiančios buvo gedulo dienos... Tačiau Tėvas liko ištikimas savo pažadams... Jėzus Kristus kėlėsi iš numirusiųjų. Jis pasirodė mokiniams, kad visiškai išsklaidytų tamsos sukeltas abejones ir neviltį...Šiandien Jėzus Kristus yra gyvas. Jis gyvuoja, kad mes gyventume per jį ir jam. Kokioje dvasioje sutinkame šių metų Velykas? Ar širdyse viešpatauja žmogiškas mirties liūdesys, neviltis ir tamsa? Ar gyvas džiaugsmingas tikėjimas prisikėlusiu Viešpačiu Jėzumi? Dievas yra ištikimas, kaip buvo prikeltas Kristus, taip ir mes vieną dieną kelsimės. Tai šlovinga viltis. Ar gyvename šia viltimi? O gal žmogiškas netikėjimas nebeleidžia turėti išgelbėjimo džiaugsmo? Galbūt šalia esantys žmonės yra skolingi mums meilės, malonės, padėkos? O gal mes esame skolingi jiems...? Juk Jėzus Kristus užmokėjo visas mūsų skolas. Jis užmokėjo su kaupu, kad mes gyventume laisvėje, kad neieškotum krislelių artimo akyje, ir nepavydėtume vieni kitiems, (juk Kristus apdovanojo mus visomis malonėmis). Kokia ramybė gyventi be skolų... (Jon 14,27) Šiomis dienomis norėjau palinkėti Kristaus ramybės (taikos) , vilties, tikėjimo ir meilės artimui. Tegul jokie pasaulio sunkumai nesutrukdo jums matyti Gyvąjį Viešpatį. Jis yra gyvas per amžius ir užtaria jus. Skelbkime Jėzų, kuris visada gyvas ir pasirengęs išgelbėti kiekvieną, kuris šaukiasi Jo vardo. O kaip jie šauksis, jei nebus kas skelbia? Skelbkime Evangeliją, padėkime vieni kitiems, tegul nelieka vietos tuščiam priešiškumui, išnaudokime laiką, nes dienos yra piktos... (Jon 4,35)