Brandumas ir nebrandumas
Heb 5,11-14
Laikas yra labai paslaptinga asmenybė. Laikas gali būti piktas, gali greitai bėgti, jį galima tariamai apgauti ir išnaudoti blogiems tikslams. Laikas gali būti gąsdinantis ir padrąsinantis. Tačiau vieną dieną laiko nebeliks. Kaip tada gyvensime? Todėl jei norime turėti atsakymus, kaip tada gyvensime , šiandien išnaudokime laiką kilniems tikslams. Paskaitykime ištrauką iš laiško Hebrajams 5,11-14... Apie tai mums reikėtų daug kalbėti, ir sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti. 12 Ir nors, žiūrint laiko jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų pagrindinių dalykų apie Dievo apreiškimus. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio. 13 Juk kiekvienas, kas minta pienu, dar neišmano teisumo mokslo, nes tebėra kūdikis. 14 Tik subrendusiems dera stiprus maistas - tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga.
1) Nerangūs klausytojai. Apie tai mums reikėtų daug kalbėti, ir sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti. Apaštalas Paulius kalba hebrajams apie šlovingus dalykus, apie apreiškimus, kurie parodo Viešpaties didybę ir Jėzaus Kristaus viršenybę. Visi Viešpaties Žodžiai yra labai svarbūs ir brangūs, kuo geriau žinai žodį, tuo laimingesnis būsi šiame piktojo valdomame pasaulyje.
Laikas ištiria ar esame geri klausytojai. Kada mus kažkas žavi ir jaudina, mes klausomės labai įdėmiai. Tačiau laikas parodo ar esame ištvermingi klausytojai. „Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti. Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo" (Jok 1,19-20) Taip, čia aiškiai girdime raginimą greitai klausytis. Nes be klausymosi nebus išsimokslinimo. Bet nepakanka vien klausyti, reikia išgirsti. Kodėl laiško hebrajams klausytojai pasidarė nerangūs klausyti? Greičiausiai todėl, kodėl ir mes pasidarome nerangūs klausytojai...Todėl, kad mes pradedame klausyti kito viešpaties. Tai gali būti mūsų pikta širdis, gali būti pikti laikraščiai, piktos knygos, pikti, Dievui priešiški, žmonės.
Labai gerai užkemša ausis tinginystė, abejingumas, pražūtingas išdidumas (gali būti girtinas išdidumas-pavyzdžiui savo Dievu arba artimu žmogumi); nepasitenkinimas. Vienas iš galingiausių velnio ginklų yra įvaryti žmogų į nepasitenkinimo savimi ir kitais būsena, kada įrodai sau, kad esi niekam nereikalingas ir nieko negali pakeisti.
Bažnyčioje labai dažnai klausytis trukdo natūralūs veiksniai: nuovargis, deguonies stoka, kaimynas iš dešinės, įvairūs rūpesčiai net pamokslininkas. Tegul niekas nesutrukdo mums klausytis, nes nuo to priklauso mūsų brandumas.
2) Galėjo būti mokytojai. Ir nors, žiūrint laiko jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų pagrindinių dalykų apie Dievo apreiškimus. Yra laikas gimti, laikas būti vaiku ir laikas būti suaugusiu. Bėga laikas, mes augame, bręstame. Augdami išmokstame kažką veikti. Galime išmokti būti dorais, galime išmokti būti nedorais. Galime būti labai naudingi bažnyčiai, šeimai ,visuomenei. O glaime būti visai niekam nenaudingi. Bažnyčioje kiekvienas turi galimybę augti Kristaus pažinimu. Kiekvienas gali dalyvauti tikinčiųjų ugdyme. Ne visada toks ugdymas yra žodiniai pamokymai. Dažnai tai veiksmai, kuriais yra padrąsinamas artimas. Yra sustiprinamas jo tikėjimas. Štai Paulius rašo laišką Filemonui: Aš turėjau daug džiaugsmo ir paguodos iš tavo meilės, nes tu, brolau, atgaivinai šventųjų širdis. Žmogui reikia atsigauti. Dažniausiai mes galvojame, kad geriausia atgaiva yra atostogos, poilsis nuo kasdienės rutinos. Taip, poilsis reikalingas, bet šventųjų širdžių jis neatgaivina ir nesustiprina tikėjimo. Pamenu pernai keliavome ilsėtis į Kroatiją. Po kelių dienų kelionių ir bastimosi karštyje, numirė mano automobilis. Tiesiog pasakė: „Gana, pavargau ir užgeso..." Mes beveik puolėme į paniką, bet Dievas pasiuntė nepažįstamą brolį iš Vokietijos, kuris padėjo atgaivinti automobilį. Tačiau svarbiausia, jis atgaivino mūsų širdis....
Aš tikiu brandus krikščionis norės būti atgaiva kitų širdims, ieškos progos tarnauti šventiesiems. Su užsidegimu lankysis bažnyčioje, nes žinos, kad gali būti naudingas savo artimui.
Mūsų noras ir sugebėjimas taip mokyti kitus parodo mūsų brandumą. Tik čia turime būti atsargūs. Piktasis pastoviai rezga pinkles tiems, kurie nori daryti gerus darbus. Išdidumas, viešpatavimas, prievarta, kivirčai – dažnas reiškinys mokinių ir mokytojų santykiuose pasaulyje. Kristaus bažnyčioje to neturi būti. Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet reikia su visais elgtis maloniai, stengtis pamokyti, būti kantriam, švelniai aiškinti prieštaraujantiems; rasi Dievas duos jiems atsiversti, pažinti tiesą (2 Tim 2,24-25
Suaugęs žmogus nebijo imtis įvairių atsakomybių. Taip ir tikėjime. Brandus žmogus imsis atsakomybės mylėti. O jei myli, degsi troškimu pasidalinti Evangelija. Nors bus baisu, sieksi kito gerovės - suprasi, atjausi. Mes turime prašyti Dievo, kad jis padėtų mums augti ir išdrįsti imtis atsakomybės būti mokytoju jaunesniems krikščionims. Raštas skelbia, kad negyvename sau. Visada gyvename kažkam kitam. Todėl labai svarbu savo gyvenimą atiduoti į tinkamas rankas.
Apaštalas Paulius mokė ir ragino Timotiejų: „Su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje laikyk sau taisykle sveikus pamokymus, kuriuos esi iš manęs girdėjęs. (2 Tim 1,13) Mums reikia sveikų pamokymų. Mums reikia gerų taisyklių. Mums reikia tėvų atsakomybės. Be to nebus augimo. Jeigu krikščionys patys užaugę, atsisako mokyti kitus, argi jaunoji karta pažins Dievą?
3) Bet dabar sunku būti net mokiniais. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio. Juk kiekvienas, kas minta pienu, dar neišmano teisumo mokslo, nes tebėra kūdikis. Kai kurie žmonės nori būti kūdikiais. Nerangus klausytojas panašus į kūdikį, kuriam tik pienas tinka. Tačiau kaip visame pasaulyje, taip ir Dievo karalystėje - mes turime augti... kūdikystė pagal Paulių – netikėjimo ženklas. Ar gali vadintis Dievo vaiku, jeigu neišmanai teisumo mokslo? Kažkaip nesuderinama. Kas turi ausis – teklauso. Čia perspėjimas, apie kurį turėtume ritmai pagalvoti.
Žmonės nenori augti nes myli kūniškus darbus Aš, broliai, tegalėjau kalbėti jums ne kaip dvasios žmonėms, bet kaip kūno žmonėms, kaip kūdikiams Kristuje. 2 Maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti. Deja, ir dabar negalite, 3 nes esate kūniški. Jeigu tarp jūsų viešpatauja pavydas ir nesantaika, tai argi nesate kūniški, argi nesielgiate grynai žmogiškai? 4 Kol vienas sako: „Aš Pauliaus," kitas: „Aš - Apolo," - argi nesate vien žmogiški? (1 Kor 3,1-3)
Apaštalas Paulius rašė Timotiejui apie laikus, kai atsiras žmonių, kurie suvedžios: 6 Iš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir prisivilioja moterėles, pilnas nuodėmių ir blaškomas visokių įgeidžių, 7 nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pažinti tiesos. (2 Tim 3,6-7) Matome, kad žmogus sugeba mokyti, tačiau negali pažinti tiesos. Jei būsime nerangūs klausytojai, kai Dievas kalba, velnias pasirūpins, kad atsirastų mokytojai, kurie pasigrobs...
Krikščionys neauga, nes jie nenori arba nežino kuria kryptimi reikia augti. Dievo kūrinijoje, net besmegeniai augalai žino, kuria kryptimi augti. Jie visada atsisuka į saulę. Ar mes neturėtume visada atsisukti į tikrąją Saulę – Jėzų Kristų?
4) Netingėkime praktikuotis. Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga. Būkite žodžio vykdytojai... (Jok 1) Taigi, broliai ir seserys, nebijokime mokytis, neaptinkime. Nepraleiskime progos būti su šventaisiais ir imtis atsakomybių, atneškime savo ausis ir širdis į bažnyčią Dievo akivaizdoje. Juk bažnyčia yra vieta, kur mes mokomės pažinti Viešpatį. Patys mokomės ir turime proga būti naudingi kitiems. Tokie manai labai svarbūs.
Timotiejui buvo pasakyta: „O tu laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs, žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs. 15 Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi. 16 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, 17 kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui." (2 Tim 3,14-17) Mylėkime Raštą ir mokymą, siekime tobulumo, būkime pasirengę geriems darbams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą