Apreiškė per Dvasią
1 Kor. 2,10-12 Dievas mums tai apreiškė per Dvasią, nes Dvasia ištiria, net Dievo gelmes. Kuris žmogus žino kas yra žmoguje, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip ir to, kas yra Dieve, nežino niekas, tik Dievo Dvasia. O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume Dievo mums suteiktas dovanas.
Apaštalas Paulius toliau aiškina korintiečiams apie tai, kokiu būdu Dievas apreiškė tai kas neregėta ir negirdėta. Jis jiems sake, kad pasaulio išmintis svetima Dievui, todėl Jis ne pasaulio išmintimi atskleidžia paslaptingą žinią, bet savo Dvasia. Paulius nori, kad korintiečiai įsimintų, kad Dievas yra tas, kuris viską teikia ir kad tik Jis gali apreikšti tai, kas mums reikalinga žinoti apie Dievą ir mus pačius.
1) Apreiškė per Dvasią. Jis dar kartą pabrėžia, kad žinia yra ne iš jų pačių, bet iš Dvasios. Jon 1,18 Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė. Jėzus atskleidžia Viešpatį. Jis Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas. Jėzus atskleidžia Dievą, kuris kaip rašo 1Tim 6,16 yra palaimintas, vienintelis Valdovas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, vienatinis Nemirtingasis, kuris gyvena neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti. Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Jėzus yra vienintelis, galintis apreikšti Visagalį Dievą. Jėzus žadėjo, kad atsiųs Globėją, kuris liks su mumis per amžius. Kuris įves į visą tiesą.
2) Dvasia ištiria Dievo gelmes. Kuris žmogus žino kas yra žmoguje, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip ir to, kas yra Dieve, nežino niekas, tik Dievo Dvasia. Paulius iliustruoja, kad niekas kitas kaip tik pats žmogus žino, kas yra jo mintyse. Ar jūs žinote ką aš dabar mąstau? Ar jūs girdite ką kalbu mintyse? Ar įmanoma žinoti, kas yra mano galvoje dabar? Taip, įmanoma, aš galiu jums pasakyti. Panašiai yra su Viešpačiu. Kol Viešpats tyli, mes nieko negalime žinoti apie Jį. Bet kada jis prabyla, niekas negali pasakyti: "Mes nežinome kas yra Dievas". Heb 1,1-2 Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Didenybės dešinėje aukštybėse...Taip sako apaštalas. Iš čia kilo žinoma frazė: "Raštas Raštą aiškina". Biblija yra Dievo žodis, ir Dvasios žodis, nes Viešpats yra Dvasia.
3) Niekas nežino kas yra Dieve, tik Dievo Dvasia. Žmogiškomis pastangomis nei vienas negali suvokti Dievo minčių. Ir paslapčių. Todėl ir girdime Jėzų sakant Jono 3,3-6 Jėzus atsakė: "Iš tiesų iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės (...) "Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios yra dvasia." O gimimas įvyksta per Žodį. 1 Pet. 1,23 Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios , bet nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu. Mat kiekvienas kūnas – tartum žolynas, ir visa jo garbė – tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir žiedas nubyra; tik Viešpaties žodis išlieka per amžius. Toks yra žodis, paskelbtas jums kaip geroji naujiena. Jon 14,21-24 Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu." Judas ‑ ne anas Iskariotas paklausė: "Viešpatie, kaipgi čia ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?" Jėzus jam atsakė: "Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.
4) Mes gavome ne pasaulio dvasią!!!. Iz. 59,10 Kaip akli palei sieną einame apgraibomis, kaip žmonės be akių, dvejodami dėl kelio. Pargriūvame vidudienį, lyg būtų prieblanda, gyvename tamsybėse kaip numirėliai. Pasaulyje yra dvasia, bet tai šio pasaulio dievo dvasia. Jis mokina kaip gyventi, kaip žinoti "tiesą". Pasaulio dvasia apakina, kad nematytume šviesos. Jei pragyvenimo. 1 Kor 2,16b O mes turime Kristaus išmonę.
5) Kad pažintume mums suteiktas dovanas. Mes norime dovanų, mums jos patinka. Ir Dievas Kristuje yra apdovanojęs mus. Ir jei mes nežinome ką Dievas mums yra padovanojęs, reiškia..., kad esame netikintys. 1Pet 2,1 Jo dieviška galybė padovanojo mums visa, kas praverčia gyvenimui ir maldingumui pažinimu to, kuris pašaukė mus savo šlove ir jėga. Drauge jis mums padovanojo ir brangius bei didžius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais, pabėgę nuo sugedimo, kurį skleidžia pasaulyje geiduliai. Tikrai Dievas atveria aklas akis. Tikintysis pradeda matyti ką jam yra Dievas davęs, o ne ko nedavęs. Mūsų žmogiška prigimtis visada nori pamatyti, paliesti tai ko niekada neregėjo. Kai Jėzus atvėrė vieno aklojo akis, šis tarė Mor 8,22-26: "Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius. Jėzus vėl palietė rankomis jo akis, ir jis visiškai praregėjo – tapo sveikas ir viską ryškiai matė." Taip ir su mumis. Jėzus paliečia mus, mes praregime, bet nematome visko aiškiai, bet su laiku, Viešpats padaro mus vis geriau ir geriau matančius. Kol nematysime ką turime pragyvenimui, niekada nepamatysime to kas reikalinga pamaldumui. Apsidairykime, ką turime? Tėvus, žmonas, vyrus, vaikus, brolius seseris. Argi žmonės ne dovanos? Praregėjęs aklasis visų pirma pamatė žmones, ne medžius kaip žmones. Branginkime ką turime: Tėvus, mamas, vyrus, žmonas. Kaip liūdna, kada jaunas žmogus gyvena ir neauga meilėje savo sutuoktiniui(-ei). Ateina senatvė ir likę dviese, jie nieko bendro neturi. Atlikime dvasinę inventorizaciją, dar kartą įdėmiai pažvelkime į tai ką turime, juk Dievas tiek daug mums visko padovanojo. Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą