Pamokslas

Kad kiekvieną padarytume tobulu

Kol 1,28-29

 

„Mes jį skelbiame įspėdami kiekvieną žmogų ir pamokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje. To dėlei ir vargstu, grumdamasis jo suteikta jėga, galingai veikiančia manyje".

 

Mes norime, kad žmonės pažintų Kristų, kad jie būtų gyvi ir užsidegę; Mylintys ir darbštūs. Mes norime, kad Dievas atsispindėtų kiekviename žmoguje. To trokšta Dievas, to siekė apaštalas Paulius. Jis turėjo tikslą kiekvieną žmogų padaryti tobulą Kristuje. Ką reiškia būti tobulu? Tobulas vadinasi išbaigtas. Tai toks žmogus, kuris visapusiškai priklauso Dievui. Jėzus sakė „Taigi būkite tobuli, kaip jūsų dangiškasis tėvas yra tobulas." (Mat 5,48) Žiūrėdami į tėvą galime suprasti kokie turime būti. O dangaus Tėvą pamatysime tik tada, kada kažkas mums suteiks apie jį informacijos. Raštas aiškiai skelbia, kad Jėzus Kristus yra tobulas Tėvo esybės paveikslas. „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos Kūrinijos pirmagimis." (Kol 1,15). Norime būti tobuli, žvelkime į Jėzų. O kaip galime pamatyti Jėzų? Štai apie tai ir kalba apaštalas Paulius:

 

1.    Skelbti Kristų kiekvienam žmogui. Tam, kad žmogus būtų tobulas Kristuje, jis turi išgirsti apie Jėzų Kristų. Jis turi išgirsti kas yra Jėzus. Didžiausia problema, kad žmonės nežino kas yra Jėzus Kristus. Jei kažką žino, tai jokiu būdu nežino pilnai. Neturi tobulo pažinimo. Čia ir yra didžiausia bėda. Jei nežinai kas jis, kaip gali būti išgelbėtas? Jėzus klausė savo apaštalų kuo žmonės jį laiko? Pasigirdo atsakymas, kad vieni jį laiko Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, Jeremiju ar kitu pranašu. Tik Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus." (Mat 16,16) Jėzus tada pavadino Petrą palaiminu, nes ne kūnas ir kraujas (ne Petro protas, sugebėjimai, sumanumas ar intelektas) tai apreiškė, bet Tėvas, kuris yra danguje. Taip tai buvo Tėvo darbas. Petras matė visus Jėzaus stebuklus ir ženklus ir Jis padarė tinkamas išvadas. Šiandien žmonės girdi apie stebuklus ir padaro kitokias išvadas. Visi mato nuostabią kūriniją, bet vieni galvoja, kad visa tai savaime atsirado, kiti pripažįsta, kad tai Dievo rankų darbas. Palaimintas, tas, kuris sugeba blaiviai įvertinti visa, kas vyksta pasaulyje.

Taigi, tam, kad žmogus būtų tobulas Kristuje, jis turi pažinoti tobulą Kristų. Kokia nauda iš skelbimo, kad Jėzus Kristus yra Dievo sūnus, o Marija Dievo motina? Kokia nauda iš skelbimo, kad Jėzus yra pranašas, bet Mahometas didesnis pranašas? Kokia nauda iš skelbimo apie Kristų, jei vis tiek tik Jehova išgelbsti? Apie kokį Kristų yra kalbama, kada skelbiama, kad viskas bus gerai, jei tik nevalgysi kiaulienos ir negersi kavos?

 

2.    Įspėti kiekvieną žmogų. Žinia apie Kristų yra perspėjanti žinia. Tai ne tik maloni žinia, bet ir nemaloni žinia, nes vieną dieną per Jėzų bus teisiamas pasaulis. „Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam tik panorėjęs. Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui, kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia jį siuntusio Tėvo" (Jon 5,21-22). Negalima tikėtis palaimintos ateities, jei apeiname Jėzų Kristų. Viešpats Jėzus žingsnis po žingsnio aiškino savo mokiniams kas jis yra. Jie turėjo suvokti, kad Jėzus turi visą valdžią ir galią. Jis nėra Sūnus, kuris buvo pagimdytas žmonių būdu. Jo atsiradimą sunku išaiškinti riboto proto žmogui. Mūsų mąstymas nėra dieviškas. Mes negalime suvokti amžinybės. Mums viskas turi turėti pradžią ir pabaigą. Mes nesuprantame kaip Dievas gali būti be pradžios ir pabaigos? Todėl atėjęs į pasaulį Jėzus Kristus vadinamas Dievo Sūnumi, nes jo žmogiškasis kūnas išvydo pasaulį Betliejuje. Tai buvo ir yra sunkiausias dalykas žmogui. Prieš save jie matė žmogų, o jų teologinės žinios sakė, kad Dievo niekas negali matyti. Mums šiandien lengviau tikėti Jėzumi, nes jo nematome. Galvojate ne lengviau? Jei Jėzus dabar stovėtų prieš mus, jis tartų: „sek mane." Ką atsakytume? „Oi, pirkau mašiną, reikia praeiti techninę apžiūrą; ruošiuosi vesti, neturiu laiko; rytoj egzaminas, reikia ruoštis..."  Tada išgirstume: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei." (Luk 9,62). Niekas šiandien nenori tokio Dievo, kuris reikalauja aukos. Bet Jėzus Kristus reikalauja pasišventimo ir duoda galią nevergauti aplinkybėms. Šiandien daugelis lengvai pasiteisina, nes Jėzaus nemato veidas į veidą. Ir jei koks brolis perspėja, juk nesunku pasiteisinti. Žmogus juk nemato kito širdies. Deja Jėzus Kristus tas pats koks buvo prieš du tūkstančius metų ir liks toks pats per amžius.

Kaip gaila, kad daugelis šiandien neskiria pakankamai laiko pažinti jį geriau. Daug mažiau problemų gyvenime ir įsižeidimų būtų bažnyčioje, jei tikintieji labiau jį pažintų. Taip pat nepamirštų, kad Jėzus Kristus turi galią teisti. Niekas nebus tobulas Kristuje, jei negirdės įspėjimo Kristuje. Mokslas apie Kristų yra įspėjantis mokslas. Neklausysime Kristaus, pražūsime.

Bet mes žmonės nemėgstame perspėjimų. Kada galvoji, kad esi teisus (tobulas), tu nenori klausyti jokių perspėjimų. Kam jų reikia, jei viską darai gerai. Deja netgi, jei viską darome gerai, perspėjimas reikalingas. Kristus ragino budėti, nes šėtonas slankioja aplinkui žiūrėdamas kurį galėtų praryti. Netgi teisiajam reikalingi perspėjimai. Mes privalome skelbti Kristų perspėdami. Ar raginimas nepraleisti savo bendruomenės sueigų nėra perspėjimas? O taip! Praleisdami savo bendruomenės pamaldas ir renginius, mes prarandame galimybę išgirsti paraginimą. Prarandame galimybę padėti kitam. Formuojame savo sąžinę, kuri nepriekaištaus tau, kai ramiai leisi laiką namie tuo metu, kai visa bendruomenė bus susirinkusi skelbti Evangelijos ar melstis. Kartasi mes sakome, kad esu per daug pavargęs mąstyti apie Dievą ar eiti į pamaldas, ar skaityti Bibliją. Tikrai mes pavargstame, tačiau Biblija įspėja, kad nuovargis gali užvaldyti ir tada pavargsi būti krikščionimi. O kiek žmonių pavargsta būti krikščionimi?! Todėl Raštas įspėja: „Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia." (Heb 12,3) Kristaus mokslas padeda mums tada, kada jį naudojame, kada mąstome apie Jėzų, kada įvertiname jo gyvenimą ir studijuojame jo kelius. Kai savo kelius modeliuojame pagal jį. Kai pritaikome praktikoje ką girdime, kai pasilaikome širdyje žinią.

„Todėl pakelkite nuleistas rankas, ištiesinkite pasilpusius kelius ir vaikščiokite, palikdami tiesius pėdsakus, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų." (Heb 12,12). Biblijos žinia yra įspėjanti...

 

3.    Pamokyti kiekvieną žmogų. Norint padaryti žmogų tobulą Kristuje, reikia jį mokyti. Krikščionybė yra mokslas. Neužtenka vien skelbti ir įspėti, mes privalome mokyti žmones. Toks mokymas kyla iš Kristaus įsakymo: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs" (Mat 28,18-20) Jėzaus kelias yra mokslo kelias. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas". Kristaus mokslas yra gyvenimo mokslas, vienintelis teisingas mokslas, mokslas, kuris ves mus tiesiu keliu. Tai sunkus mokslas. Tačiau didžiai palaimintas kiekvienas, kuris išdrįsta būti Jėzaus mokiniu.

Kiekvienas mokslas turi pamatą - kažkokius pagrindinius dėsnius ant kurių viskas laikosi. Taip yra ir su Kristaus mokslu. Mokslas, kuriame yra minimas Kristus dar ne nėra Kristaus mokslas. Literatūros moksluose rasime skaičių, bet literatūra nėra matematika. Ne kiekvienas, kuris savo moksle mini Kristų skelbia Jėzaus Kristaus mokslą. Kristaus mokslo ašis yra Kristus gyvas, nukryžiuotas ir prisikėlęs. Tuo jis įrodo, kad visi jo žodžiai yra tiesa ir jis yra tas tikrasis DIEVAS, kuris sukūrė pasaulį. „Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė." (Jon 1,18). Tik mokindamiesi Kristaus mokslo sužinome visas tiesas apie Jėzų. Tik labiau ir labiau pažindami Jį, galime augti patys ir būti TOBULI  KRISTUJE.

Ir dar vieną dalyką noriu pasakyti. Turbūt pastebėjote, kad Paulius tris kartus pakartoja kam skelbia, moko ir įspėja?  „Kiekvienam žmogui". Kiekvienam reikia išgristi žinią apie Jėzų, kiekvienas turi būti įspėtas, kiekvienam reikia mokintis ir augti Jėzaus pažinimu. Gal manote, kad esate išskirtinis ir jums jau gana? Gal galvojate, kad nereikia mokytis? Vaikystėje svajojau, kai nereikės eiti į mokyklą. Galvojau kaip gerai mokytojams, jiems neriekia ruošti pamokų... Deja suaugęs žmogus supranta, kad norint būti tobulu specialistu, turi visada mokytis. Net apaštalas Paulius sakė: „Aš nesakau, kad jau esu šitai gavęs, ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas. Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje. Taigi visi, kurie esame tobuli, turėkime tai galvoje." (Fil 3,12-14). Jei būsime netobuli klausytojai, galime pagalvoti ką čia Paulius šneka, tai jis sako, kad nėra tobulas, tai kalba tiems, kurie yra tobuli? Paulius nebuvo tobulas pažinime, jis pripažino, kad jam dar trūksta pilno pažinimo, tačiau jis buvo tobulai pasišventęs Viešpačiui. Jis buvo tobulas klausytojas, jis buvo tobulas Dievo įsakymų vykdytojas. Tobulas Kristaus mokinys lieka juo visą gyvenimą. Tokia tobulybė atitinka Dievo mokslą. Jei manote, kad esate Kristaus mokinys, bet neklausote ką Jis sako, kažin ar esate mokinys apskritai. Neįmanoma būti tobulu Kristuje, jei nestudijuojame ir nepraktikuojame Kristaus mokslo.

 

4.    Su visokeriopa Išmintimi. Ir dar vienas dalykas yra svarbus. Paulius sako, kas jis skelbia, įspėja ir moko su visokeriopa išmintimi. Apie išmintį iš aukštybės gerai kalbėjo Jokūbas: „Kas tarp jūsų išmintingas ir patyręs? Teparodo savo kilnų elgesį išmintingo švelnumo darbais. Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavyduliavimą ir savanaudiškumą, tai nesigirkite ir nemeluokite tiesai. Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas. Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai. Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi." (Jok 3,13-17) Aišku Biblija turi labai daug ką pasakyti apie išmintį. Be jos neįmanoma vaisingai skelbti, mokyti ir įspėti. Esu tėvas ir žinau kaip reikia išmintis norint pamokyti vaikus. Net pačiuose paprasčiausiose gyvenimo situacijose reikia išminties iš aukštybės. Ne žmogiškos patirties, bet išminties. „Viešpaties Įstatymas tobulas; jis atnaujina gyvastį; VIEŠPATIES įsakai teisingi, - jie paprastus žmones padaro išmintingus." (Ps 19,8)

 

5.    Nebijoti vargti ir grumtis Dievo jėga. Kad kiti taptų tobuli, mes turime būti pasirengę vargti ir grumtis Dievo jėga. „To dėlei ir vargstu, grumdamasis jo suteikta jėga, galingai veikiančia manyje". Vargti dėl Kristaus nėra blogai, netgi būtina. Tėvai dėl savo vaikų vargsta vargus, nes nori, kad jie taptų tobuli. Tai natūrali mokytojo dalia. Deja krikščionys dažnai pamiršta, kad yra mokiniai ir kartu mokytojai. Kiekvienas geras mokytojas yra pasirengęs vargti ir grumtis Dievo suteikta jėga. Tikrai grumtis gali tik tas, kuris turi jėgų. Tik tas, kuris žino iš kur jų pasisemti. Kartais žmonės sako: „pavargau", bet iš tikrųjų reikėtų sakyti: „aptingau". Šį antradienį labai tingėjau dirbt. Grįžęs namo pasimatavau temperatūrą. Pasirodo susirgau. Ne apie tokį tinginį kalbame.

Mielieji, neaptinkime ir nepavarkime. Bet kovokime gerą kovą, kad gale gyvenimo turėtume teisę pasakyti: „kovojau gerą kovą, išlaikiau tikėjimą, baigiau bėgimą.". Padėkime vieni kitiems, perspėkime vienas kitą, patarkime vienas kitam, pamokykime vienas kitą. Kad visi būtume tobuli Kristuje. Amen.