Viešpaties malonė, gailestingumas, ištikimybė, gerumas
1) Atminti savo skausmą ir klajones man – metelė ir tulžis! Aš apie tai nuolat galvoju, ir prislėgta mano dvasia (19-20). Daug skausmų ir vargų patiria žmogus šiame pasaulyje. Jeremijas kentėjo dėl teisumo nuo savo tautiečių. Kentėjo dėl bausmės ištikusios Jeruzalę. Mes visi tokie patys. Kada esame įskaudinti ilgai negalime pamiršti. Vis mąstome ir mąstome, vis kankinamės ir kankinamės. Begalo svarbu yra tai ką mes mąstome. Mąstymas yra ta slapta vieta, kur mes dažnai norime pasislėpti. Bet mąstymas negali būti be kontrolės. Paskaitykime Fil 4,6-8 Nieku per daug nesirūpinkite... Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga. Mums labai sunku mąstyti tai kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, dora ir šlovinga. Kodėl? todėl, kad čia mes galime savęs nekontroliuoti. Juk kai mus mato, mes daug lengviau tampame dori ir geri. Tačiau, jei esame tikintys, mes visada prisimename, kad Viešpats girdi kiekvieną mūsų mintį. Ir jei neprisimintume to, tikrai užsigraužtume, ir paskęstume įvairių kankinančių minčių jūroje.
2) Bet viltis sugrįžta, atsiminus, (21-24) Kaip svarbu turėti gerą atmintį ir laiku atsiminti Viešpatį, ne žmones, kurie negali išgelbėti. Ką atsiminė Jeremijas?
A) kad ištikimoji Viešpaties meilė (chesedh) niekada neišsenka, Tai labai svarbus faktas. Tai mūsų Viešpaties amžinoji savybė mylėti ištikimai, būti maloningam ištikimai. Terminas Viešpaties ištikimoji meilė yra labai platus. Tai meilės dovana, malonė. Rahaba parodė chesedh izraelitų šnipams, paslėpdama juos ant stogo (Joz 2,12). Dovydas parodė ištikimąją meilę (malonę) Mefibošetui (2 Sam 9,7) dėl Jehonatano. Panašiai mes patiriame malonę arba ištikimąją meilę dėl Jėzaus. Dievas Tėvas per Jėzų apreiškė savo amžinąją dievystę. Jėzus kiekviename žingsnyje rodė Tėvo malonę. Kada Jis tarė paralyžiuotam žmogui: "Tavo nuodėmės atleistos, kelkis ir vaikščiok", kada paleistuvei sakė: "Aš tavęs nesmerkiu, eik ir daugiau nenusidėk"; kada kabančiam ant kryžiaus nusikaltėliui tarė: "Šiandien būsi su manimi rojuje", Jėzus parodė ištikimąją meilę. Neužtarnautą, bet dovanotą, nes Viešpats myli žmoniją amžinąją meile.
B) Gailestingumo jam niekada nepristinga. Kas rytą jie nauji; Fariziejams atvedusiems paleistuvę pas Jėzų trūko gailestingumo. Jie norėjo aklai vykdyti teisingumą, neišsiaiškinę tiesos. Žmonės gali būti gailestingi iki tam tikros ribos. Tačiau Viešpats Dievas turi mums nesuvokiamai didelį gailestingumą. Netgi bausdamas jis rodo gailestingumą. Jėzus įkūnijo Dievo gailestingumą. Jis buvo gailestingas ne vienam žmogui. Mes kartais nesuprantame dieviško gailestingumo. Nuklystame į kraštutinumus. Korintiečiai buvo tokie. Turbūt jie mane, kad rodo gailestingumą broliui, kuris gyveno su savo tėvo žmona, turbūt jie rodė gailestingumą antapaštaliams...Tačiau Jėzus galėjo išdrįsti pasakyti Petrui:" Atstok šėtone" o kitą kartą: "Ganyk mano aveles". Mes žmonės dažnai galime pasakyti: "Atstok šėtone" kam nors, bet ne visada būname gailestingi ir atleidžiame, bei priimame vienas kitą. Mums pristinga gailestingumo, Dievui – ne. Visada prisiminkime tai.
C) Didelė tavo ištikimybė! O kokia didelė Viešpaties ištikimybė. Jis ištikimai laikėsi sandoros, kurią sudarė su Izraeliu. Jis ištikimai laimino ir ištikimai baudė. Jis praverdavo dangų palaiminimais ir ištikimai išliedavo rūstybės taurę, sulaužiusiems sandorą. Kūrėjas turi būti ištikimas visuose savo žodžiuose. Ar tai būti laiminantys pažadai, ar prakeikimo pranašystės. Mums patinka girdėti apie Viešpaties ištikimybę palaiminimuose. Bet ar visada patinka girdėti apie Viešpaties ištikimybę prakeikimuose? Juk jis ir šildanti bei apšviečianti ugnis, bet taip pat ir viską ryjanti ugnis. Viešpats negali būti šališkas. Tačiau pasaulyje dauguma nori matyti Viešpatį "dievulį", kuris myli ir niekada nebaudžia, kuris išteisina ir užsimerkia blogiui. Neapsigaukime, prisiminkime Viešpatį, kuri yra gyvas ir visada išliks "AŠ ESU, KURIS ESU".
3) Geras yra Viešpats tiems, kurie jo laukia, žmogui, kuris jo ieško. Gera laukti kantriai, kol išgelbėjimas ateis iš Viešpaties (25-26). Taip, amen, Viešpats yra tikrai geras tiems, kurie jo ieško. Tačiau žmogus yra labai nekantrus ir dažnai nesulaukia Viešpaties išgelbėjimo. Jis renkasi žmones, kurie yra per silpni išspręsti daugelį mūsų problemų. Kada niūrios mintys mus kankina, prisiminkime Viešpatį. Prisiminkime šiandien, prisiminkime rytoj ir per amžius. Nesustokime, būkime ištikimi. Būkime tvirti tikėjime, kad Viešpats išgelbės savu laiku. Jis žino kiek laiko mums reikia pakentėti. Jok 5,7-11 Tad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Antai ūkininkas laukia brangaus žemės vaisiaus, kantriai jį globodamas, kol sulaukia ankstyvųjų ir vėlyvųjų lietų. Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti. Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus, kad nebūtumėte teisiami. Štai teisėjas jau stovi prie slenksčio. Imkite, broliai, vargų pakentimo ir kantrybės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu. Štai mes vadiname palaimintais ištverminguosius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą