Pamokslo santrauka

Žmonių baimė

 

Įvadas.

Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus. Pat 1,7

Jei Viešpaties baimė išminties pradžia, tai žmonių baimė kvailystės pradžia? Kodėl Viešpaties baimė yra išminties pradžia? Todėl, kad Dievas yra Kūrėjas. Jis Šventas, Teisus, Visagalis. Dievo baimę lydi paklusnumas, paklusnumą lydi šventumas. Dėl žmonių baimės tikinčiojo gyvenimas gali tapti nevaisingas, netgi nuodėmingas. Viskas priklauso kokias pareigas užima žmogus. Paklausykime ką sako Raštas:

 

Įsakymas

 

1)   Nebijok jokio žmogaus. Įsakiau jūsų teisėjams: 'Išklausykite bylas ir teisingai teiskite juos ir ateivius, neatsižvelkite teisme į asmenis; išklausykite mažą ir didelį, nebijokite jokio žmogaus, nes teismas yra Dievo (Įst 1,16-17). Amen. Izraelio teisėjams Viešpats įsakė nebijoti jokio žmonių sprendžiant bylas. Žmonių baimė iškraipo teisingumą. Žmonės gali būti įtakingi, valdingi, negailestingi. Tokie daro spaudimą, nori palenkti teisėjus savo pusėn... 

 

2)   Neįmanoma įtikėti. Garbės iš žmonių aš nepriimu. Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės. Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kas ateitų savuoju vardu, jūs jį priimtumėte. Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote. (Jono 5,41-44) Neįmanoma įtikėti į Jėzų, jei nesu pasirengęs palikti savo baimių ir žmonių pripažinimas yra mano garbė. Liūdna, kad daugelis šiandien artėdami prie Kristaus mano, jog įmanoma į senas odines supilti jauną vyną ir viskas bus gerai.

Vis dėlto įtikėjo Jėzų net daugelis iš vyresnybės, tačiau dėl fariziejų viešai jo neišpažino, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos. Deja, žmonių pagarbą jie brangino labiau už Dievo baimę (Jon 12,43).

…Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare…Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, to ir aš išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. (Mat 10,26-33)

 

3)   Negali būti Kristaus tarnu. Ar aš ieškau žmonių palankumo, ar Dievo? Gal stengiuosi įtikti žmonėms? Norėdamas patikti žmonėms, nebūčiau Kristaus tarnas. Aš sakau jums , broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių. Aš neperėmiau jos iš žmonių ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu (Gal 1,10-12). Jėzus sakė Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (Mat 6,24). Tarnaujant Kristui reikia iš karto žinoti kam tarnauji. Jeigu tarnauji dėl žmonių akių, kažin ar ilgai tempsi. Jei tarnauji ir lauki kol tau per petį patapšnos, kažin ar ištversi kai į nugarą peilius mėtys. Kristaus tarnas ieško Dievo palankumo, ne žmonių. Prioritetai turi būti labai aiškiai sudėlioti. Jei bijosi žmonių, greitai tarnausi ne tam Dievui.

 

Žmonių baimės pasekmės.

 

1)   Spąstai. Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus. Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties. (Pat 29,25-26) PVZ: Varlė, įšokusi į puodą su verdančiu vandeniu, per akimirksnį iššoka atgal, nes iškart atpažįsta pavojų. Ta pati varlė, atsidūrusi puode su drungnu vandeniu, kuris lėtai kaitinamas iki virimo, nepaisydama pavojaus, paprasčiausiai lieka vandenyje – kol ją... kas nors išgelbsti. Arba, kol išverda.

Mes panašiai galime pakliūti į spąstus. Kai bijome žmonių, mes norime daryti viską, kad tik neužsitrauktume jų nemalonės. Ir žingsnis po žingsnio tolstame nuo Viešpaties ir tikrojo gyvenimo.

 

2)   Blogos draugijos. Neapsirikite: "Blogos draugijos gadina gerus papročius" (1 Kor 15, 33) Kodėl gadina? Todėl, kad netikri draugai daro įtaką mums. Mes norime būti saugūs, laiku gauti atlyginimą. Norime būti populiarūs. Norime, kad mūsų nekeiktų ir neužgauliotų. Velnias tai žino. Jis yra tobulas taktikas. Kas gali labiausiai suteršti Kristaus vardą? Netikintieji? Ne. TIKINTIEJI. Todėl piktasis daro viską kad tikintieji iškreiptų tiesą, suteršdami ją melu. Jis ragina pasirinkti lengvesnį kelią. Ragina priimti mokymus, kurie bus patogesni. Tada tikintieji renkasi bažnyčias pagal patogumą, o ne Dievo žodį.

Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių. (Pat 19,27)

Saulius atsakė Samueliui: "Aš nusidėjau, nes nepaklausiau Viešpaties įsakymo ir tavo žodžių, bet bijodamas žmonių, paklusau jų balsui…Saulius tarė: "Aš nusidėjau. Tačiau dabar, prašau, pagerbk mane tautos vyresniųjų bei Izraelio akivaizdoje ir grįžk su manimi, kad galėčiau pagarbinti Viešpatį tavo Dievą (1 Sam 15,24.30).

Laikykis atokiai nuo kvailo žmogaus, nes iš jo neišmoksi išmintingai kalbėti. (Pat 14,7)

 

 

4)   Baimė liudyti Kristų. Jei bijosime žmonių, negalėsime viešai išpažinti, kad Kristus yra Viešpats. Bijosime viešai kalbėti. „Bijodami žydų, visi privengė apie jį viešai kalbėti" Jon 7,13.

Vis dėlto įtikėjo Jėzų net daugelis iš vyresnybės, tačiau dėl fariziejų viešai jo neišpažino, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos. Deja, žmonių pagarbą jie brangino labiau už Dievo baimę. (Jon 12,42-43).

Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, to ir aš išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. (Mat 10,32-33) Kada paskutinį kartą viešai apie jį kalbėjome? Kada paskutinį kartą ištiesėme bukletą?

 

3)   Baimė veda į veidmainystę. „Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgydavo su pagonimis; bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir ėmė jų vengti, bijodamas apipjaustytųjų." (Gal 2,12-14) Keista, kad Petras taip pasielgė? Mes turbūt taip nesielgtume? Liūdna, bet visi mes daugiau ar mažiau panašiai elgiamės ir elgsimės, jei nebijosime Dievo.

 

Pabaigai

 

„Tos pirmosios savaitės dienos vakare durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: "Ramybė jums" (Jon 20,19) Jėzus Kristus sugrįž į žemę antrą kartą. Tačiau niekas neišgirs „ramybė jums" žodžių, nes jis grįš teisti pasaulį. Nebijokime žmonių, neužsirakinkime durų, nes Viešpaties atėjimas arti. Nebijokime šiandien tų, kurie miršta, bijokime Amžinojo ir Gyvojo Dievo. Kasdien laukime jo grįžimo ir skelbkime visiems, kad laikas arti. Visada prisiminkime „Aš, Aš guodžiu tave. Kas gi tu, kad bijotum mirtingo žmogaus, žmogaus sūnaus, kuris yra lyg žolė? (Iz 51,12) Nėra geresnio guodėjo kaip mūsų Viešpats, būkime ištikimi iki galo ir sulauksime paguodos. Amen.