Nesuprasta dvasinė tiesa

 

Kaip dažnai mes nesuprantame dvasinės kalbos. Ir jeigu dabar paklausčiau kas yra „dvasinė" kalba, kažin ar išgirsčiau vieningą atsakymą? Tačiau mes privalome išmokti mąstyti dvasiškai, mąstyti taip kaip mąstė Jėzus, suprasti Dvasią. Tik tas, kuris turi Jėzaus Dvasią, gali suprasti Dievo Žodį. Tik tada viename kūne bus viena Dvasia. Neveltui apaštalas Jonas kviečia ištirti dvasias. Taip, reikia ištirti vėjus, kurie atneša mokymą, filosofiją bei politiką.

„Dievas mums tai apreiškė per Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes. ¹¹ Kuris žmogus žino kas yra žmoguje, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip ir to, kas yra Dieve, nežino niekas, tik Dievo Dvasia. ¹² O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume Dievo mums suteiktas dovanas. ¹³ Apie tai ir kalbame ne žmogiškosios išminties išmokytais žodžiais, bet tais, kurių išmokė Dvasia, dvasiniais žodžiais aiškindami dvasinius dalykus. ¹⁴ Deja, juslinis žmogus nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste ir nepajėgia suprasti, kad apie tuos dalykus reikia spręsti dvasiškai. ¹⁵ Dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį. ¹⁶ Kas gi yra suvokęs Viešpaties mintį, kad galėtų jį pamokyti? O mes turime Kristaus išmonę." (1 Kor 2,10-16)

 

 

1)   Kristaus kūno šventykla ir šventykla Jeruzalėje. „Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu!" Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventykla statyta, o tu atstatysi ją per tris dienas?!" Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą. (Jon 2,19-22)

Žydai nesuprato Jėzaus žodžių, nes nežinojo šventyklos paskirties, nes netikėjo Jėzumi. Jie netikėjo, kad pats Jehova Dievas yra šiame žmogaus pavidale. Šventykla, kurioje nėra Dievo ‑ jokia šventykla. Žemiška šventykla tebuvo Kristaus pirmavaizdis. Jis nurodė į Kristų.

Šie žodžiai aktualūs ir šiandien. Žmonės nežino kas yra Dievas ir kur Jis yra. Žmonės prisiriša prie regimų dalykų, o ne paties Kristaus. Ieško šventyklų, kuriose rastų išgelbėjimą. Daugeliui bažnyčia taip pat asocijuojasi tik su religija, apeigomis ir sąžinės nuraminimu...

 

2)   Nesuprasta tiesa apie naują gimimą" Bet kaip gali  gimti žmogus būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?" (Jon 3,4)

Koks keistas klausimas? Negi Nikodemas buvo toks naivus, jog manė, kad Jėzus kalba apie fizinį gimimą? Nemanau. Jis suprato apie ką kalbama. Jis suvokė, kad Jėzus kviečia atsiversti. Jis kviečia pakeisti savo kelius.

Nikodemas atspindi daugelio žmonių širdis šiandien. Ką reiškia gimti iš naujo? Kaip čia vyksta tas gimimas? Šiandien dvasinis gimimas gali būti supainiotas su kūniniu gimimu. Žmogaus nuomonės, filosofijos, gyvenimo būdo pasikeitimą galima pavadinti gimimu iš naujo. Bet Dievas kalba ir apie antgamtini Dievo Dvasios darbą, o ne paprasčiausią kūniškų pastangų veiksmą. Gimimas iš naujo – nėra tik Dievo veikimas. Dažnai pamokslininkai duoda pavyzdį, kad toks gimimas panašus į žmogaus gimimą. Tačiau kūdikis negali pasirinkti nei gimimo dienos, nei apskritai gimti. Tačiau žmogus gali pasirinkti gimti iš naujo. Reikia budėti, kad teologija nebūtų skelbiama iš mūsų sugalvotų palyginimų.

 

3)   Gyvenimo vanduo ir paprastas HDUO (H2O) "Tuomet moteris sušuko: "Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai!" (Jon 4,15)

Kaip visi norėtų kažkokio stebuklingo dalyko, kuris išlaisvintu iš kasdieniškų rūpesčių, problemų. Pasakose žmonės svajoja apie auksines žuveles, lydekas ir burtų lazdeles. Filmuose kuriama burtažodžius, kurių pagalba žmonių gyvenimas patampa toks lengvas ir be rūpesčių.

Mūsų kūnai visada trokšta vandens, sielos nori būti sočios, bet be Dievo. Dievas jau tokius mus sukūrė, kad mes niekada negalime turėti sotumo ir ramybės be Viešpaties. Mums reikia gyvybės vandens, kuris duos amžiną sotumą ir ramybę. Mums reikia Dievo Dvasios, kuri gali numalšinti troškulį.

Mums gali atrodyti: "Jei tik įsigyčiau štai šį daiktą, kaip butų gera, man pakaktų ir būtu ramu. Jei tik pažiūrėsiu šį filmą , tada bus ramu, jei tik…Tik Dievas gali tobulai numalšinti bet kokį troškulį.

 

4)   Dvasinis maistas ir paprastas maistas. „Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: 'Rabi, pasistiprink". O jis atsiliepė: "Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote". Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: "Nejaugi kas jam atnešė valgyti?" Bet Jėzus tarė: "Mano maistas –vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą." (Jon 4,31-34)

Jėzus visada išnaudodavo gyvenimiškas situacijas, kad vaizdingai nupasakotų dvasines tiesas. Tuo Jis patraukdavo klausytojų dėmesį. – „Ką? Kitokį maistą? Iš kur jį paimti?" Taip atrodo, kad Rabis ilgai nevalgė ir laukė kol mokiniai užduos šį klausimą. Kada esi išalkęs, puikiai žinai ką reiškia maistas. Tai būtinybė. Ir tada Jėzus sako: "Mano maistas –vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą." Manau mokiniai dabar suprato puikiausiai kas svarbiau gyvenime.

 

5)   Gyvenimas Kristumi lygus Jo kūno valgymui ir kraujo gėrimui. "Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!" (Jon 6,52).Sunkūs žodžiai ar ne? Valgyti kūną ir gerti kraują? Tada tai sukėlė žmonių nuostabą, mastymą bei pyktį. Šiandien panašiai. Šie žodžiai pajudina mąstymą. Vieni dėl šių žodžių galvoja, kad valgydami duoną ir gerdami vyną priima Jėzų į save, kiti mano dar ką nors. Tai religijos ir gyvojo ryšio sankirta. Valgyti ir gerti Krsitų, reiškia gyventi pagal visą Krsitaus gyvenimą. Mes esame gundomi ignoruoti dalį Jėzaus mokymo...

 

6)   Kristaus grįžimas į dangų ar savižudybė " Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš pasitrauksiu, o jūs ieškosite manęs ir numirsite savo nuodėmėje. Kur aš einu, jūs negalite nueiti." ²² Tada žydai ėmė klausinėti: „Nejaugi jis ketina nusižudyti, kad sako: 'Kur aš einu, jūs negalite nueiti'?" ²³ Jėzus atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o aš esu iš aukštybės. Jūs - iš šio pasaulio, o aš - ne iš šio pasaulio. ²⁴ Todėl aš jums sakiau, kad jūs numirsite savo nuodėmėse. Tikrai! Jeigu jūs netikėsite! kad Aš Esu, numirsite savo nuodėmėse." (Jon 8,21-24)

Žydai netikėjo Jėzumi. Jie netikėjo Raštais, nors puikiai juos pažinojo. Jie negalėjo suvokti, kad kas nors kur nors gali nueiti kitur jei ne į mirtį. Jauni žmonės paprastai nemiršta. Todėl jie manė, kad jis nusižudys. Šiandien žmonės taip pat nori viską logiškai suprasti. Pamenu vienas žmogus sakė. Biblija reikia suprasti logiškai. Jei negalima suprasti logiškai, reiškia ši knyga yra ne iš Dievo. Dievas turi viską suprantamai kalbėti. Dievas ir kalba suprantami, tik, kad mes nenorime klausyti.

 

7)    Dvasinė vergovė nuodėmei ir su fizine vergyste. Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; ³² jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus." ³³ Jie atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi tu sakai: 'Tapsite laisvi'?" ³⁴ Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. ³⁵ Bet vergas ne amžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžiams. ³⁶ Tad jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi. (Jon 8,31-33)

 

Jėzus palietė skaudulį. "Mes vergai? Niekada nevergavome!" Girdime save? Dievas pakaltina mus, prabyla į širdį. O ką darome mes? Mūsų ego taip pasižeidžia, užverda. Aš baptistas, krikščionis, aš niekada nevergauju, mane Jėzus išlaisvino, aš pažinau tiesą. Taip kalba mūsų savimeilė. Prisipažinti, kad esi vergas niekas nenori. Ir mes šiandien galime susipainioti, todėl verčiau klausykimės Jėzaus žodžių. Pažinkime tiesą apie save, ieškokime jos, laukime jos.

 

Dievas klaba per Jėzų Kristų ir šiandien, Jo žodis gyvas. Jis sukelia klausimus, sustabdo, priverčia mąstyti. Kaip nuostabu, kad mes jo nesuprantame iš pirmų žodžių. Tai priverčia mus melstis ir prašyti pagalbos, tai veda mus pas Dievą. Parodo, kad atskirti nuo Dievo nieko negalime. Todėl pažinkime tiesą ir tegu ji mus išlaisvina…  Amen