Pamokslo "Maldingumo slėpinys" santrauka

1Tim 3,16

 

Ir, kaip visi sutinka, didis yra maldingumo slėpinys: Jis apsireiškė kūne, buvo Dvasios pateisintas, pasirodęs angelams, paskelbtas pagonims, įtikėtas pasaulyje ir paimtas į šlovę

 

Kur slypi tikro pamaldumo receptas? Koks žmogus yra tikrai maldingas? Kas nors pasakys, kad reikia daug melstis. Reguliariai, tris kartus per dieną iškelti rankas ir garsiai šlovinti Dievą, svarbiausia šlovinti, ne prašyti ir prašyti, bet garbinti, dėkoti. Būtinai per metus perskaityti Bibliją, geriau net du kartus perskaityti. Nepraleisti bendruomenės pamaldų. Kasdien netikintiesiems paskelbti Evangeliją, padėti seneliui pereiti gatvę, paaukoti vargšams, pasmerkti nuodėmę, kartą savaitėje pasninkauti ir kt. O kad mes tokie būtume, taip darytume, būtų labai šaunu. Tačiau Ne tai Biblija vadina tikru maldingumu arba dievotumu.

 

1)   Kas gi yra pamaldumas? Raštas sako, kad pamaldumas yra paslaptis. 1Tim 3,16 Ir, kaip visi sutinka, didis yra maldingumo slėpinys: - „O kaip įdomu. Paslaptis... Man patinka paslaptys", - kas nors pasakytų. Paulius dažnai minėjo Kristaus slėpinį. Tikrai mūsų dienas yra paslapčių ir netikėtumų Dievas. Jis nematomas ir daugelis tiesų apie Jį yra paslėptos. Tačiau Viešpats atėjus laikui pasirenka atskleisti paslaptis mirtingiesiems. Ef 3,4 Skaitydami galite įsitikinti, kad aš suvokiu Kristaus slėpinį, kuris ankstesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbtas taip, kaip jis dabar Dvasios atskleistas jo šventiesiems apaštalams ir pranašams... 1 Kor 2,7 Mes skelbiame slėpiningą ir paslėptą Dievo išmintį, kurią Dievas yra nuo amžių paskyręs mums išaukštinti. Jos nepažino šio pasaulio valdovai... Ef 1,9 ...paskelbdamas savo valios slėpinį... Kol 1,27 jiems Dievas panorėjo paskelbti, kokie dideli šio slėpinio garbės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – garbės viltis.

Taigi, koks gi tas maldingumo slėpinys? Tai Jėzus Kristus. kad būtų paguostos  visų širdys, kad, meile suvienyti visi pasiektų supratimo pilnatvės turtus ir galėtų pažinti Dievo slėpinį – Kristų, kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai. Kol 2,2

 

2)   Jis apsireiškė kūne, Maldingumo pradžia Jėzus Kristus atėjęs kūne. Tai yra tikras Jėzus Kristus. Daugelis šiandien apsigauna ir ieško ne to Jėzaus. Per amžius velnias apgaudinėja žmones. Ir jis turi daug tarnų kiekvienoje bažnyčioje. Kaip gali būti surištas maldingumas su faktu, kad Jėzus atėjo kūne? Brangieji, Jėzus Kristus būdamas kūne tapo keliu tiesa ir gyvenimu mums. Būdamas žmogaus kūne jie tapo tobulu pavyzdžiu mums. Ir ne tik tai. Būdamas žmogaus kūne Viešpats buvo nubaustas dėl mūsų. Teisusis mirė už neteisiuosius. Tik Jėzus galėjo tai padaryti. Jėzus Kristus buvo žmogus, atlaikė visus gundymus, nors kentėjo taip pat kaip mes visi.

Pirmajame amžiuje į pasaulį buvo išėję daug antikristų, kurie nepripažino Jėzaus atėjusio kūne. Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų. Iš to pažinsite Dievo Dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjus, yra iš Dievo, ir kiekviena dvasia, kuri Jėzaus neišpažįsta, nėra iš Dievo. Tokia dvasia iš antikristo, apie kurį esate girdėję, jog jis ateisiąs. Jis jau dabar yra pasaulyje (1Jon 4,1-3). Labai svarbu šiuos žodžius suprasti istoriniame kontekste. Tais laikais buvo populiari gnostikų, pagonių filosofija, kuri skelbė, kad kūnas yra blogis ir į jokį žmogišką kūną negali nusileisti Dievo dvasia. Ir žmonėms buvo labai lengva patikėti šiuo melu. Tačiau Dievas apsireiškė kūne, kad išgelbėtų mus. Šiandien tokia antikristo religija pasireiškia kitokiomis formomis ir mes taip pat turime būti budrūs, kad netaptume klaidingo maldingumo aukomis.

 

3)   buvo Dvasios pateisintas. Žmonės ieško pateisinimo. Visi nori būti teisūs. Vieni ieško pasiteisinimo, kiti užtarimo. Kiekvienas suranda filosofiją ar religiją, kuri būtų patogi jiems. Aiškindami savo poziciją, žmonės cituoja savo „dvasinių" tėvų mintis. Jėzus Kristus buvo apkaltintas ir rastas kaltas tik nedorų žmonių akyse. Tačiau Jis buvo pateisintas Šventosios Dvasios. Jis buvo pradėtas iš Šventosios Dvasios. Jį vedė Šventoji Dvasia. Jį prikėlė Dvasia. Ir išaukštino ta pati Dvasia.

Kaip mes, mirtingieji galime atskiri Dvasią? Ar ją galima užuosti? Gal ją galima pamatyti? Gal ją galima pajausti? Ne, Dvasią galime išgirsti. Jėzaus tarnystę lydėjo Dvasia. Jo Krikšto metu Dvasia nusileido matomu pavidalu tarsi balandis. „Kai, visai tauta krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi". (Luk 3,21-22) Jis buvo pilnas Dvasios kai ruošėsi tarnavimui „Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą keturiasdešimt dienų"... (Luk 4,4). „Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas"( Luk 4,14). Jėzui pradedant Tėvo skirtą darbą jis kalbėjo pranašų lūpomis: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų" (Luk 4,18).

Visą laiką Jėzus kalbėjo tai ką sakė Tėvas. Dievo Tėvo Dvasia negali kalbėti ką nors kitą. Galima sakyti, kad jis buvo Dvasios pateisintas arba Dvasia kuri sklido iš jo įrodė jo teisumą. Tačiau ne daugelis tai supranta ir nori tikėti. Maldingumo be Šventosios Dvasios tikrai nematysime. Čia yra paslaptis, bet ji jau atverta, klausimas ar mes patikėsime ir būsime Dvasios pateisinti? Ar vis dar raminsimės mirtingų žmonių paguoda.

 

4)   pasirodęs angelams, Jėzų visada lydėjo angelai. „Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo" ( Mat 4,11). Angelai visada buvo šalia. Angelai, tai Tėvo pasiuntiniai, paslaptingos būtybės, visada padedančios Dievo žmonėms. Angelai nepadės velnio vaikams, angelai nedalyvaus melaginguose sumanymuose. Angelų vieta Evangelijose liudija visų pirma žydams, kad Jėzus yra iš aukštybės ir kad jis yra teisus. Angelai visada vykdo Dangiškojo Tėvo valią ir niekada negali padrąsinti nepaklusti Viešpačiui, tai daro šėtono angelai – demonai.

 

5)   paskelbtas pagonims, Jėzus Kristus turėjo būti skelbiamas pagonims. Senasis Testamentas kupinas pranašysčių apie tai, kad pagonys išvys šviesą. Ne tik žydai, bet visas pasaulis bus išgelbėtas per Jėzų. „Zabulono žeme ir Neftalio žeme. Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja. Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė" Mat 4,15-16. Izraelis buvo pamiršęs, kad jie turi būti šviesa pagonims, kad šie atsiverstų. Jie aukštino atsiskyrimą nuo visų, kurie nėra žydai. Tačiau Jėzus buvo skelbiamas pagonims. Net apaštalai turėjo sunkių išgyvenimų, kai Viešpats pašaukė skelbti Evangeliją pagonims. Tačiau tikrasis Jėzus yra skelbiamas visiems. Tikro maldingumo paslaptis slypi Jėzuje, kuris yra visų žmonių gelbėtojas. Ir jis privalomas visiems. Nepasiduokime farizėjiškiems klaidamoksliams, kurie skelbia Jėzų, numirusį tik už išrinktuosius.

 

6)   įtikėtas pasaulyje ir paimtas į šlovę. Žmonės patikėjo Kristumi ir gyveno juo. Maldingumas neįmanomas, jei nebus tikėjimo Jėzumi. „Juk be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir jo ieškantiems atsilygina." (Heb 1.6) Mes esame laimingi, jeigu patikėjome Kristumi. Mes esame palaiminti, jeigu sugebėjome patikėti nuoširdžiai. Mes esame išgelbėti, jeigu įtikėjome Kristų visu protu, visa siela, visomis jėgomis. Biblijoje skaitome apie žmones kurie įtikėjo Kristų ir kaip galingai keitėsi jų gyvenimas. Ar mes taip esame įtikėję?

Jėzus Kristus buvo paimtas į šlovę, tai yra jis mirė ir prisikėlė. Pasaulis įtikėjo Jėzų ir niekada nebus įmanoma jo pamiršti. Visada buvo ir bus tikinčiųjų, kurie išpažins Kristų, kuris yra gyvas ir sėdi Tėvo dešinėje. Daugelis gali nusisukti, tačiau mes žvelkime į vienintelį tikrąjį, kuris gali atskleisti mums savo paslaptis per apaštalų ir pranašų žinią. Ne šių dienų apsimetėlių apaštalų ir netikrų pranašų žinią, bet per Dvasią, kurio kupinas buvo Jėzus, mūsų brangus Viešpats.

 

Malonė ir ramybė tegausėja jums su Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu. Jo dieviška galybė padovanojo mums visa, kad praverčia gyvenimui ir maldingumui pažinimu to, kuris pašaukė mus savo šlove ir jėga (2Pet 1,2-3). Amen.