Sekmadienio pamokslo santrauka

Prisikėlimas

Jon 11,25; Rom 6,1-11; Rom 4,18-25; 2Kor 5,14; 1Pet 1,3-4; Rom 10,9

 

Šiandien mes minime Jėzaus Kristaus prisikėlimo dieną. Penktadienį prisiminėme Jo šlovingą mirtį, paskutinius jo žodžius. Pailsėjome ir šiandien vėl susirinkome, kad išgirstume žinią, kad susitiktume su savo draugais ir nedraugais. Todėl šiandien norėjau priminti Viešpaties Žodį, kuris ragina mus tikėti prisikėlimu. Nes toks tikėjimas pakeičia mus.

 

Jėzus KRISTUS yra prisikėlimas

Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. (Jon 11,25) Vienas iš Viešpaties Jėzaus vardų yra Prisikėlimas ir Gyvenimas. Ne tik prisikėlimo faktas, bet ir gyvenimas. Prisikėlęs Jėzus yra gyvas. Su juo galima bendrauti, tartis, derėtis. Kokia mums iš to nauda, kas ji yra Prisikėlimas ir gyvenimas?

 

Tikėjimas Prisikėlimu yra mūsų nuteisinimas.

Nematydamas jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi, jog tapsiąs daugelio tautų tėvu, kaip pasakyta: Tokia bus tavoji ainija. ¹⁹ Jis nesvyruodamas tikėjo, nors regėjo savo kūną jau apmirusį - jam buvo arti šimto metų - ir Saros įsčias apmirusias. ²⁰ Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet įsitvirtino tikėjime, teikdamas Dievui garbę ²¹ ir būdamas tikras, jog, ką šis pažadėjo, tai įstengs ir įvykdyti. ²² Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu. ²³ Tačiau ne vien apie jį parašyta: Jam buvo įskaityta, ²⁴ bet ir apie mus, nes turės būti įskaityta ir mums, tikintiems tą, kuris prikėlė iš numirusių mūsų Viešpatį Jėzų, ²⁵ paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti. (Rom 4,18-24) Kaip matome, abstraktus tikėjimas nieko neduoda. Daugelis šiandien tiki Dievu, tačiau jiems iš to jokios naudos. Ir svarbiausia, kitiems iš to jokios naudos. Abraomas patikėjo pažadu ir kantriai laukė pažado išsipildymo. Jis buvo nuteisintas –jam buvo įskaitytas teisumas. Apaštalas Paulius duoda jo pavyzdį visiems, kurie patikėjo Kristumi. Tikintiems Dievu, kuris prikėlė Jėzų garantuojamas teisumas. Ir čia girdime svarbią tiesą: Jėzus buvo paaukotas dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltas mums nuteisinti. Jėzaus mirtis – bausmė už mūsų nuodėmes. Prisikėlimas – mūsų nuteisinimui. Jėzus Kristus yra gyvas, kad nuteisintų mus. Negyvas dievas negalėtų nei vieno išgelbėti. Stabas neturi jokios įtakos gyvam žmogui. Tačiau Jėzus yra gyvas ir gali išteisinti kiekvieną, kuris tiki. Kas yra nuteisinimas? Tai yra nusikaltėlio išteisinimas. Išvadavimas nuo bausmės. Išlaisvinimas. Tai nėra tik sausa teologija. Be nuteisinimo negali būti išgelbėjimo.

Kodėl daugelis tikinčiųjų šiandien nėra išgelbėti? (Koks keistas klausimas?) Todėl, kad pamiršo tikėti, kad Jėzus yra gyvas ir jam turėsime duoti apyskaitą. Kaip gali tikintis būti neišgelbėtas? Jeigu tikintis žmogus vargsta savo nuodėmėse, ar jis yra išgelbėtas? Jeigu skęstantis neartėja prie kranto ir neturi vilties, ar jis išgelbėtas? Žmogaus išgelbėjimas turi praeitį, dabartį ir ateitį. Praeitis paslėpta Kristaus aukoje. Dabartis mūsų tikėjime. Ateitis Dievo rankose, kuris teis kiekvieną pagal darbus. Teisiuosius, pagal teisumo darbus, neteistuosius pagal neteisybės saiką. Kiekvienam bus užmokėta teisingai. „Štai kodėl, ar būdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe jam patikti. ¹⁰ Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs ­ gera ar bloga" (2 Kor 5,9-10)

Jėzaus Kristaus prisikėlimas ragina mus eiti išgelbėjimo keliu. Ne teorinio išgelbėjimo, bet praktinio, matomo, jaučiamo ir apčiuopiamo išganymo taku. Gyvasis Jėzus Kristus nori išvaduoti kiekvieną skurdžių, palaiminti kiekvieną nuskriaustąjį, atgaivinti ir pasotinti kiekvieną alkstantį ir ištroškusįjį. Suteikti paveldą kiekvienam, kuris pasidavė jo valdžiai. Gyvasis Jėzus Kristus gali tai padaryti. Jis nori išgelbėti.

 

Tikėjimas prisikėlimu yra mūsų išgelbėjimas

Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų Kristų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. ¹⁰ Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas - į išganymą. ¹¹ Raštas juk sako: Kas tik jį tiki, neliks sugėdintas. ¹² Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi: ¹³ Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas (Rom 10,9-13) Apaštalai buvo įsitikinę, kad tikėjimas Jėzaus prisikėlimu turi nuostabiausias pasekmes. Štai Paulius kalba apie ateitį. Jis kalba krikščionims. Tai nebuvo evangelisto raginimas pagonims. Tai buvo žodžiai skirti tikintiesiems Romoje. Jie buvo pasiklydę, susiskaldę ir priešiškai nusiteikę. Jų darbai liudijo, kad jiems reikia išvadavimo. Taip, jie tikėjo, kad Jėzus yra Mesijas, tikėjo amžinuoju Dievu, tačiau nemokėjo mylėti brolių ir seserų Viešpatyje. Jiems reikėjo pilno išgelbėjimo. Jie buvo išgelbėjimo kelyje, tačiau pažino Dievą netobulai. Paulius ragino juos atsiversti. Jis kvietė žmones gyventi pagal Jėzaus mokymą. Ragino juos tikėti širdimi. Nes kada širdis pripildoma tikėjimo, lūpos prabyla apie tai. Juk žmogus iš savo širdies kalba. Jeigu joje yra lobiai, jis kalbės apie lobius; jeigu širdyje yra purvas, žmogus savo purvu terlios kitus. Tradicija sumenkino šiuos Dievo žodžius. Viešpats ragina žmones gyventi pastovia išpažintimi ir nesigėdyti Viešpaties žodžių. „Jei kas gėdysis manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais." (Mor 8,38) Tas, kuris gėdijasi Jėzaus žodžių liudija, kad netiki ir netobulai pažįsta Viešpatį. Tokio žmogaus nelaukia šviesi ateitis. Tačiau jis neturėtų nusiminti, juk šiandien yra išgelbėjimo diena, jis gali atsiversti, šauktis VIEŠPATIES ir rasti stiprybės būti kaip Mokytojas. Išpažintis liudija apie išgelbėjimą ir tikėjimą. Prisiminkime Jėzaus žodžius:

 

„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. ³² Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. ³³ Avis jis pastatys dešinėje, ožius - kairėje. ³⁴ Ir tars karalius stovintiems dešinėje: 'Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! ³⁵ Juk aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, ³⁶ buvau nuogas - mane aprengėte, ligonis - mane aplankėte, kalinys - atėjote pas mane.' ³⁷ Tuomet teisieji klaus: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? ³⁸ Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? ³⁹ Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?' ⁴⁰ Ir atsakys jiems karalius: 'Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.' ⁴¹ Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: 'Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! ⁴² Juk aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, ⁴³ buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas - neaprengėte, ligonis ir kalinys - ir jūs manęs neaplankėte.' ⁴⁴ Tuomet jie atsakys: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?' ⁴⁵ Tuomet jis pasakys jiems: 'Iš tiesų sakau jums: kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte.' ⁴⁶ Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą." (Mat 25,31-46)

 

Prisikėlimas kviečia gyventi nesavanaudiškai.

Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas (2Kor 5,14) Kaip matome prisikėlimas kviečia mus gyventi kitaip. Tikėjimas prisikėlusiuoju Jėzumi ragina mus gyventi ne sau, bet tiems mažiausiems, nuskriaustiems ir iškankintiems. Jėzus vadina teisiaisiais tuos, kurie vykdo teisumo darbus. O teisumo darbas yra tarnavimas tiems, kurie yra nuskriausti. Bažnyčios – tikinčiųjų misija yra tarnavimas pasaulyje, kuriame tiek daug tamsos ir skausmo. Neprarandant sūrumo, šviesti tamsybėse. Gyventi Jėzui tai ne giesmes giedoti ir mokintis Bibliją mintinai. Gyventi Jėzui – ne religija.

 

Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė? ² Nieku būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi toliau gyventume joje? ³ Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje? ⁴ Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą. ⁵ Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo. ⁶ Mes žinome, jog mūsų senasis „aš" yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. ⁷ Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės. ⁸ Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. ⁹ Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. ¹⁰ Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena - gyvena Dievui. ¹¹ Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje. (Rom 6,1-11)

 

PRISIKĖLIMAS - DRĄSOS ŠALTINIS. "Nebijok, Aš esu Pirmutinysis ir paskutinysis bei Gyvasis; Aš numiriau, ir štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu Mirties bei Mirusiųjų Pasaulio raktus!" Apr 1,18

 

Prisikėlimas garantuoja mums šlovingą ateitį.

„Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris laikomas jums danguje." (1Pet 1,3-4)

 

Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus: kai kurie – amžinajam gyvenimui, kiti – gėdai ir amžinajai negarbei. Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius. Dan 12,2