Adresas
Algirdo g. 48, Vilnius
sekmadienis, gruodžio 28, 2014
sekmadienis, gruodžio 21, 2014
sekmadienis, gruodžio 14, 2014
sekmadienis, gruodžio 07, 2014
Sekmadienio pamokslas (2 Petro 3, 8-15a)
Atsiųsti garso įrašą
2 Petro 3, 8-15a
2 Petro 3, 8-15a
8 Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų kaip viena diena.9 Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. 10 O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs.
11 Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, 12 kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir stichijos sutirps iš karščio! 13 Pagal jo pažadą mes laukiamenaujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.
14 Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad jo akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi. 15 Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu,
sekmadienis, lapkričio 30, 2014
sekmadienis, lapkričio 23, 2014
ketvirtadienis, lapkričio 20, 2014
sekmadienis, lapkričio 16, 2014
sekmadienis, lapkričio 09, 2014
sekmadienis, lapkričio 02, 2014
sekmadienis, spalio 26, 2014
sekmadienis, spalio 19, 2014
Sekmadienio pamokslas (Mt 22, 15-22)
Atsiųsti garso įrašą
Mt 22, 15-22
15 Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip jį sugauti kalboje. 16 Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių. 17 Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?” 18 Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? 19 Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą. 20 Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“ 21 Jie atsakė: „Ciesoriaus.“ Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo Dievui.“ 22 Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę jį, nuėjo.
Mt 22, 15-22
15 Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip jį sugauti kalboje. 16 Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių. 17 Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?” 18 Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? 19 Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą. 20 Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“ 21 Jie atsakė: „Ciesoriaus.“ Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo Dievui.“ 22 Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę jį, nuėjo.
ketvirtadienis, spalio 16, 2014
sekmadienis, spalio 12, 2014
Sekmadienio pamokslas (Fil. 4, 1-9)
Atsiųsti garso įrašą
Vakar girdėjote sutrumpintą versiją, įdedu pilną.
Vakar girdėjote sutrumpintą versiją, įdedu pilną.
Padėkime vienas kitam
„Taigi, mano broliai, mano mylimieji
ir išsiilgtieji, mano, džiaugsme ir mano vainike, tvirtai stovėkite Viešpatyje,
mylimieji! 2 Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos
minties Viešpatyje. 3 Taip pat prašau tave, ištikimasis
bičiuli, padėk joms! Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su
Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai įrašyti gyvenimo knygoje.4 Visuomet
džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! 5 Jūsų
meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! 6 Nieku per
daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų
troškimai tesidaro žinomi Dievui. 7 Ir Dievo ramybė,
pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“ (Fil. 4,1-7)
1.
Pauliaus
meilės žodžiai.
„Taigi, mano
broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano, džiaugsme ir mano vainike“ Kaip
Paulius kreipiasi? Iš širdies. Jis kreipiasi į savo brolius, savo šeimos narius
su meile ir rūpesčiu. Tokie žodžiai nemėtomi atsitiktinai: -„Mano mylimieji,
išsiilgtieji“... Kaip gera išgirsti, kai į tave kreipiasi tokiais žodžiais:
"Aš tavęs pasiilgau, myliu tave, tu mano džiaugsmas, tu mano
vainikas". Galbūt ir ne patogiai jausimės, bet turbūt visis pripažins, kad
daug geriau išgirsti, kad kažkas tave myli, negu girdėti priekaištus,
susierzinimą ir visokius kitokius šiurkščius žodžius.
Apaštalas Paulius mokėjo džiaugtis
žmonėmis. Jo džiaugsmas ‑ broliai ir seserys Viešpatyje. Jis net sako
filipiečiams, kad jie yra jo vainikas. Vainikas ‑ tai apdovanojimas, garbės ir
pergalės ženklas. Biblija daug kalba apie tikinčiojo vainiką, kurį jis gaus amžinajame
gyvenime. Bet nereikia tiek ilgai laukti, jau čia žemėje galima gauti garbės
vainiką. Tai mūsų broliai ir seserys Viešpatyje. „Aš dėkoju savo Dievui, kai tik jus prisimenu, 4 visuomet,
kiekvienoje maldoje, su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas, 5 už
jūsų bendradarbiavimą Evangelijos labui nuo pirmosios dienos iki šiandien.“ (Fil.
1.3-4) Atkreipkime dėmesį kodėl apaštalas taip džiaugiasi? Todėl, kad jie bendradarbiauja
Evangelijos labui. Todėl, kad jie yra tikėjimo namiškiai. Todėl, kad jie yra
vieno kelio keleiviai. Todėl, kad jie yra Kristaus. Pamenate Jėzus sakė, kad
neprarasi užmokesčio, jeigu pavaišinsi bent vandeniu tą, kuris yra Kristaus mokinys?
Kai tikintieji turi tokią dvasią, jie yra galingas liudijimas.
Pauliaus džiaugsmas ragina jį
melstis už filipiečius. Jis trokšta su jais susitikti.. „Dievas gali paliudyti, kaip jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus
nuoširdumu“ (Fil 1,8). Kodėl šėtonas gundo tikinčiuosius nesusitikinėti?
Todėl, kad jie pamirštų vienas kitą, pamirštų ir nežinotų vienas kito gyvenimų
su visomis problemomis. Būdami kartu tikintieji auga vienas kito pažinimu ir
meile vienas kitam. Pauliui rūpi jo vaikai tikėjime ir jis sužinojęs apie nesutarimus
rašo pagraudenimą dviem sesėms.
2.
Pagraudenimas.
„Aš prašau
Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje“. Meilė nėra
abejinga, meilė yra veikianti ir nesavanaudiška. Paulius graudena, ragina ir
prašo dvi seseris sutarti Viešpatyje. Jis ragina jas būti vienos minties. Matome,
kad meilė rūpinasi kitais. Kitaip ir būti negali. Mes nežinome kodėl šios
Viešpaties tarnaitės nesutarė. Jeigu būtų svarbu, apaštalas būtų parašęs! Bet
tai dėl ko jos nesutarė nėra svarbu mums. Tik pagalvokime, kaip dažnai ginče
mes pasineriame į savo pozicijas ir jas giname, mūsų nuomonė atrodo tokia svari
ir svarbi, ji tokia reikšminga, kaip meistriškai mokame pateisinti savo mintis
ir veiksmus. Tačiau jeigu visokios pozicijos ir nuomonės skaldo ir griauna bendravimą,
jos yra nesvarbios. Svarbiausia sutarimas, Kristaus tiesa, Dievo Dvasia ir
teisumo vaisiai.
Šios dvi sesės kartu darbavosi su
Pauliumi ir kitais broliais. Jos turėjo uolumą Evangelijai ir piktasis pasiuntė
savo strėles jas sužeisti, bei sugriauti liudijimą. Kai tarnaujantieji bažnyčioje
nesutaria, kenčia visa bažnyčia. Nesantaika, ginčai, ir susiskaldymai
pasitarnauja tamsybių kėslams. Paulius puikiai tai žino, todėl prašo jas,
maldauja ir graudena sutarti. „Tiktai
elkitės, kaip dera besilaikantiems Kristaus Evangelijos, kad atvykęs
pamatyčiau, o jei neatvyksiu, išgirsčiau, jog gyvenate viena dvasia, visi kaip
vienas kovojate už Evangelijos tikėjimą 28 ir nė iš tolo
nesiduodate priešų išgąsdinami. Jiems tai yra žlugimo ženklas, o jums išgelbėjimo,
ir jis Dievo duotas.“ (Fil 1.27-28). Ar girdime kas sakoma? Kovojame už
Evangelijos tikėjimą, o ne už savo tikėjimą. Ne kaip man geriau, bet kitam. Tai
Evangelija.
3. Raginimas padėti moterims.
„Taip pat prašau
tave, ištikimasis bičiuli, padėk joms! Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos
labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai įrašyti
gyvenimo knygoje“. Paulius žinojo, kad šios moterys myli Viešpatį ir
Evangeliją ir dėl Kristaus gali leistis į pavojingiausias misijas. Ne
kiekvienas turėjo drąsos keliauti su Pauliumi. Todėl jam buvo liūdna, kad šios
drąsios moterys suklupo lygiame kelyje. Grįžo namo į savo bažnyčią, atrodo
pavojų neliko ir štai prasidėjo kovos.... Tačiau taip būna. Kada esi užsiėmęs
Viešpaties darbu, dažnai neturi laiko barniams ir mąstymui apie kito žmogaus neteisingus
veiksmus.
Pastoriai gali raginti ir graudenti
tikinčiuosius, bet ne visada tai padeda. Todėl Paulius ragina kitus įsitraukti.
Kartais reikalingas trečias asmuo. Kai du nesutaria, pavojinga sakyti: ‑ tai jų
problemos, ne mano. Tai kartu ir mano problema, nes mes esame vienas kito sąnariai.
Jeigu esi šalia ir gali padėti, nelauk kito, pirmyn į pagalbą. „Broliai,
jei kuris žmogus būtų pagautas nusikaltęs, jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį
romiai. Bet žiūrėk, kad ir pats neįpultum į pagundą! 2 Nešiokite
vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą“. (Gal 6,1-2) koks
tas Kristaus įstatymas? Meilė artimui!
4.
Raginimas
džiaugtis.
„Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Kuo dažniau
džiaugsimės, neieškosime progų pasipiktinti, tuo vieningiau gyvensime. Tuo
naudingesni būsime Evangelijos darbe. Kai nenori matyti vieno ar kito žmogaus
bažnyčioje, nesinori eiti į bažnyčią. Ar ne? Džiaukimės vienas kitu, džiaukimės
Viešpačiu ir Viešpatyje. Meilė neša džiaugsmą.
Koks džiaugsmas kai nusidėjėlis
sugrįžta pas Dievą, koks džiaugsmas kai gali būti taikdariu. Džiaugsmas
Viešpaties reikalais padės išspręsti bet kokias iškilusias problemas. Kuo
stipriau džiaugsimės Kristaus teisumu, tuo labiau mylėsime brolius ir seseris. Kuo
mažiau mėgausimės savo teisumu, tuo labiau suprasime kitus. Kuo ryškiau
matysime Viešpatį, tuo geriau suprasime vienas kitą.
„Sakau
jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio
negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti“ (Lk
15,7). „Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl
atgijo, buvo žuvęs ir atsirado“ (Luk 15,32).
5.
Raginimas
būti meiliems.
„Jūsų meilumas
tebūna žinomas visiems. Viešpats arti“. Šiais feisbukų laikais, mes dažnai
norime, kad kiti žinotų kur mes esame, ką veikiame, ką manome, ką valgome,
kokias politines pažiūras turime ir .t.t. Tačiau svarbiausia, kad visi žinotų
mūsų meilumą. Meilė neša švelnumą , romumą, meilumą. Tegul visi žino apie tavo
švelnumą, ne šiurkštumą; romumą, ne didybę. Žodis 'romus' graikų kalboje
reiškia sutramdytas, suvaldytas. Žodis romus
buvo vartojamas kalbant apie laukinių arklių sutramdymą. Dievas pagavo mus, sutramdė
ir valdo. „Kristaus meilė valdo mus,
įsitikinusius, kad jei vienas mirė už visus, tai ir visi yra mirę. 15 Jis
yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė
ir buvo prikeltas“. ( 2Kor 5,14-15) sakė Paulius. Kai Dievo meilė valdo,
mes esame mirę kartu su Kristumi ir gyvename ne sau. Gyventi Kristui, reiškia
gyventi kitiems. Jėzus gyveno ne savo malonumui. Jis buvo meilus savo avims.
„Švelnus
atsakymas nuramina pyktį, o šiurkštus žodis sukelia įniršį.“ (Pat 15,1).
„O jūs, vyrai,
mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs“ (Kol 3,19).
Mums taip pat reikia meilumo ir švelnumo vienas kitam. Švelnumu
daug galima pasiekti. Šiurkštumas niekam nenaudingas. Meilumas Kristuje – tai
meilė tiesoje; tai teisingas teismas, teisingas situacijos įvertinimas. Toms
dviem susipykusioms moterims reikėjo dieviško švelnumo. Jos pasidarė šiurkščios
viena kitai, ir kažkam reikėjo parodyti Dievo meilę, kuri sutepa aliejumi
žaizdas.
6.
Paraginimas
nesirūpinti
. „Nieku per daug
nesirūpinkite“. Labai svarbus patarimas visiems mėgstantiems konfliktus.
Sakysite kas gali juos mėgti? Deja gyvenimas liudija, kad vieni yra labai
konfliktiški žmonės, kiti ne. Vieni paleidžia kumščius į darbą, kiti žodžius. Sveik
ištirti save kai norisi kariauti. Kartais tiesiog reikia nesirūpinti per daug
giliai ką kiti sako ar mano. „Kaip jis galėjo taip pasielgti? Kaip jis gali
taip kalbėti!? – kiek kartų taip sakėme ir manėme? Ar padėjo turėti ramybę ir
meilę tokios mintys?
Apaštalas primena Jėzaus pamokslą: „Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite
savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau
už maistą ir kūnas - už drabužį? 26 Įsižiūrėkite į padangių
sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis
Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? 27 O kas
iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! 28 Ir
kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos
nesidarbuoja ir neverpia, 29 bet sakau jums: nė Saliamonas
pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų. 30 Jeigu
Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį,
tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? 31 Todėl
nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ - arba: ‘Ką gersime?’ - arba:
‘Kuo vilkėsime?’ 32 Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų
dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. 33 Jūs
pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
34 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins
savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“. (Mat 6,25-34)
Perdėtas susirūpinimas savo gyvenimu
padeda užmiršti kitus. Kuo daugiau rūpinsimės savimi, tuo mažiau liks laiko
pagalvoti apie kitus. Meilė rūpinasi ne savimi, bet kitais šeimos nariais. Jeigu
kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir
blogesnis už netikintį! Meilėje yra tobula pusiausvyra. Susirūpinimai atima
brangų laiką ir mąstymą. Atitraukia mūsų žvilgsnį nuo Jėzaus Kristaus, kuris sakė:
27 Aš jums palieku
ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis.
Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! (Jon 14,27).
7. Raginimas melstis.
„bet visuose reikaluose malda ir prašymu su
padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. 7 Ir Dievo
ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje
Jėzuje.“.
Amen. šiandien mes esame čia, kad susitiktume ir pažintume vienas kitą geriau. Mes
renkamės trečiadieniais, kad žinotume už ką melstis. Melskimės, kad neįprastume
praleisti bendruomenės susirinkimų. Dievas nori, kad mes būtume kartu, kad kuo
dažniau susitiktume. Taip, mes galime susitikti ir namuose vienas pas kitą. Tai
ir darome. Tačiau namuose dažniausiai mes susitinkame tik su savo artimais
bičiuliais. Bažnyčioje mokomės nebūti šališki. Viešpats trokšta, kad mes
išmoktume džiaugtis vienas kitu, kad pasiilgtume ir galėtume didžiuotis.
Viešpatie, suteik mums tokį
nusistatymą, kurį turėjo apaštalas Paulius. Pamokyk džiaugtis vienas kitu. Priimti
taip, kaip Kristus priėmė. Amen.
sekmadienis, spalio 05, 2014
antradienis, rugsėjo 30, 2014
Priminimas
http://bible.com/420/1ti2.1-2 Taigi pirmiausia raginu maldauti, melstis, užtarti ir dėkoti už visus žmones, už karalius ir visus vyresnybėje esančius, idant galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą.
sekmadienis, rugsėjo 28, 2014
sekmadienis, rugsėjo 21, 2014
Sekamdienio pamokslas (Fil 1, 21-30)
Atsiųsti garso įrašą
Fil 1, 21-30
Fil 1, 21-30
21 Man gyvenimas tai Kristus, o mirtis tik laimėjimas. 22 Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tai nebežinau, ką pasirinkti. 23 Mane traukia ir viena, ir antra, nors verčiau man mirti ir būti su Kristumi, nes tai daug geriau. 24 O mano pasilikimas kūne reikalingesnis jums. 25 Taip įsitikinęs, aš žinau, jog liksiu ir būsiu su jumis visais jūsų pažangai ir tikėjimo džiaugsmui,26 kad jūs dar labiau galėtumėte pasigirti manimi Kristuje Jėzuje, kai vėl atvyksiu pas jus.
27 Tiktai elkitės, kaip dera besilaikantiems Kristaus Evangelijos, kad atvykęs pamatyčiau, o jei neatvyksiu, išgirsčiau, jog gyvenate viena dvasia, visi kaip vienas kovojate už Evangelijos tikėjimą 28 ir nė iš tolo nesiduodate priešų išgąsdinami. Jiems tai yra žlugimo ženklas, o jums išgelbėjimo, ir jis Dievo duotas. 29 Jums suteikta malonė dėl Kristaus ne tik jį tikėti, bet ir dėl jo kentėti30 kovojantiems tokią pat kovą, kokią matėte mane kovojant ir apie kokią dabar girdite, jog aš kovoju.
sekmadienis, rugsėjo 14, 2014
Sekmadienio pamokslas (Mt 18, 21-35)
Atsiųsti garso įrašą
Mt 18, 21-35
21 Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ 22 Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų.
23 Todėl dangaus karalystė panaši į karalių, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. 24 Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. 25 Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta.26 Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu.’ 27 Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. 28 Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’ 29 Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu.’ 30 Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. 31 Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę.32 Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau nes mane maldavai. 33 Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’ 34 Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą. 35 Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui.“
sekmadienis, rugsėjo 07, 2014
Sekmadienio pamokslas (Ps 16, 11)
16 psalmė, 11 eil.
Atsiųsti garso įrašą
Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą.
Tavo Artume džiaugsmo pilnatvė,
tavo dešinėje amžina linksmybė.
Atsiųsti garso įrašą
sekmadienis, rugpjūčio 31, 2014
sekmadienis, rugpjūčio 24, 2014
ketvirtadienis, rugpjūčio 21, 2014
sekmadienis, rugpjūčio 17, 2014
sekmadienis, rugpjūčio 10, 2014
sekmadienis, rugpjūčio 03, 2014
Sekmadienio pamokslas (Mt 14, 13-21)
Atsiųsti garso įrašą
Mt 14, 13-21
13 Tai išgirdęs, Jėzus laiveliu nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui. 14 Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius. 15 Atėjus vakarui, prisiartino mokiniai ir tarė: „Vietovė tuščia, ir jau vėlus metas. Atleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto.“ 16 Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti.“ l7 Jie atsiliepė: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis.“ 18 Jėzus tarė: „Atneškite man juos.“ 19 Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms. 20 Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų dvylika pilnų pintinių. 21 O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų.
sekmadienis, liepos 27, 2014
sekmadienis, liepos 20, 2014
sekmadienis, liepos 13, 2014
Sekmadienio pamokslas (1 Jono 2, 12-17)
Atsiųsti garso įrašą
1 Jono 2, 12-17
1 Jono 2, 12-17
12 Rašau jums, vaikeliai:
jo vardu atleistos jums nuodėmės.
13 Rašau jums, tėvai: jūs pažįstate tą,
kuris yra nuo pradžios.
Ir jums, jaunuoliai, rašau:
jūs nugalėjote piktąjį.
14 Parašiau jums, vaikeliai:
jūs pažįstate Tėvą.
Parašiau ir jums, tėvai:
pažįstate tą,
kuris yra nuo pradžios.
Ir jums, jaunuoliai, tai parašiau:
jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis,
ir jūs nugalėjote piktąjį.
15 Nemylėkite pasaulio,
nei to, kas yra pasaulyje.
Jei kas myli pasaulį,
nėra jame Tėvo meilės,
16 nes visa, kas pasaulyje,
tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė,
o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.
17 Praeina pasaulis ir jo geismai.
Kas vykdo Dievo valią,
tas išlieka per amžius.
sekmadienis, liepos 06, 2014
sekmadienis, birželio 29, 2014
Sekmadienio pamokslas (Mt 10, 40-42)
Atsiųsti garso įrašą
Mt 10, 40-42
40 Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs. 41 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį.42 Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys iš tiesų sakau jums, tasai nepraras savo užmokesčio.“
Mt 10, 40-42
40 Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs. 41 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį.42 Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys iš tiesų sakau jums, tasai nepraras savo užmokesčio.“
antradienis, birželio 24, 2014
Sekmadienis. Rom 6,1-11. pamokslas
Pr.
21,8-21. Ps. 86,1-10,16-17. Rom. 6,1b-11. Mat. 10,24-39
1 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų
malonė? 2 Nieku būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi toliau gyventume joje? 3 Argi
nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo
mirtyje?4 `Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip
Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume
gyventi atnaujintą gyvenimą. 5 Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu,
tai būsime suaugę ir su prisikėlimo [panašybe]. 6 Mes žinome, jog mūsų
senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės
kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. 7 Juk kas miręs, tas išvaduotas
iš nuodėmės. 8 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. 9 Mes
žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam
nebeturi galios. 10 Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams,
o kad gyvena – gyvena Dievui. 11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais
nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)