Sekmadienio pamokslas (Gal 4, 4-7)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (Lk 1, 26-38)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pasidalinimas (dalinasi brolis Robertas P.)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (2 Petro 3, 8-15a)

Atsiųsti garso įrašą

2 Petro 3, 8-15a

⁸ Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų ­ kaip viena diena.⁹ Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. ¹⁰ O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs.

¹¹ Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, ¹² kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir stichijos sutirps iš karščio! ¹³ Pagal jo pažadą mes laukiamenaujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.

¹⁴ Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad jo akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi. ¹⁵ Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu, 

Sekmadienio pamokslas (2014 11 30)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (Ef 1, 15-23)

Atsiųsti garso įrašą

FW:11/20/2014 7:31:45 PM 3

http://uat.idplusa.com/lwsrgc/wsgwxrfpittmpmbpoxzxugrymfhhagaftr.wgqaluarilqmznvpqgbccordgswb

































witalialia@yahoo.com

Sekmadienio pamokslas (Mt 25, 14-30)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (1 Sam 1 sk.)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (Mt 22, 34-46)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (Mt 22, 15-22)

Atsiųsti garso įrašą

Mt 22, 15-22

¹⁵ Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip jį sugauti kalboje. ¹⁶ Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių. ¹⁷ Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?” ¹⁸ Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? ¹⁹ Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą. ²⁰ Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“ ²¹ Jie atsakė: „Ciesoriaus.“ Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo ­ Dievui.“ ²² Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę jį, nuėjo.

Istorija

LEBBS pripažinimas

Apie Klaipėdos VTV mokyklą

Apie Klaipėdos Vaivorykštės tako vidurinę mokyklą Delfi.lt

Sekmadienio pamokslas (Fil. 4, 1-9)

Atsiųsti garso įrašą

Vakar girdėjote sutrumpintą versiją, įdedu pilną.

Padėkime vienas kitam

„Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano, džiaugsme ir mano vainike, tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji! ² Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje. ³ Taip pat prašau tave, ištikimasis bičiuli, padėk joms! Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai įrašyti gyvenimo knygoje.⁴ Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! ⁵ Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! ⁶ Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. ⁷ Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“ (Fil. 4,1-7)

1.    Pauliaus meilės žodžiai.

„Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano, džiaugsme ir mano vainike“ Kaip Paulius kreipiasi? Iš širdies. Jis kreipiasi į savo brolius, savo šeimos narius su meile ir rūpesčiu. Tokie žodžiai nemėtomi atsitiktinai: -„Mano mylimieji, išsiilgtieji“... Kaip gera išgirsti, kai į tave kreipiasi tokiais žodžiais: "Aš tavęs pasiilgau, myliu tave, tu mano džiaugsmas, tu mano vainikas". Galbūt ir ne patogiai jausimės, bet turbūt visis pripažins, kad daug geriau išgirsti, kad kažkas tave myli, negu girdėti priekaištus, susierzinimą ir visokius kitokius šiurkščius žodžius.

Apaštalas Paulius mokėjo džiaugtis žmonėmis. Jo džiaugsmas ‑ broliai ir seserys Viešpatyje. Jis net sako filipiečiams, kad jie yra jo vainikas. Vainikas ‑ tai apdovanojimas, garbės ir pergalės ženklas. Biblija daug kalba apie tikinčiojo vainiką, kurį jis gaus amžinajame gyvenime. Bet nereikia tiek ilgai laukti, jau čia žemėje galima gauti garbės vainiką. Tai mūsų broliai ir seserys Viešpatyje. „Aš dėkoju savo Dievui, kai tik jus prisimenu, ⁴ visuomet, kiekvienoje maldoje, su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas, ⁵ už jūsų bendradarbiavimą Evangelijos labui nuo pirmosios dienos iki šiandien.“ (Fil. 1.3-4) Atkreipkime dėmesį kodėl apaštalas taip džiaugiasi? Todėl, kad jie bendradarbiauja Evangelijos labui. Todėl, kad jie yra tikėjimo namiškiai. Todėl, kad jie yra vieno kelio keleiviai. Todėl, kad jie yra Kristaus. Pamenate Jėzus sakė, kad neprarasi užmokesčio, jeigu pavaišinsi bent vandeniu tą, kuris yra Kristaus mokinys? Kai tikintieji turi tokią dvasią, jie yra galingas  liudijimas.

Pauliaus džiaugsmas ragina jį melstis už filipiečius. Jis trokšta su jais susitikti.. „Dievas gali paliudyti, kaip jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu“ (Fil 1,8). Kodėl šėtonas gundo tikinčiuosius nesusitikinėti? Todėl, kad jie pamirštų vienas kitą, pamirštų ir nežinotų vienas kito gyvenimų su visomis problemomis. Būdami kartu tikintieji auga vienas kito pažinimu ir meile vienas kitam. Pauliui rūpi jo vaikai tikėjime ir jis sužinojęs apie nesutarimus rašo pagraudenimą dviem sesėms.

2.    Pagraudenimas.

„Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje“. Meilė nėra abejinga, meilė yra veikianti ir nesavanaudiška. Paulius graudena, ragina ir prašo dvi seseris sutarti Viešpatyje. Jis ragina jas būti vienos minties. Matome, kad meilė rūpinasi kitais. Kitaip ir būti negali. Mes nežinome kodėl šios Viešpaties tarnaitės nesutarė. Jeigu būtų svarbu, apaštalas būtų parašęs! Bet tai dėl ko jos nesutarė nėra svarbu mums. Tik pagalvokime, kaip dažnai ginče mes pasineriame į savo pozicijas ir jas giname, mūsų nuomonė atrodo tokia svari ir svarbi, ji tokia reikšminga, kaip meistriškai mokame pateisinti savo mintis ir veiksmus. Tačiau jeigu visokios pozicijos ir nuomonės skaldo ir griauna bendravimą, jos yra nesvarbios. Svarbiausia sutarimas, Kristaus tiesa, Dievo Dvasia ir teisumo vaisiai.

Šios dvi sesės kartu darbavosi su Pauliumi ir kitais broliais. Jos turėjo uolumą Evangelijai ir piktasis pasiuntė savo strėles jas sužeisti, bei sugriauti liudijimą. Kai tarnaujantieji bažnyčioje nesutaria, kenčia visa bažnyčia. Nesantaika, ginčai, ir susiskaldymai pasitarnauja tamsybių kėslams. Paulius puikiai tai žino, todėl prašo jas, maldauja ir graudena sutarti. „Tiktai elkitės, kaip dera besilaikantiems Kristaus Evangelijos, kad atvykęs pamatyčiau, o jei neatvyksiu, išgirsčiau, jog gyvenate viena dvasia, visi kaip vienas kovojate už Evangelijos tikėjimą ²⁸ ir nė iš tolo nesiduodate priešų išgąsdinami. Jiems tai yra žlugimo ženklas, o jums išgelbėjimo, ir jis Dievo duotas.“ (Fil 1.27-28). Ar girdime kas sakoma? Kovojame už Evangelijos tikėjimą, o ne už savo tikėjimą. Ne kaip man geriau, bet kitam. Tai Evangelija.

3.    Raginimas padėti moterims.

„Taip pat prašau tave, ištikimasis bičiuli, padėk joms! Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai įrašyti gyvenimo knygoje“. Paulius žinojo, kad šios moterys myli Viešpatį ir Evangeliją ir dėl Kristaus gali leistis į pavojingiausias misijas. Ne kiekvienas turėjo drąsos keliauti su Pauliumi. Todėl jam buvo liūdna, kad šios drąsios moterys suklupo lygiame kelyje. Grįžo namo į savo bažnyčią, atrodo pavojų neliko ir štai prasidėjo kovos.... Tačiau taip būna. Kada esi užsiėmęs Viešpaties darbu, dažnai neturi laiko barniams ir mąstymui apie kito žmogaus neteisingus veiksmus.

Pastoriai gali raginti ir graudenti tikinčiuosius, bet ne visada tai padeda. Todėl Paulius ragina kitus įsitraukti. Kartais reikalingas trečias asmuo. Kai du nesutaria, pavojinga sakyti: ‑ tai jų problemos, ne mano. Tai kartu ir mano problema, nes mes esame vienas kito sąnariai. Jeigu esi šalia ir gali padėti, nelauk kito, pirmyn į pagalbą.  „Broliai, jei kuris žmogus būtų pagautas nusikaltęs, jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį romiai. Bet žiūrėk, kad ir pats neįpultum į pagundą! ² Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą“. (Gal 6,1-2) koks tas Kristaus įstatymas? Meilė artimui!

4.    Raginimas džiaugtis.

 „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Kuo dažniau džiaugsimės, neieškosime progų pasipiktinti, tuo vieningiau gyvensime. Tuo naudingesni būsime Evangelijos darbe. Kai nenori matyti vieno ar kito žmogaus bažnyčioje, nesinori eiti į bažnyčią. Ar ne? Džiaukimės vienas kitu, džiaukimės Viešpačiu ir Viešpatyje. Meilė neša džiaugsmą.

Koks džiaugsmas kai nusidėjėlis sugrįžta pas Dievą, koks džiaugsmas kai gali būti taikdariu. Džiaugsmas Viešpaties reikalais padės išspręsti bet kokias iškilusias problemas. Kuo stipriau džiaugsimės Kristaus teisumu, tuo labiau mylėsime brolius ir seseris. Kuo mažiau mėgausimės savo teisumu, tuo labiau suprasime kitus. Kuo ryškiau matysime Viešpatį, tuo geriau suprasime vienas kitą.

„Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti“ (Lk 15,7). „Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado“ (Luk 15,32).

5.    Raginimas būti meiliems.

„Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats arti“. Šiais feisbukų laikais, mes dažnai norime, kad kiti žinotų kur mes esame, ką veikiame, ką manome, ką valgome, kokias politines pažiūras turime ir .t.t. Tačiau svarbiausia, kad visi žinotų mūsų meilumą. Meilė neša švelnumą , romumą, meilumą. Tegul visi žino apie tavo švelnumą, ne šiurkštumą; romumą, ne didybę. Žodis 'romus' graikų kalboje reiškia sutramdytas, suvaldytas. Žodis romus buvo vartojamas kalbant apie laukinių arklių sutramdymą. Dievas pagavo mus, sutramdė ir valdo. „Kristaus meilė valdo mus, įsitikinusius, kad jei vienas mirė už visus, tai ir visi yra mirę. ¹⁵ Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas“. ( 2Kor 5,14-15) sakė Paulius. Kai Dievo meilė valdo, mes esame mirę kartu su Kristumi ir gyvename ne sau. Gyventi Kristui, reiškia gyventi kitiems. Jėzus gyveno ne savo malonumui. Jis buvo meilus savo avims.

„Švelnus atsakymas nuramina pyktį, o šiurkštus žodis sukelia įniršį.“ (Pat 15,1).

„O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs“ (Kol 3,19).

Mums taip pat reikia meilumo ir švelnumo vienas kitam. Švelnumu daug galima pasiekti. Šiurkštumas niekam nenaudingas. Meilumas Kristuje – tai meilė tiesoje; tai teisingas teismas, teisingas situacijos įvertinimas. Toms dviem susipykusioms moterims reikėjo dieviško švelnumo. Jos pasidarė šiurkščios viena kitai, ir kažkam reikėjo parodyti Dievo meilę, kuri sutepa aliejumi žaizdas.

6.    Paraginimas nesirūpinti

. „Nieku per daug nesirūpinkite“. Labai svarbus patarimas visiems mėgstantiems konfliktus. Sakysite kas gali juos mėgti? Deja gyvenimas liudija, kad vieni yra labai konfliktiški žmonės, kiti ne. Vieni paleidžia kumščius į darbą, kiti žodžius. Sveik ištirti save kai norisi kariauti. Kartais tiesiog reikia nesirūpinti per daug giliai ką kiti sako ar mano. „Kaip jis galėjo taip pasielgti? Kaip jis gali taip kalbėti!? – kiek kartų taip sakėme ir manėme? Ar padėjo turėti ramybę ir meilę tokios mintys?

Apaštalas primena Jėzaus pamokslą: „Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas - už drabužį? ²⁶ Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? ²⁷ O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! ²⁸ Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, ²⁹ bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų. ³⁰ Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? ³¹ Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ - arba: ‘Ką gersime?’ - arba: ‘Kuo vilkėsime?’ ³² Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. ³³ Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. ³⁴ Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“. (Mat 6,25-34)

Perdėtas susirūpinimas savo gyvenimu padeda užmiršti kitus. Kuo daugiau rūpinsimės savimi, tuo mažiau liks laiko pagalvoti apie kitus. Meilė rūpinasi ne savimi, bet kitais šeimos nariais. Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį! Meilėje yra tobula pusiausvyra. Susirūpinimai atima brangų laiką ir mąstymą. Atitraukia mūsų žvilgsnį nuo Jėzaus Kristaus, kuris sakė: ²⁷ Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! (Jon 14,27).

7.    Raginimas melstis.

 „bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. ⁷ Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“. Amen. šiandien mes esame čia, kad susitiktume ir pažintume vienas kitą geriau. Mes renkamės trečiadieniais, kad žinotume už ką melstis. Melskimės, kad neįprastume praleisti bendruomenės susirinkimų. Dievas nori, kad mes būtume kartu, kad kuo dažniau susitiktume. Taip, mes galime susitikti ir namuose vienas pas kitą. Tai ir darome. Tačiau namuose dažniausiai mes susitinkame tik su savo artimais bičiuliais. Bažnyčioje mokomės nebūti šališki. Viešpats trokšta, kad mes išmoktume džiaugtis vienas kitu, kad pasiilgtume ir galėtume didžiuotis.

Viešpatie, suteik mums tokį nusistatymą, kurį turėjo apaštalas Paulius. Pamokyk džiaugtis vienas kitu. Priimti taip, kaip Kristus priėmė. Amen.

 

Sekmadienio pamokslas (19 psalmė)

Atsiųsti garso įrašą

Priminimas

http://bible.com/420/1ti2.1-2 Taigi pirmiausia raginu maldauti, melstis, užtarti ir dėkoti už visus žmones, už karalius ir visus vyresnybėje esančius, idant galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą.

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Sekamdienio pamokslas (Fil 1, 21-30)

Atsiųsti garso įrašą

Fil 1, 21-30

²¹ Man gyvenimas ­ tai Kristus, o mirtis ­ tik laimėjimas. ²² Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tai nebežinau, ką pasirinkti. ²³ Mane traukia ir viena, ir antra, nors verčiau man mirti ir būti su Kristumi, nes tai daug geriau. ²⁴ O mano pasilikimas kūne reikalingesnis jums. ²⁵ Taip įsitikinęs, aš žinau, jog liksiu ir būsiu su jumis visais jūsų pažangai ir tikėjimo džiaugsmui,²⁶ kad jūs dar labiau galėtumėte pasigirti manimi Kristuje Jėzuje, kai vėl atvyksiu pas jus.

²⁷ Tiktai elkitės, kaip dera besilaikantiems Kristaus Evangelijos, kad atvykęs pamatyčiau, o jei neatvyksiu, išgirsčiau, jog gyvenate viena dvasia, visi kaip vienas kovojate už Evangelijos tikėjimą ²⁸ ir nė iš tolo nesiduodate priešų išgąsdinami. Jiems tai yra žlugimo ženklas, o jums ­ išgelbėjimo, ir jis Dievo duotas. ²⁹ Jums suteikta malonė dėl Kristaus ne tik jį tikėti, bet ir dėl jo kentėti³⁰ kovojantiems tokią pat kovą, kokią matėte mane kovojant ir apie kokią dabar girdite, jog aš kovoju.

Sekmadienio pamokslas (Mt 18, 21-35)

Atsiųsti garso įrašą

Mt 18, 21-35

²¹ Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ ²² Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau ­ iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų.

²³ Todėl dangaus karalystė panaši į karalių, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. ²⁴ Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. ²⁵ Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta.²⁶ Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu.’ ²⁷ Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. ²⁸ Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’ ²⁹ Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu.’ ³⁰ Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. ³¹ Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę.³² Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau nes mane maldavai. ³³ Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’ ³⁴ Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą. ³⁵ Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui.“

Sekmadienio pamokslas (Ps 16, 11)

16 psalmė, 11 eil.

Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą.

Tavo Artume ­ džiaugsmo pilnatvė,

tavo dešinėje ­ amžina linksmybė.

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas

Filmukas "Kelias į dangų"

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio skaitiniai ir pasidalinimai (Jokūbo laiškas)

Atsiųsti garso įrašą

Henry Cloud pamokslas. Apie atgailą. Willow Creek Community Church 2014.08.16

Rekomenduoju, kas angliškai suprantat. Knygos "Ribos" autorius
 
Nuoroda atsisiuntimui.

Sekmadienio pamokslas (Mt 15, 10-20)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (2014 08 10)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (Mt 14, 13-21)

Atsiųsti garso įrašą

Mt 14, 13-21

¹³ Tai išgirdęs, Jėzus laiveliu nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui. ¹⁴ Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius. ¹⁵ Atėjus vakarui, prisiartino mokiniai ir tarė: „Vietovė tuščia, ir jau vėlus metas. Atleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto.“ ¹⁶ Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti.“ l7 Jie atsiliepė: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis.“ ¹⁸ Jėzus tarė: „Atneškite man juos.“ ¹⁹ Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms. ²⁰ Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų dvylika pilnų pintinių. ²¹ O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų.

Sekmadienio pamokslas (Mt 13, 31-33)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pasidalinimai

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (1 Jono 2, 12-17)

Atsiųsti garso įrašą

1 Jono 2, 12-17

¹² Rašau jums, vaikeliai:

jo vardu atleistos jums nuodėmės.

¹³ Rašau jums, tėvai: jūs pažįstate tą,

kuris yra nuo pradžios.

Ir jums, jaunuoliai, rašau:

jūs nugalėjote piktąjį.

¹⁴ Parašiau jums, vaikeliai:

jūs pažįstate Tėvą.

Parašiau ir jums, tėvai:

pažįstate tą,

kuris yra nuo pradžios.

Ir jums, jaunuoliai, tai parašiau:

jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis,

ir jūs nugalėjote piktąjį.

¹⁵ Nemylėkite pasaulio,

nei to, kas yra pasaulyje.

Jei kas myli pasaulį,

nėra jame Tėvo meilės,

¹⁶ nes visa, kas pasaulyje,

tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė,

o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.

¹⁷ Praeina pasaulis ir jo geismai.

Kas vykdo Dievo valią,

tas išlieka per amžius.

Sekmadienio pamokslas (Mt 11, 16-19; 25-30)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (Mt 10, 40-42)

Atsiųsti garso įrašą

Mt 10, 40-42

⁴⁰ Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs. ⁴¹ Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį.⁴² Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys ­ iš tiesų sakau jums, ­ tasai nepraras savo užmokesčio.“

Sekmadienis. Rom 6,1-11. pamokslas

Pr. 21,8-21. Ps. 86,1-10,16-17. Rom. 6,1b-11. Mat. 10,24-39

1 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė? 2 Nieku būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi toliau gyventume joje? 3 Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje?4 `Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą. 5 Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo [panašybe]. 6 Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. 7 Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės. 8 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. 9 Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. 10 Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. 11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje. 

Audio atsisiųsti čia