Sekmadienio pamokslas S.S.Pearson

2 Korintiečiams 2, 14-17

 

Šeši dalykai, apibūdinantys tikinčiojo gyvenimą!

 

PIRMA, TAI DĖKINGUMO GYVENIMAS

„Dėkui Dievui..."

 

Jeigu aš esu Dievo vaikas, tada Jo nuostabi meilė ir malonė man buvo tokia, kad:

                

Jis paėmė mane, išsipurvinusį nuodėme, ir nuplovė savo brangiausio Sūnaus krauju;

 

Jis paėmė mano sergančią sielą ir išgydė mano žaizdas bei skaudulius savo gydančiu balzamu;

 

Jis paėmė mane nuogą ir aprengė tobulu Jėzaus Kristaus teisumu;

 

Jis ištraukė mano kojas, įklimpusias giliai į purvą ir klampų molį, ir pastatė jas ant Karaliaus vieškelio!

 

                 Jis paėmė mane bėdoje ir pripildė mano širdį savo ramybe!

 

                 Jis paėmė mane liūdesy ir pripildė sielą šventu džiaugsmu!

                              

                 Jis paėmė mane skurde ir davė man savo  turtų;

 

                 Jis paėmė  mane neviltyje ir davė man  dangišką viltį;

 

Per Jo malonę aš einu į tą „šalį, skaistesnę už dieną", vietą, kurios Jis nuėjo man paruošti.  Į vietą, geriausią iš visų vietų;  į namus, geriausius iš visų namų; į gyvenamą vietą, kur visi būstai yra rūmai; kur visos kėdės yra sostai; į miestą, kur visi jo piliečiai yra karaliai. („Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai!")

 

Ir kai prisimename, kad iš prigimties mes buvome pasigailėtini skurdžiai: nupuolę ir nuopuolio pražudyti, – ne tik neverti Jo malonės, bet nusipelnę rūstybės, sunaikinimo ir pražūties, –

 

-      Iš tikrųjų turime sakyti:  „Dėkui Dievui!"

 

Kai mąstome  apie  Dievo meilę mums:

– „... kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome  nusidėjėliai"!

 

NEPRILYGSTAMA MEILĖ – Jono 3,16

 

Nepelnyta MEILĖ – Neužtarnauta. Visiškai priešinga mūsų nuopelnams.

 

NEABEJOTINA MEILĖ – „Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis pamilo mus ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes" (1Jono 4,10).

 

Duok Dieve, kad ji nebūtų NEATSAKYTA MEILĖ!

 

Kaip  esame mylimi – taip turėtume mylėti – (labai).

                     

Kaip buvo mums atleista – taip ir mes turėtume atleisti – (noriai).

                                        

Ir tokia iš  dalies būtų mūsų padėkos išraiška.

 

ANTRA, TAI PERGALINGAS GYVENIMAS

„Dėkui Dievui, kuris mus visuomet veda Kristaus pergalės eisenoje".

                            

Krikščionio gyvenimas yra sumanytas būti pergalės eisena – gyvenimas nugalint ir įveikiant.

                              

Per Dievo malonę Jo žmonės švenčia pergalę prieš Šėtoną, Mirtį ir Pragarą.

Ir  tai jie daro „Kristuje"!

 

Išgelbėtieji danguje, kuriuos matė Jonas (Apreiškimo 12,11), nugalėjo didįjį slibiną  – Šėtoną –  „Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu", jie triumfavo „Kristuje".

 

Nėra jokios galimybės gyventi pergalingą gyvenimą ne Kristuje ar atskirai nuo Kristaus! Tačiau mes galime iš  tiesų sakyti: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina".

 

Tikras krikščionis yra Dievo vedamas iš vienos vietos į kitą Kristaus pergalės eisenoje.

 

Apaštalas Paulius šiuos mūsų teksto žodžius rašė Makedonijoje. Jo gyvenimas buvo nesiliaujantis judėjimas: kurį laiką Antiochijoje, netrukus Efeze; iš Efezo į Korintą; po Korinto į  Jeruzalę; po Jeruzalės į Romą, – varginantis, nenustygstantis, nerimastingas gyvenimas;

                                      

kovojimas visur, kur tik ėjo. Jis taip kalbėjo apie tai: „Tris kartus gavau lazdų, vienąkart buvau apsvaidytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje. Dažnai būdavau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių. Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti naktimis, badauti ir trokšti, dažnai pasninkauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogumą", – taip jis aprašo savo gyvenimą 11-tame 2 Laiško korintiečiams skyriuje.

                            

Tačiau čia, antrame skyriuje, jis sako, kad nepaisant visų išmėginimų, sunkumų ir skausmų, tai yra gyvenimas, kuris „visuomet" yra pergalingas „Kristuje" !

 

-       Kad ir kokios būtų išorinės aplinkybės,

-       kad ir kokios didelės bėdos ar vargai užeitų,

-       mums reikia eiti „visuomet ... Kristaus pergalės eisenoje".

 

Dažnai keliaudamas apaštalas Paulius visuomet jautėsi Dievo vedamas Kristaus pergalės eisenoje.

 

Keliaudamas iš vienos vietos į kitą jis pasirodydavo kaip Kristaus pergalės simbolis. Kristus buvo nugalėjęs Paulių, o Paulius dabar šventė  pergales Kristuje!

 

Kai Jėzus Kristus nugali mus, Jis „veda mus pergalės eisenoje" – tai Jo jėga mes tampame „daugiau negu nugalėtojai".

 

Ši pergalė, apie kurią čia kalbame, yra pergalė prieš kitus: žmones ir piktąsias dvasias, pasaulį, priekaištus, persekiojimus, kitų palankumą ir pataikavimą.

                             

Tai pergalė prieš piktus žmones, jų melus ir šmeižtus, jų prieštaravimus ir klaidingą mokslą.

 

Ten, kur Dievo vaikas stoja už Kristų ir tiesą, jis visada triumfuos prieš pragarą  ir pasaulį, prieš Šėtoną ir nuodėmę, prieš nedorus velnio vaikus ir kiekvieną velnią ir demoną iš pragaro bedugnės! „Dėkui Dievui"!

 

Jis visuomet! visuomet! visuomet! švęs pergalę Kristuje!

 

Jis turi dėkingumo gyvenimą; jis  turi pergalingą gyvenimą! ir,

 

 

TREČIA, TAI YRA LIUDIJANTIS GYVENIMAS

 

„...ir per mus visur skleidžia mielą savo pažinimo kvapą".

Apaštalas Paulius buvo maištininkas prieš Kristų;   -

išskirtinis Kristaus sekėjų persekiotojas; fanatikas, nusistatęs prieš krikščionybę.

 

Tada Kristus įveikė jį, Kristus jį nugalėjo, IR KOKS PASIKEITIMAS!  Jis skelbė tikėjimą, kurį kadaise naikino; jis skelbė tą tikėjimą taip, kaip buvo jį persekiojęs – „svetimuose miestuose".

 

Paulius buvo tobulas Kristaus liudijimas: jis pats buvo tekstas, pamokslininkas ir pamokslas.

Žiūrint į Paulių matėsi, ką gali padaryti Kristus!

                

Jis visur skleidė Kristaus pažinimą.

                       

Jis buvo smilkytuvas, siūbuojamas šen ir ten tarp žmonių ir skleidžiantis gelbėjančios malonės kvapą!

 

Tokia ir yra kiekvieno Dievo vaiko paskirtis!

 

Mums liepta: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs".

 

Mūsų liudijimas yra pažinimo patvirtinimas.

                                                    

Mes galime sakyti: „... žinau, kuo įtikėjau..."  (2 Timotiejui 1,12).

 

„Mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję".

               

Tai, ką žinome, mes gavome iš Viešpaties:

                     

-      Jis atkimšo mūsų ausis, kad girdėtume Jo mielą balsą;

 

-      Jis atvėrė mūsų akis, kad matytume Jo grožį ir tiesą;

 

-      Jis davė mums pažinti išmintį.

 

Dievas mus mokė, o mes savo ruožtu perduodame tai, ką gavome  –  „Jo pažinimą".

 

Mūsų Dievo kaip Asmens pažinimą!

 

Jo Malonės Evangelijos pažinimą!

 

Kokį pažinimą apie mūsų Dievą kaip Asmenį mes turime paskelbti?

 

Jo neperduodamas dieviškas savybes: 

 

AMŽINAS;

 

TREJYBĖ (Tėvas, Sūnus, Šventoji Dvasia);

               

VISAGALIS;

 

VISURESANTIS (visada esantis);

 

VISAŽINIS (viską žinantis, išmintingas);

 

SUVERENUS (visavaldis);

Šventas; teisus; pavydulingas; teisingas; nekintantis.

 

Kokį pažinimą turime paskelbti apie Jo malonės Evangeliją?

 

PASIGAILĖJIMĄ,

          

ATLEIDIMĄ,

 

LAISVAI DUODAMĄ MALONĘ!

 

Visų didžiausios skolos dovanojimą, juodžiausios širdies apvalymą:

Išgelbėjimą blogiausiam nusidėjėliui – Amžiną Išgelbėjimą!

 

O, kokia tai aukšta ir didžiulė garbė supažindinti su nežinomu Dievu, kaip Paulius padarė Atėnuose! SU MALONĖS DIEVU! – taigi, su gailestingu Dievu!

 

Brangus Viešpatie! Mano dūstančią sielą uždek

Skleisti aplinkui Tavo neprilygstamą liepsną

Ir su džiaugsmu atsakingai paskelbti

Malonę, gelbėjančią nuo mirties ir pragaro.

 

KETVIRTA, TAI GYVENIMAS, SKLEIDŽIANTIS MIELĄ KVAPĄ

 

„Juk mes esame Kristaus kvapas Dievui tarp einančių į išganymą ir žengiančių į pražūtį: vieniems ­ mirties kvapas, nešantis mirtį, kitiems ­ gyvenimo kvapas, vedantis į gyvenimą". 

             

– Kokia rimta tiesa!

 

Niekas negali likti neutralus Kristaus akivaizdoje, ar susitikęs su tikra Evangelija, ar tikru krikščioniu.

 

Kiekvienas kontaktas su Dievo vaiku ar su Evangelija yra į gera ar į bloga;  toks susitikimas niekada nebūna be pasekmių!

 

Tai rimčiausia šventa tiesa!

 

Paulius gali paklausti:  „O kas gi tinkamas šiam uždaviniui?"

 

PENKTA, TAI GYVENIMAS TIESOJE

„Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu".

 

Kai šiais laikais šėtoniškais melais ir velniškomis atakomis puolamas tyras ir brangus Dievo Žodis, kokie iš tikrųjų esame palaiminti Dievo malone ir gerumu sakydami tiesą: „Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu" (mes esame išvaduoti iš velnio apgaulės).

 

Mes turime be jokių išimčių laikytis Dievo duotų teisingų Šventojo Rašto variantų, kurie yra išversti geriausių vertėjų iš geriausių tekstų ir suteikia patikimiausią tiesos liudijimą.

 

Šiandien turime būti budrūs!

 

Tačiau yra ne taip jau mažai šiuolaikinių leidėjų, kurie iškraipo Dievo Žodį!

 

Įleista klaida, žmogiška filosofija, asmeniškos nuomonės, nereikalinga medžiaga, viena vertus, ir praleistos ar iškraipytos svarbios tiesos, kita vertus, tiek iš sakyklų, tiek ir daugelio krikščionių pokalbiuose – tai Dievo Žodžio iškraipymas.

 

Dievo Žodį Viešpaties žmonės turi skaityti, tyrinėti ir priimti ramiai, nuolankiai ir su malda – visa apimtimi, kaip visumą! Ir tokiu pat būdu jis turi būti skleidžiamas!

 

Visi Dievo nutarimai! Gryni, neatmiešti, neatsiprašinėjant, be kompromisų!

 

Nepaperkamas, „Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu".

 

Pastebėkite, kad apaštalas kalba apie tuos, kurie prekiauja Dievo Žodžiu, kaip apie „daugelį".

 

Buvo didelė daugybė netikrų mokytojų ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, ir Biblija mums sako, jog paskučiausi laikai bus pažymėti tuo, kad žmonės nebepakęs sveiko mokslo ir bus gausybė netikrų mokytojų.

 

Ketvirtame šio laiško skyriuje (2 eilutė) apaštalas kalba: „,,, mes nesileidžiame į gudravimus ir neklastojame Dievo žodžio"  ir tai reiškia, kad tikrai atsivertęs žmogus niekada neklastos Dievo žodžio!

 

Net ir Naujojo Testamento laikais buvo žmonių, skelbiančių evangeliją, kuri turėjo šiek tiek Kristaus kvapo, bet kartu ir jų pačių priedus. Jų pienas nebuvo tikrasis Dievo žodžio pienas. Jie bandė padaryti savo žinią priimtiną žmonėms ir dažnai darė tai tikėdamiesi sau asmeniškos naudos.

                                               

Tokie žmonės atrodys kaip šviesos angelai!

                       

Tokie žmonės pasirodys esą vilkai avies kailyje!

 

Leiskite priminti jums, kad klaidos išvaizda yra apgaulinga, klaida pasireiškia savo veikimu.

 

Kokie budrūs, ištikimi, maldingi ir atsargūs turime būti elgdamiesi su brangiu ir tyru Dievo Žodžiu!

 

ŠEŠTA, TAI GYVENIMAS DIEVO AKIVAIZDOJE IR JO ARTUMOJE.

„Mes ... kalbame Kristuje,... Dievo akivaizdoje".

 

Dievo vaikai kalba  „Kristuje",  Kristaus vardu, apie Kristų, išsamiai, laisvai ir aiškiai, kaip apie Dievo dovaną nusidėjėliams ir vienintelį nusidėjėlių Gelbėtoją,  vienintelį Dievo išrinktųjų Atpirkėją!

 

Būdas, kaip jie tai daro, yra nuoširdumas su visišku sąžiningumu ir ištikimybe, ir jų vienintelis tikslas yra Dievo garbė ir gėris sieloms.

 

Jie tai daro didžiojo širdžių tyrėjo Dievo akivaizdoje, kuriam jie turės duoti apyskaitą: „Mes ... kalbame Kristuje,... Dievo akivaizdoje".

 

Tai, kad esame Dievo akivaizdoje, turėtų mums sukelti baimę ir atsargumą – nes Jis ne tik girdi žodžius, bet ir kreipia dėmesį į širdį.

 

Tačiau ten yra ir daug padrąsinimo.

Jei nuolankiai ir ištikimai siekiame „kalbėti Kristuje", Dievas yra su mumis: pastebėdamas kiekvieną pastangą; uždengdamas kiekvieną mums iškastą duobę; padėdamas išvengti visų spąstų mūsų kelyje.

 

Kai tik išdrįstame eiti pirmyn, kad ir bijodami, mes esame „Dievo akivaizdoje".

 

Kadangi mes esame Jo, ir esame mielas Kristaus kvapas Jam, Jis maloningai rūpinsis, kad mūsų gyvenimas būtų toks, kurį Jis „visuomet veda Kristaus pergalės eisenoje ir per mus visur skleidžia mielą savo pažinimo kvapą".                                                                              AMEN

 

Pamokslo santrauka

Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais.

Mat 5,9

 

Šiuose žodžiuose mums atskleista didinga tiesa. Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti taikdariai arba ramybės nešėjai. Tie, kurie nekariauja, bet sugeba numalšinti, sustabdyti karą. Dėl nuodėmės žmonija kariauja tarpusavyje, nes visų pirma kariauja su Dievu. Žmonės prieštarauja Dievui, prieštarauja jo tvarkai ir ramybei. Nors visi trokšta ramybės, tačiau dažniausiai nežino kur ją rasti. O mes žinome, kad ramybė ir taika randama prie Kristaus kojų. Juk jis atėjo, kad skelbtų taiką.

 

Jėzus Kristus — Taikos pradžia ir pagrindas. Jėzus Kristus yra ramybės ir taikos pradžia. Mes kariavome su Dievu ir kai kurie vis dar tebekariauja. Jėzus pasirodė, kad nugalėtų ir įvestų taiką. Didžiai džiūgauk, Siono dukterie, garsiai krykštauk, dukterie Jeruzale! Štai pas tave ateina tavo Karalius, jis išaukštintas ir pergalingas, jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio. Jis išvarys kovos vežimus iš Efraimo ir karo žirgus iš Jeruzalės; karo lankas bus sulaužytas, ir jis skelbs taiką tautoms. Jo valdžia bus nuo jūros ligi jūros ir nuo Upės ligi žemės pakraščių. (Zach 9,9-10). Kristus skelbė taiką, jo mokslas yra taikos žinia, tačiau tiems, kuriems patinka karas, neklausė ir vis dar neklauso.

„Jis – pradžia, mirusiųjų pirmagimis, kad visame kame turėtų pirmenybę, nes Dievas panoro jame apgyvendinti visą pilnatvę ir, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, per jį sutaikinti su savimi visa, kas yra žemėje ir danguje. Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški piktais darbais, Dievas dabar sutaikino jo žemiškojo kūno mirtimi, kad pasirodytumėte jo akyse šventi, tyri ir nekalti." (Kol 1,20-22)

„Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje" (Ef 2,15-18). Visi dabar gali ateiti pas Dievą. Kai kurios religijos sako, kad yra daug kelių pas Dievą, tačiau mes žinome, kad tik vienas Kristus yra tinkamas tapti tuo vienintelių keliu pas Tėvą į dangų. Nes jis ne tik praliejo kraują vietoje mūsų, bet ir prisikėlė. Tuo įrodydamas, kad Dievas sakė tiesą apie Mesiją. Pas tėvą ateinama per kraują, nes užmokestis už nuodėmę mirtis. Kažkas turi mirti. Arba mes mirštame ir einame į pragarą, arba miršta kitas vietoje mūsų ir mes einame į dangų. Tas kitas turi būti be dėmės, be ligų, be kliaudos, be priekaištų. Lyg avinėlis aukojamas Paschos metu. Vienintelis Jėzus Kristus galėjo savo kūne įvykdyti amžiną atpirkimą. Ką gali pasiūlyti Buda, Mahometas, Smitas, Krišna, Munas ir daugelis kitų gerai žinomų istorinių asmenybių. Jie geriausiu atveju gali pasiūlyti gerų filosofinių minčių, etikos normų, jausmų ir išgyvenimų, apeigų bei tuščių kalbų, kurios niekada negali tapti keliu pas Dievą. Kaip ir kalbos apie Kristų nenuves pas Dievą. Tik gyvenantis tikėjimas Jėzumi Kristumi, pasiaukojusiu vietoj mūsų, sutaikina mus Tėvu ir garantuoja amžinąjį gyvenimą danguje.

 

Gyventi taikoje su Dievu.  Jei esame sutaikinti, privalome gyventi taikoje. Taigi, nuteisinti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi. (Rom 5,1) O koks džiaugsmas gyventi taikoje su Dievu, kokia ramybė ir palaima. Tik tada, kada esame taikoje su Dievu, mes pradėsime gyventi taikoje vienas su kitu. Daugelis iškilių religinių veikėjų kalba apie taiką ir tarpusavio ramybę. Tada pabrėžiama tolerancija vienas kitam ir supratimas. Tačiau ramybė dėl ramybės niekada nebuvo Dievo mintyse. Juk jis sako: Iš tiesų Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. (Rom 14,17) Ne apeigos, ne ritualai, ne filosofinės mintys ir patyrimai, ne per skrandį, bet teisumas, taika (ramybė) ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje, tik ne žmonių dvasioje. Be teusmo nebus ramybės. Vadinasi jei nėra ramybės ir taikos, gal trūksta teisumo? Manyčiau visa yra susiję.

 

Palaiminti taikdariai. Mes turime sutaikinimo tarnystę. Vadinasi taiką reikia nešti, ją reikią skatinti, dėl jos triūsti ir darbuotis. Būti taikdariu – reiškia būti atsidavusiam Dievui. Kas yra klusnus Viešpačiui? Tai tas, kuris vykdo Jo valią. O jo valia – taika tautoms. Jėzus skelbia taiką visiems. Ir nėra skirtumo kas tu esi: žydas, graikas, lietuvis, lenkas, amerikietis ar rusas. Dievas įkūrė taiką, todėl Jis trokšta taikos. Taikdarys yra Dievo vaikas. Kovojančio krikščionio negalima vadinti Dievo vaiku. Kovojančio baptisto negalima vadinti Dievo vaiku. Naujajame testamente, o taip pat ir Senojo testamento pranašų žodžiuose nekartą girdime žodį apie taiką. Taiką ir ramybę brangino apaštalai ir evangelistai. Jokūbas kalbėjo apie karus ir žudymą bažnyčioje. Jis bjaurėjosi tikinčiųjų tarpusavio nesutarimais, todėl taip griežtai kalbėjo: „Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote - tik savo įnoriams patenkinti". (Jok 3,1-3). Jokūbas nurodo vieną priežastį dėl kurios bendruomenės žmonės kariauja. Tai savanaudiškumas. Tai savo įnorių tenkinimas. Kai žmogus nori įgyvendinti tik savo tikslus, visada bus karas. Kai visi žmonės siekia artimą palaiminti – bus taika.

Apaštalas Paulius korintiečiams rašė: „Visa tai iš Dievo, kuris mus per Kristų sutaikino su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę. Juk tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaito žmonėms nusikaltimų ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. Taigi Kristaus vietoje einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!" (2Kor 5,18-20). Apaštalo kvietimas susitaikinti su Dievu man primena šaukimą įtikėti ir atsiverti. Bet juk tikintieji Korinte jau buvo įtikėję? Kaip čia yra? Nuodėmės atskiria mus nuo Dievo. Prieštaravimas VIEŠPAČIUI atskiria mus nuo Dievo.

Ar mes turime taikos dvasią? Paulius ir jo bendražygiai ėjo taikdarių pareigas. Būti taikdariu sunku ir pavojinga. Gal todėl daugelis išsigąsta ir nedrįsta kištis į kitų kovas. Tačiau kas gi, jei ne tikintieji atneš sutaikymo žinią besikivirčijantiems ir tebekovojantiems pasaulyje? Todėl nepamirškime raginimo: „Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei". (Rom12,17-21). Tik tada mokėsime gyventi taikoje net su savo priešais, jeigu bažnyčioje išmoksime gyventi taikoje. Jeigu nesugebėsime taikingai tarnauti bažnyčioje, kur patarnaujmae šventiesiems, tai kaip galėsime tarnauti pasaulyje, kuris yra priešiškas?!

 

Nepamirškime, kad didelės kovos prasideda nuo mažų kivirčų. „Kivirčo pradžia — kaip užtvankos atidarymas; todėl ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus. (Pat 12,20) „Širdyse tų, kurie rengia pikta, slypi apgaulė , o duodančių taikingą patarimą – džiaugsmas". (Pat 17,14). „Žiūrėk, kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje! (Ps 133,1) Tikrai, kaip nuostabu, kai bendruomenė vieningai gyvena. Be sutarimo negali būti vienybės.

Jėzus sako: „Kas papiktintų vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą <...> Druska — geras daiktas, bet jei druska nustotų sūrumo, kuo ją pasūdysi? Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs. (Mor 9,42-50). Ši metafora apie druska tiesiogiai susijusi su taikingu gyvenimu. Jėzus sakė: „Jūs esate žemės druska ir pasaulio šviesa" Taikos Evangelijos žinia yra geriausia druska pasauliui, kuris nėra skanus ir kvapnus Viešpačiui. Visa, ką sukūrė Dievas buvo gera, tačiau nuodėmė pradėjo naikinti ir gadinti. Užmokestis už nuodėmę — mirtis. Mirtis negali būti patraukli nei išvaizda, nei kvapu, nei skoniu. Deja šio pasaulio dievaitis apakina žmonių protus ir jie pamilsta nuodėmę nuo gimimo. O, kad visi žinotų kokia karti yra mirtis!

 

Nepamirškime, kad „Dievas yra ne sumaišties, bet santarvės Dievas". (1Kor 14,33) Viešpats niekada nekovoja su savimi. Tėvas, Sūnus ir Dvasia niekada nekovoja, tai būtų kažkokia anomalija. Taip ir vienas kūnas Kristuje (bendruomenė) negali kovoti tarpusavyje. Gal ir keistai skamba mano žodžiai, tačiau Jėzaus mokinių tarpe turėtų viešpatauti taika. Liūdna, kad mes pastoviai girdime apie bažnyčias, kurios suskyla. Kodėl taip yra? Todėl, kad tikintieji pamiršta Jėzaus mokslą. Asmeninės ambicijos tampa svarbesnės už Kristaus misiją.

 

Nekovokime su savo mokytojais ir vadovais. „Mes prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų, vadovauja Viešpatyje ir teikia jums pamokymų. Labai branginkite ir mylėkite juos dėl jų darbo! Taikiai sugyvenkite tarp savęs!" (1Tes 5,12-13) Mokytojams ir vadovams tenka daug kalbėti. Kur daug kalbos, netrūksta ir nesusipratimų. Todėl reikia budėti, kad neskubėtume su išvadomis, bet kantriai viską išsiaiškintume.

 

Nebijokime padėti vienas kitam susitaikyti. „Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje. Taip pat prašau tave, ištikimasis bičiuli, padėk joms! Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai įrašyti gyvenimo knygoje. (Fil 4,2-3) Jeigu esame taikdariai, mes nebūsime abejingi, jeigu tampame kažkieno kivirčo ar konflikto liudininkais. Su baime Viešpatyje skubėsime į pagalbą.

 

„Jie bus vadinami Dievo vaikais".  Ar mus galima pavadinti Dievo vaikais? Jei esame gimę iš Dievo, aišku galima. Tačiau svarbu kad ne mes patys save vadintume Dievo vaikais, bet visų pirma Viešpats. Dievo karalystėje taikdariai bus vadinami Dievo vaikais. Ne tuos, kurie žino šabloniškus atsakymus į religinius klausimus vadins Dievo vaikais. Bet tuos, kurie aktyviai darbuojasi taikos ir ramybės labui. Būkime taikos nešėjai, nekovokime tarpusavyje, neleiskime karčioms mintims užvadyti mūsų jausmų ir protų. Amen.

 

Pastato šiltinimas eina į pabaigą

Iš Dievo malonės galėjome pradėti ir tikimės baigti mūsų bendruomenės pastato šiltinimo darbus. Jau dabar galima pasakyti, kad daug šilčiau viduje. Šildymo punkte nustačius 19 laipsnių, tikrai tiek ir buvo apačioje. Antrame aukšte vėsiau, nes stogas šaltas. Todėl būtina uždengti stogą ir apšiltinti. Tačiau šiuos darbus teks atidėti, kol gausime lėšų ir turėsime reikiamus leidimus. Aišku dar liks dekoratyvinio tinkavimo darbai, bet čia jau pavasariui.

Susitikimas su Licht im Osten vadovais

Nuo 2009-10-18

Sekmadienio svečiai

Sekmadienį pas mus lankėsi broliai ir seserys iš Visagino. Jaunimas
pagiedojo, pastorius Vladimiras pamokslavo.

Pamokslo įrašas čia: http://www.mediafire.com/?oinody2kh0y

Sekmadienio pamokslas Jokūbo 5,13-20 Alfredas Pabarčius

http://www.mediafire.com/file/codwjznmynd/Alfredas.Jok5.2009.10.11.mp3

¹³ Kas nors iš jūsų kenčia? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda. ¹⁴ Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. ¹⁵ Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista. ¹⁶ Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda. ¹⁷ Elijas buvo vargo žmogus, kaip ir mes. Jis melste meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; ¹⁸ ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė išželdino savo vaisių. ¹⁹ Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų, ²⁰ težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš klystkelio, išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.

 

Gimusiojo iš Dievo bruožai - sekmadienio pamokslo santrauka

Gimusiojo iš Dievo bruožai...

 

¹ Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį. ² Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir vykdome jo įsakymus, ³ nes tai ir yra Dievo meilė ­ vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs. Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį ir štai pergalė, nugalinti pasaulį, ‑ mūsų tikėjimas! O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo sūnus?!" (1 Jono 5,1-5)

 

Gimimas iš naujo‑tai toks radikalus pasikeitimas žmogaus gyvenime, kad to įvykio niekaip kitaip nepavadinsi, kaip tik gimimu iš Dievo.

 

KAS YRA GIMĘS IŠ DIEVO?

 

1.    Tai tas, kuris tiki, kad Kristus yra Mesijas. 1 Jon 5,1 Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo.‑Kas gi netiki, kad Jėzus yra Kristus?-mes pasakytume. Tačiau Kristus ne pavardė, bet šventas vardas. Vardas, kuris pasako kas yra Jėzus man. Mesijas žydams ar ir man? Mesijas, miręs už mano nuodėmes. Mesijas, palaidotas dėl manęs. Mesijas, prisikėlęs mano gimimui iš naujo. Tai Jėzus prabilo apie gimimą iš aukšto. Tai jis žino ir gali mums pasakyti ką tai reiškia. Jis sakė, kad:

 

A.    Naujas gimimas yra būtinybė. Jono 3,3-5 Iš tiesų iš tiesų sakau tau: Jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės. Iš tiesų iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę.

 

B.    Naujasis gimimas‑dvasinis gimimas. Jono 1,12 visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę. 2 Kor 5,17 Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja. O visa tai iš Dievo, kuris mus per Kristų sutaikino su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę. Juk tai Dievas Kristuje sutaikino  su savimi pasaulį, nebeįskaito žmonėms nusikaltimų ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. Ef 2,10 Mes esame Jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams. Kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti. Ef 4,24 apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.

 

C.    Naujasis gimimas‑Dievo žodžiu. Jok 1,18 Savo valia jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi jo kūrinių pirmienos. 1 Pet 1,23 jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu.

 

D.    Naujasis gimimas – dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo. 1 Pet 1,3 Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš mirusiųjų yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris laikomas jums danguje.

 

2.    GIMĘS IŠ DIEVO MYLI DIEVO VAIKUS. 1 Jon 1,1b Kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį. Mes jau žiūrėjome smulkiau apie tai, kad turime mylėti vienas kitą. Bet gera prisiminti, kad kai esame vienoje šeimoje mes mylime savo artimą. Kodėl mylime? Todėl, kad turime Tėvo Dvasią, vieną Gelbėtoją, vieną bažnyčią, vieną Bibliją, vieną viltį ir tikėjimą. 1 kor 12,13 Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia. Tiesiog viena Dvasia negali būti ir karti ir saldi, kaip sako Jokūbas. Amen? Net tarp netikinčiųjų be vienybės negali būti jokio sutarimo. Kažkas turi vienyti. Bet krikščionybėje viskas yra viena ir visur galima sutarti.

 

3.    GIMĘS IŠ DIEVO MYLI DIEVĄ. 1 Jon 1,2  Vienas seka kitą. Iš kur žinome, kad mylime brolius? Iš to pažįstame myli Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir vykdome jo įsakymus, Gimęs iš Dievo nieko negali padaryti, jis tiesiog myli Dievą ir viskas. Gimęs iš Dievo pažįsta savo gimdytoją. Ir pažindamas Jį daugiau, ‑ myli daugiau. Paklauskime savęs ‑ Kaip aš myliu Dievą? Kaip aš suprantu meilę Dievui? Meilė nori būti drauge su mylimuoju. Meilė nori kalbėtis. Meilė nori matyti. Meilė giria mylimąjį. Meilė padeda. Meilė gelbsti. Meilė gina. Meilė paklusta. Meilė aukojasi dėl mylimojo. Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu. Širdimi – tai gyvybės centras. Reiškia meilė yra pagrindas ir pamatas. Siela – jausmais, emocijomis,. Visomis jėgomis – tai ne tik dvasinė meilė, bet ir darbas. Meilėti reikia jėgų. Mylėti nėra lengva kūnui. Pasaulyje žmonės įsivaizduoją meilę tik kaip emociją ir seksą. Tačiau meilėje yra darbas ir protas. Mąstymas. Pasaulyje sako, kad meilė yra akla. Bet meilė Dievui nėra akla, atvirkščiai ‑ duoda regėjimą.

 

4.    GIMĘS IŠ DIEVO VYKDO DIEVO ĮSAKYMUS. 1 Jon 1,3 nes tai yra Dievo meilė‑vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs. Meilė Dievui, reiškia jo įsakymų vykdymą. Tai paklusnumas tėvo valiai. Tai noras žinoti jo valią. Tai noras gyventi pagal jo žodžius. Niekada nepamirškime, kad Dievas viską daro į gera. Jis niekada nedaro blogo savo vaikams. Jis niekada neskaudina kaip mes įskaudiname vienas kitą. Bet kaip mes galime žinoti jo įsakymus? Dievas kalba savo Žodyje. Dievas kalba per žmones, Dievas kalba maldoje.

 

5.    Gimęs iš dievo nugali pasaulį

 

Mes dažnai girdime perspėjimus apie pasaulio įtaką. Apaštalas Jonas perspėjo ir ragino klausytojus, kad jie nemylėtų pasaulio. Ne to pasaulio, kurį pamilo Dievas ir atsiuntė savo viengimį sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Bet pasaulį, kuriame viešpatauja neteisumas.

Pasaulis yra pilnas neteisumo (Rom 1,29-31), nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų, šmeižto, Dievo nekenčiančių, akiplėšų, išpuikėlių, pagyrūnų, piktadarių, neklusnumo tėvams, neprotingų, neištikimybės, nemeilės, negailestingumo, mirties. Pasaulis, kuriame viešpatauja akių geismas, kūno geismas ir gyvenimo puikybė turi būti nugalėtas. Nugalėti reikia ne žmones, bet piktojo sistemą su jo geiduliais ir blogybėmis. Kas yra pergalė prieš pasaulį? Tai:

 

·        Pergalė prieš priespaudas „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį." (Jon 16,33) Dievo vaikai sugeba atsilaikyti ir likti ištikimas Kristui didžiausiuose gundymuose ir sunkumuose. Jie prisimena pažadus: „Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti." (1 Kor 10,14)

 

·        Pergalė prieš sunkumus ir visokias jėgas. Nugalėti pasaulį, tai pergalė prieš bet kokius sunkumus, kurie gundo mus palikti Viešpaties mokymą ir kelią. Todėl prisiminkime ir būkime paguosti Pauliaus (Dvasios) žodžiais: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? ³⁶ Parašyta: Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi pjautinomis avimis. ³⁷ Tačiau visa mes lengvai nugalime per tą, kuris mus pamilo. ³⁸ Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, ³⁹ nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. (Rom 8,35-39).Tai šlovinga pergalė. „Dėkui Dievui, kuris mus visuomet veda Kristaus pergalės eisenoje ir per mus visur skleidžia mielą savo pažinimo kvapą". (2 Kor 2,14)  Primena pranašų žodžius Izraeliui: „Taip sako Viešpats, kuris sutvėrė tave, Jokūbai, ir padarė tave, Izraeli : 'Nebijok! Aš atpirkau tave ir pašaukiau tave vardu; tu esi mano. Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs. Aš esu Viešpats, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, tavo Gelbėtojas". Iz 43,1-2

 

·        Pergalė prieš nuodėmę. Pergalė prieš pasaulį, tai pergalė prieš nuodėmę, kuri yra visur ir pastoviai bando mus apraizgyti, kad pamirštume išganymą ir nusigręžtume nuo Kristaus. „Mes žinome, kad mūsų senasis "aš" yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena - gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje. (Rom 6,6-11)

Štai kaip supranta pergalę prieš nuodėmę ir kokias išvadas apie nuodėmę ir mūsų santykį su ja daro apaštalas Jonas: „Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo įstatymą, nuodėmė - tai įstatymo laužymas. ⁵ Jūs žinote, jog Jėzus pasirodė, kad sunaikintų nuodėmes, ir nėra jame nuodėmės. ⁶ Kas tik gyvena jame, tas nedaro nuodėmių, o nė vienas nusidėjėlis jo neregėjo ir nepažino. ⁷ Vaikeliai! Tegul niekas jūsų nesuklaidina! Kas teisiai elgiasi, tas yra teisus, kaip ir jisai teisus. ⁸ Kas daro nuodėmę, tas iš velnio, nes velnias visas nuodėmėse nuo pat pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų. ⁹ Kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės, nes jame laikosi Dievo sėkla. Jis negali daryti nuodėmių, nes yra gimęs iš Dievo. ¹⁰ Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai; tas, kuris elgiasi neteisiai, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli. (1 Jono 3,4-10). Jeigu elgiamės neteisiai – nesame Dievo vaikai. Nemylime brolių ir seserų – nesame Dievo vaikai. Juk Dievo vaikai panašūs į Dievą, o Dieve nėra neteisybių ir neapykantos savo artimui.

 

·        Pergalė prieš pasaulio tamsą. „Jūs esate pasaulio šviesa",–sakė Jėzus. „Juk kadaise jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Tad elkitės kaip šviesos vaikai. O šviesos vaisiai reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa. Ištirkite, kas patinka Viešpačiui, ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos. (Ef 5,8) Uždengta šviesa nėra naudinga. Todėl Jėzus ragina savo vaikus šviesti įvairiais gerais darbais. Tamsos pasauliui reikia gelbėtojo ir ganytojo.

 

·        Pergalė prieš pasaulio teismą. „Kas jį tiki, nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus". (Jon 3,18) Neteisybės pasaulis yra nuteistas, gimęs iš Dievo neturi dalies šiame teisme, jis perėjęs į amžinąjį gyvenimą. Kas tiki Jėzumi Kristumi nebus pasmerktas. Nors pasaulis gali smerkti Dievo vaikus, mes galime būti tikri, kad tikėjimas Jėzumi visada bus palaimintas ir turi amžinąjį užmokestį. Tie, kurie niekina teisumo mokslą, vieną dieną gailėsis, jeigu neatsivers. Nes visi stosime prieš Kristaus teismo krasę.

 

·        Pergalė prieš amžinąją mirtį. „Iš tiesų iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą." (Jon 5,24) Kokie nuostabūs mokymo ir padrąsinimo žodžiai.  „Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir jis lygiomis juos prisiėmė, idant mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją." (Heb 12,14-15)

 

·        Pergalė prieš Šėtoną.  „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose" (Ef 6,12). Tai pergalė prieš visą blogio sistemą. „Bet jie nugalėjo Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės ir nebijojo mirti." (Apr 12,11)

 

Kiekvienas Dievo vaikas nugali pasaulį tikėjimu. Kaip turėti tokia galingą pergalę? Tikėjimu. Paprasčiausiu tikėjimu. Tikru tikėjimu. Jei pasaulis valdo tikinčiojo gyvenimą, verta suabejoti kieno pusėje esame. Jei esame nugalėję pasaulį, mes nesibičiuliaujame su juo ir nedarome sutarčių. Todėl prisiminkime: (Rom 12,1) „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, ¹⁶ nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. ¹⁷ Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius" (1 Jono 2,15-17).

 

Kokiu tikėjimu? „O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo sūnus?!" Tiki, kad Jėzus yra Dievo sūnus? Vadinasi turi viską, kad nugalėtum nedorybės pasaulį. Gali nugalėti ne kelias nedoras mintis, bet visą nuodėmės pasaulį.

Jeigu neteisybė valdo mus, jeigu nedorybės dvasia viešpatauja, jeigu nuodėmė nuodiją širdį, vadinasi netiki, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus. Nes tas, kuris tiki, nugali pasaulį. Ačiū Viešpačiui, kad jis dovanojo gyvenimą Sūnuje, ne mūsų jėgose. Mes silpni ir neįgalūs nugalėti pasaulio, bet su Jėzumi nors į pasaulio kraštą galime eiti. Tepadeda mums Dievas tikėti juo visą gyvenimą žemėje. Ir tepadeda jums, kurie netikite, pasirinkti tikrą amžinojo gyvenimo kelią. Amen.

 

sekmadienio pamokslo audio įrašas

http://www.mediafire.com/?sharekey=60c83dbdefafd5fcab1eab3e9fa335ca32d35867267f40f3

trečiadienio pamosklo audio įrašas

http://www.mediafire.com/?sharekey=60c83dbdefafd5fcab1eab3e9fa335ca32d35867267f40f3