Sekmadienio pamokslas "Ar esame tikėjime?"

2 Kor 13,5-7

⁵ Patikrinkite patys save, ar laikotės tikėjimo. Ištirkite save! O gal nenutuokiate, kad jumyse yra Jėzus Kristus? Jeigu taip, tai esate atmestini.⁶ Bet aš turiu vilties, kad jūs įsitikinsite, jog mes nesame atmestini. ⁷ Mes meldžiame Dievą, kad jūs nedarytumėte nieko blogo, ne tam, kad mes pasirodytume tinkami, bet kad jūs darytumėte gera, o mes būtume tartum atmestini.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi svečias Valdemar Corn iš misionieriško labdaros fondo "LICHT IM OSTEN")

Trečiadienio pamokslas (2011 08 31)

salė

Abu

jungtuvės

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Henrikas)

2011-08-28

Sekmadienio pamokslas "Geras išpažinimas"

1 Tim 6, 12-16

¹² Kovok gerąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir kuriam pateikei gerą išpažinimą daugelio liudytojų akyse. ¹³ Dėl Dievo, kuris visiems duoda gyvybę, ir dėl Kristaus Jėzaus, kuris prie Poncijaus Piloto pateikė gerą išpažinimą, aš tau įsakau ¹⁴ išlaikyti įsakymą be dėmės ir priekaišto iki pasirodys mūsų Viešpats Jėzus Kristus. ¹⁵ Jį skirtu laiku apreikš

palaimintasis, vienintelis Valdovas,

karalių Karalius ir viešpačių Viešpats,

¹⁶ vienatinis Nemirtingasis,

kuris gyvena neprieinamoje šviesoje,

kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti.

Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi brolis Arnoldas)

^{Jono 10, 7-15}

⁷ O Jėzus kalbėjo toliau:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

aš ­ avių vartai.

⁸ Visi, kurie pirma manęs atėjo,

buvo vagys, plėšikai,

todėl neklausė jų avys.

⁹ Aš esu vartai.

Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.

Jis įeis ir išeis

ir ganyklą sau ras.

¹⁰ Vagis ateina

tik vogti, žudyti, naikinti.

Aš atėjau,

kad žmonės turėtų gyvenimą,

kad apsčiai jo turėtų.

¹¹ Aš ­ gerasis ganytojas.

Geras ganytojas

už avis guldo gyvybę.

¹² Samdinys, ne ganytojas,

kuriam avys ne savos,

pamatęs sėlinantį vilką,

palieka avis ir pabėga,

o vilkas puola jas ir išvaiko.

¹³ Samdinys pabėga, nes jis samdinys,

jam avys nerūpi.

¹⁴ Aš ­ gerasis ganytojas:

aš pažįstu savąsias,

ir manosios pažįsta mane,

¹⁵ kaip mane pažįsta Tėvas

ir aš pažįstu Tėvą.

Už avis aš guldau savo gyvybę.

Sekmadienio pamokslas "Apie visokius išbandymus"

Jokūbo 1

² Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. ³ Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, ⁴ o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys.

¹² Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes, kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs ji mylintiems.

¹³ Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas.“ Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo. ¹⁴ Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. ¹⁵ Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį.

¹⁶ Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai!

Sekmadienio pamokslas. Likti vynmedyje Jono 15

 ^{Audio įrašas}

¹ Aš esu tikrasis vynmedis,

o mano Tėvas ­ ūkininkas.

² Kiekvieną mano šakelę,

neduodančią vaisiaus,

jis išpjauna,

o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo,

kad ji duotų dar daugiau vaisių.

³ Jūs jau esate švarūs

dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.

⁴ Pasilikite manyje,

tai ir aš jumyse pasiliksiu.

Kaip šakelė

negali duoti vaisiaus pati iš savęs,

nepasilikdama vynmedyje,

taip ir jūs bevaisiai,

nepasilikdami manyje.

⁵ Aš esu vynmedis, o jūs šakelės.

Kas pasilieka manyje ir aš jame,

tas duoda daug vaisių;

nuo manęs atsiskyrę,

jūs negalite nieko nuveikti.

⁶ Kas nepasiliks manyje,

bus išmestas laukan

ir sudžius kaip šakelė.

Paskui surinks šakeles,

įmes į ugnį, ir jos sudegs.

⁷ Jei pasiliksite manyje

ir mano žodžiai pasiliks jumyse,

jūs prašysite, ko tik norėsite,

ir bus jums suteikta.

⁸ Tuo bus pašlovintas mano Tėvas,

kad jūs duosite gausių vaisių

ir būsite mano mokiniai.

⁹ Kaip mane Tėvas mylėjo,

taip ir aš jus mylėjau.

Pasilikite mano meilėje!

¹⁰ Jei laikysitės mano įsakymų,

pasiliksite mano meilėje,

kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus

ir pasilieku jo meilėje.

¹¹ Aš jums tai kalbėjau,

kad jumyse būtų manasis džiaugsmas

ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

Trečiadienio pamokslas (Jono 17 sk.)

Jono 17

1 Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave 2 ir ­ tavo duota galia į visus žmones ­ teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. 3 O amžinasis gyvenimas ­ tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų ­ Mesiją. 4 Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. 5 Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui. 6 Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. 7 Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. 8 Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs. 9 Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! 10 Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo ­ tai mano, ir aš pašlovintas juose. 11 Aš jau nebe pasaulyje... Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu, kurį esi man davęs, kad jie būtų viena kaip ir mes. 12 Kol buvau su jais, aš išlaikiau juos tavo vardu[i1], kurį esi man davęs, išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų; taip išsipildė Raštas. 13 Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. 14 Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. 15 Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. 16 Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. 17 Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. 18 Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. 19 Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa. 20 Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: 21 tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, 22 Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: 23 aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai. 24 Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš, kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą. 25 Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. 26 Aš paskelbiau tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose.“

Sekmadienio pamokslas

Mt 11, 25-30

²⁵ Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.

²⁶ Taip, Tėve, nes tau taip patiko.

²⁷ Viskas man yra mano Tėvo atiduota;

ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas,

nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus

ir kam Sūnus panorės apreikšti.

²⁸ Ateikite pas mane visi,

kurie vargstate ir esate prislėgti;

aš jus atgaivinsiu!

²⁹ Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs,

nes aš romus ir nuolankios širdies,

ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

³⁰ Mano jungas švelnus,

mano našta lengva.“

Sekmadienio pamokslas (dalinasi svečias Rimantas Kupstys)

Sekmadienio pamokslas

Trečiadienio pamokslas "Kam reikalinga bažnyčia?"

Sekmadienio pamokslas "Susirinkimai, išeinantys į blogą"

1 Kor 11,17-34

¹⁷ Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga. ¹⁸ Pirmiausia man teko girdėti, kad jums susirinkus kaip Bažnyčiai, tarp jūsų esama skilimų, ir aš iš dalies tuo tikiu. ¹⁹ Juk turi pas jus būti atskalų, kad išeitų aikštėn, kurie iš jūsų yra išmėginti žmonės. ²⁰ Taigi jūs susirinkę draugėn nebevalgote Viešpaties vakarienės, ²¹ nes kiekvienas pirmiausia ima valgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria. ²² Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo Bažnyčią ir sugėdinti nepasiturinčius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už šitai nepagirsiu.

²³ Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną, ²⁴ padėkojęs laužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas už jus^[i1]. Tai darykite mano atminimui.“ ²⁵ Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui.“ ²⁶ Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.

²⁷ Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui. ²⁸ Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. ²⁹ Kas valgo ir geria, to Kūno nepaisydamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą^[i2]. ³⁰ Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių. ³¹ Jei mes patys savęs paisytume, tai nebūtume teisiami. ³² O kai Viešpats mus teisia, tai ir pabaudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.

³³ Taigi, mano broliai, kai renkatės Vakarienės, palaukite vieni kitų. ³⁴ Jei kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimo užsitraukti.

Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs.

Sekmadienio pamokslas (dalinasi svečias Jeff Carter)

Lk 8, 1-15
1 Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę. Su juo buvo Dvylika [apaštalų] 2 ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų; tai Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai, 3 Erodo prievaizdo Chuzos žmona Joana, Zuzana ir daug kitų moterų, kurios šelpė juos savo turtu. Sėjėjo palyginimas 4 Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms dar skubant iš visų miestų pas Jėzų, jis bylojo palyginimu: 5 „Sėjėjas išsirengė sėti javų. Jam sėjant, vieni grūdai nukrito pakelėje, buvo sumindžioti, ir dangaus sparnuočiai juos sulesė. 6 Kiti nukrito ant uolų, ir jų daigai sudžiūvo, nes trūko drėgmės. 7 Dar kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, juos nusmelkė. 8 O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių“ . Tai papasakojęs, jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“ Kodėl palyginimai? 9 Jo mokiniai paklausė, ką reiškiąs tasai palyginimas. 10 Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad regėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų“. Palyginimo išaiškinimas 11 „Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis. 12 Pakelėje – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. 13 Ant uolų – tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: kurį laiką jie tiki, o gundomi atkrinta. 14 Kas krito tarp erškėčių, – tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami liko nusmelkti rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus. 15 Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu“.

Sekminių sekmadienio pamokslas (2011 06 12)

Jn 16, 5-15

Apd 1,12-14

Apd 2,1-18

Gal 5,16-25

Zch 4,6 Ne galybe, ne jėga, bet mano Dvasia, ­ skelbia Galybių VIEŠPATS

Sekmadienio pamokslas (dalinasi John, svečias is Anglijos)

Heb 12,1-3, 12 ¹ Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, ² žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. ³ Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia! ¹² Todėl pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius ¹³ ir vaikščiokite, palikdami tiesius pėdsakus, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.

Neh 1:1-4, 2,1-5

¹ Hachalijos sūnaus Nehemijo pasakojimas.

Dvidešimtų metų kislevo mėnesį, man esant sostinėje Sūzuose, ² atvyko Hananis, vienas mano brolių, su keletu vyrų iš Judo. Aš teiravausi jų apie žydus ­ likutį, išsigelbėjusį iš nelaisvės, ir apie Jeruzalę. ³ Jie paaiškino man: „Išlikusieji, pergyvenę nelaisvę, tenai, [Judo] srityje, yra skurde ir nemalonėje. Jeruzalės sienose pilna spragų, o jos vartai ugnies sunaikinti.“

⁴ Išgirdęs šiuos žodžius, atsisėdau ir verkiau. Keletą dienų raudojau, pasninkaudamas ir melsdamasis dangaus Dievui.

¹ Dvidešimtų karaliaus Artakserkso metų nisano mėnesį, kai jam buvo patiekiamas vynas, atnešiau vyno ir padaviau karaliui. Jo akivaizdoje niekada nebuvau buvęs taip blogai nusiteikęs. ² Tad karalius tarė man: „Kodėl tu atrodai toks prislėgtas? Juk nesergi! Tai gali būti tik širdgėla“. Labai išsigandau, ³ bet atsakiau karaliui: „Tegyvuoja karalius amžinai! Kodėl neturėtų mano veidas būti liūdnas, kai tas miestas ­ vieta mano protėvių kapų ­ guli sugriautas ir jo vartai ugnies sunaikinti?“ ⁴ Tuomet karalius paklausė: „Ko gi prašai?“ Aš pasimeldžiau dangaus Dievui, ⁵ paskui tariau karaliui: „Jei tai atrodytų gera karaliui ir jeigu tavo tarnas randa malonę tavo akivaizdoje, prašyčiau pasiųsti mane į Judą ­ į miestą mano protėvių kapų, kad galėčiau jį atstatyti.“

Sekmadienio pamokslo "Maldingumas ir pelnas" 1 Tim 6,5-10 audio

Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei maldingumo mokslu,5 ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog maldingumas esąs pasipelnymo šaltinis. 6 Žinoma, maldingumas yra didelis pelnas, kai pasitenkinama tuo, ką turi. 7 Juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. 8 Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti. 9 Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. 10 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.


http://www.mediafire.com/?ygprq4y2dwyubbf

Trečiadienio pamąstymas "Padrąsinimas" (dalinasi Irene, svečias iš Anglijos )

Apd 9,20-31

²⁰ Saulius beregint ėmė skelbti sinagogose, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. ²¹ Visi, kurie tatai girdėjo, stebėjosi ir klausinėjo: „Argi čia ne tas pats, kuris Jeruzalėje persekiojo visus šio vardo išpažinėjus?! Argi jis nėra atvykęs jų suiminėti ir gabenti pas aukštuosius kunigus?!“

²² O Saulius kaskart drąsiau kalbėjo ir kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, įrodinėdamas, kad Jėzus yra Mesijas. ²³ Po kurio laiko žydai susimokė jį nužudyti. ²⁴ Vis dėlto Saulius sužinojo apie jų sąmokslą. Dieną naktį jie tykojo prie vartų, norėdami jį užmušti, ²⁵ bet jo mokiniai nakčia nuleido jį per sieną ant virvių pintinėje.

²⁶ Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo baidėsi, netikėdami jį esant mokinį. ²⁷ Tik Barnabas jį priglaudė, nusivedė pas apaštalus ir jiems išpasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Jėzų ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis atvirai mokęs Jėzaus vardu. ²⁸ Taip jis ėmė lankytis pas juos Jeruzalėje ir drąsiai kalbėti Jėzaus vardu. ²⁹ Jis kalbėdavosi bei ginčydavosi ir su helenistais, kurie nutarė jį nužudyti. ³⁰ Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.

³¹ Tuo tarpu Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe. Ji tvarkėsi ir veikė su Viešpaties baime ir vis augo, Šventosios Dvasios globojama.

Pamokslo santrauka. Psalmė 115. Pamaldi širdis

Pamaldi širdis

Ps 115

Ne mums, Viešpatie, ne mums, bet savo vardui teik garbę dėl savo gerumo[1] ir ištikimybės[2]

Įžanga. Mes žmonės mėgstame garbę. Mums patinka, kai mus giria už mūsų gerumą ar gerai atliktus darbus. Patinka, kai sako, kad gerai atrodome. Mes mėgstame pripažinimą. Tačiau kada tampame Dievo vaikais, viskas pasikeičia, bent jau turėtų pasikeisti. Kai gimstame iš naujo, mūsų širdis žiūri į kitą pusę ‑ į Viešpatį. Nauja širdis neieško kas sau gera, bet kas kitam. Nauja širdis ieško būdų kaip išaukštinti vienintelį tikrąjį Dievą. Žodžiai, ištarti šioje psalmėje, yra dievotos, pamaldžios, nuolankios širdies žodžiai, įsiklausykime atidžiai...

I.            Pamaldi širdis neieško sau garbės. Savo vardui teik garbę dėl savo gerumo ir ištikimybės (1) Dievas yra Geras, gailestingas ir maloningas. Viešpats turi galią sukurti ir sunaikinti. Jis gali save išaukštinti, nes jis pilnas malonės ir tiesos. Jis vienintelis yra ištikimas, pastovus, nesikeičiantis. Mes nesame pastovūs; nesame pilni malonės. Esame nusidėjėliai. Patys negalime būti tinkami Dievui. Visada stokosime panašumo į jį. Nuolanki širdis visada tai prisimena ir gyvena Dievo baimėje ir nusižeminime.

II.         Pamaldi širdis žino kur yra Dievas. Kodėl turėtų tautos klausti: “Kurgi tas jų Dievas?” Mūsų Dievas – danguje; jis daro visa, kas jam patinka. (2-3) Netikintys ir šiandien klausia: Kur yra tavo Dievas? Kaip jis atrodo? Žmonėms ir šiandien yra svetima nematomojo Dievo idėja. Svetimas yra tikėjimas tuo, ko negali paaiškinti savo protu. „Jei ne logiška, tai netikra“ ‑ sako daugelis. Žmonės nori matyti savo akimis ir paliesti savo rankomis. Tačiau Dievas mus šaukia tikėti nematomuoju. Mes nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini. (2 Kor 4,18)

Jei tikintieji garbina neregimąjį Dievą, žmonės tada (netikintys) klaus: ‘kur JIS yra?’ Ir tai yra gerai. Tada galėsime duoti atsakymą, kad Jis yra danguje, mes negalime Jo pasiekti, negalime pasidaryti jokios reikiamos įrangos, kad užliptume ten, kur yra Dievas. Religingais darbais nepriartėtume prie Gyvojo Dievo nei per milimetrą. Ef 2,8-10. Tai Jis daro viska, kas jam patinka. Dievui patinka išgelbėti žmogų. Todėl jis atsiuntė Jėzų, kad per jį pasiektume dangų. Ir ne tik dangų, bet kad jau šiandien žemėje per jį turėtume gyvenimą su pertekliumi.

III.       Pamaldi širdis žino kas yra Dievas. Jų stabai – iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis... Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki. (4-8) Kadangi žmonės netiki Viešpačiu, kuris yra danguje, jiems reikia matomo dievo. Čia velnias darbuojasi iš peties sumaišydamas net tikinčiųjų protus, kad jie pradėtų garbinti savo rangų darbo dievus. Nes tada, kai tikintieji garbins regimąjį dievą, netikintieji niekada neklaus, kur yra tavo Dievas? Nes jie bus matomi. Mūsų rankų dievai tėra nebilūs, neregintys, neužuodžiantys, nekalbantys ir išgelbėti negalintys stabai. Iz 44,9-20 (paskaitykime).

⁵ Su kuo palyginsite mane ir su kuo sulyginsite mane? Arba su kuo sugretinsite mane, kad būtume panašūs? ⁶ Dosnieji iš kapšio išpila auksą, svarstyklėmis atsveria sidabrą ir pasisamdo auksakalį, kad iš to jiems padarytų dievą, kurį jie garbintų, žemėn kniūbsti puldami. ⁷ Dedasi jį ant pečių, nešiojasi visur; kai pastato jį vieton, jis stovi ten sustingęs ir nepajuda iš vietos. Nors jie šaukiasi, jis negali atsiliepti nei išgelbėti jų iš nelaimės. (Iz 46,6-7)

Blogiausia yra tai, kad žmogus, pasitikintis stabais yra panašus į tuos stabus. Jo gyvenimas toks, kaip ir stabų. Jis nemato, negirdi, nekalba, neužuodžia, nevaikšto, nepadeda. Čia galime save patikrinti. Ar aš kalbu Dievui? Ar girdžiu jo žodžius? Ar užuodžiu saldų kvapą? Ar rankomis liečiu tai kas tyra (tarnauju) Dievui? Ar kojos greitos skelbti Gerąją Naujieną? Ar jos vaikšto tiesos keliais?

IV.        Pamaldi širdis pasitiki Dievu. Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. ¹⁰ Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. ¹¹ Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, kas VIEŠPAČIU pasitiki, tų pagalba ir skydas jis yra.  (9-11) Kaip atrodo pasitikėjimas Dievu? Tai ne lengvi žodžiai. Tai praktinis paklusnumas Dievo įsakymams. Tai begalnis noras ieškoti patarimo Viešpaties kiemuose.

a)   Ieško pagalbos ir apsaugos VIEŠPATYJE (9) Ar Dievas gali apsaugoti? TAIP. Ar JIS padės bėdoje? TAIP. Tik Jis gali padėti, nes jis gyvas ir viską žinantis.

b)   Pagarbiai bijo VIEŠPATIES (11) Taip nuolankus žmogus bijo Viešpaties. Jis bijo bausmės, bijo pagarbiai. Kaip mažas vaikas bijo savo tėvų, taip kiekvienas tikintysis, kurio širdis yra teisi ir pamaldi bijo savo Kūrėjo Tėvo. Tokia širdis atsiduoda VIEŠPAČIUI.

V.           Pamaldi širdis turi viltį Dievu. VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus:...(12-16) Tikėjimas turi viltį. Tikėjimas be  vilties negyvena. Širdis, kuri turi viltį Dievu, yra taip pat ir mylinti, nes viltis, tikėjimas ir meilė yra pamatas, ant kurio statomas gyvenimas.  Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.  1 Kor 13,13. Jėzus Krsitus įkūnijo šias dorybes. Nežinau kaip dar jas pavadinti. Dievas pasirengęs palaiminti savo vaikus visokeriopomis palaimomis šiandien ir visados. Jeigu Dievas taip sako, jis ir padarys. Mūsų Gelbėtojas niekada nemeluoja.

²³ Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus;Heb 10,23

Iš tikrųjų žmogus gyvųjų draugėje turi viltį: verčiau būti gyvu šunimi, negu negyvu liūtu! (Mok 9,4)

VI.        Pamaldi širdis garbina Dievą dabar.

Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę. Mes gyvieji, garbinsime tave dabar ir per amžius (16-18)

“Šiandien yra išgelbėjimo diena” O kaip dažnai girdime šiuos žodžius. Bet ar pritaikome savo kasdienybėje. Netikinti širdis sako: „ir rytoj bus šiandien”. Deja deja. Ar esame gyvi? Ar pažįstame VIEŠPATĮ? Tad garbinkime Jį dabar? Sutvarkykime savo gyvenimą, kad kiekvienas žingsnis, mintis, žodis ar gestas būtų Mūsų Dievo garbei. Laikas bėga taip greitai. Kai mirsime bus per vėlu atsigriebti už tuščias dienas. Priimkime Dievo malonę šiandien ir atiduokime jam tinkamą pagarbą. Amen.

---

[1] 2617 Chesedh. Vienas iš svarbiausių žodžių ST. Tai gerumo, gailestingumo, malonės parodymas žmogui.

[2] 571 Emeth. Stabilumas, tvirtumas, ištikimybė, tikrumas, tiesa.

Sekmadienio pamokslas "Pamaldi širdis"

Psalmė 115

1 Ne mums, VIEŠPATIE, ne mums, bet savo vardui teik garbę dėl savo gerumo ir ištikimybės. 2 Kodėl turėtų tautos klausti: „Kurgi tas jų Dievas?“ 3 Mūsų Dievas ­ danguje; jis daro visa, kas jam patinka. 4 Jų stabai ­ iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis. 5 Jie turi burnas, bet nekalba, turi akis, bet nemato, 6 turi ausis, bet negirdi, turi nosis, bet neužuodžia, 7 turi rankas, bet negali lytėti, turi kojas, bet nevaikšto. 8 Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki. 9 Izraelio namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. 10 Aarono namai pasitiki VIEŠPAČIU, jis jų pagalba ir skydas. 11 Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, kas VIEŠPAČIU pasitiki, tų pagalba ir skydas jis yra. 12 VIEŠPATS rūpinasi mumis ir palaimins mus: jis palaimins Izraelio namus, jis palaimins Aarono namus, 13 jis palaimins pagarbiai bijančius VIEŠPATIES ­ ir prastuolius, ir didžiūnus. 14 Tepadaugina jus VIEŠPATS, jus ir jūsų palikuonis. 15 Būkite palaiminti VIEŠPATIES, dangaus ir žemės Kūrėjo. 16 Dangūs ­ VIEŠPATIES dangūs, bet žemę jis davė žmogui. 17 Ne mirusieji šlovina VIEŠPATĮ, ne tie, kurie nužengia į tylos buveinę. 18 Mes, gyvieji, garbinsime tave dabar ir per amžius. Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Pamokslo "Kuo mes sergame?" santrauka

Apaštalas Paulius, tęsdamas anksčiau mintį, prašneko apie žmones, kurie moko kitaip. Ar blogai mokyti kitaip? Žiūrint prie ko tas mokymas veda. Jeigu kitaip yra tik metodas, ar būdas, tai nėra blogis, bet sveikintinos pastangos. Šiandien daugeliui sunku atskirti kas moko taip kas kitaip; ir kokios bus tokio mokymo pasekmės. Nesutarimų ir nepritarimų sveikam mokymui yra daug. Ir jeigu nebūtų Dievo Dvasios ir bažnyčios, būtų visai sunku. Paulius sako, kad yra Kristaus žodžiai ir yra maldingumo mokslas. Taip, yra keturiose evangelijose užrašytas Jėzaus gyvenimas ir mokymas. Bet taip pat mes turime visą Bibliją, kurioje išsaugota svarbi Izraelio ir kitų tautų istorija. Taip pat čia rasime ir bažnyčios istoriją. Yra dar naujojo testamento laiškai. Mes turime daug medžiagos, kuri yra maldingumą skatinanti informacija. Mes kviečiami studijuoti, gilintis, svarstyti. Juk esame mokiniai. Esame pašaukti būti Jėzaus mokiniais visą gyvenimą; Patys pažinę tiesą, raginami, ja dalintis su kitais. 

Prieštaravimai neatsiejama žmonijos egzistavimo dalis. Nesutarimai kivirčai, karai yra prakeiksmas pasauliui. Tačiau ne visi nesutarimai yra blogis. Jėzus Kristus savo mokyme pasipriešino supuvusiai, korumpuotai sistemai. Tačiau kaip pasipriešino? Ne brutalia jėga, bet mokymo žodžiu. Suprantama, kad sveikoje visuomenėje prieštaravimai privalo būti. Kai yra skelbiama nesveikata, jeigu niekas neprieštaraus, tai daugelis taps klaidamokslių įkaitais. Mes privalome mokyti kitaip nei moko pasaulio filosofijos. Jėzus sakė: Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite į dangaus karalystę. (Mat 5,20) Prieštaravimai vien žodžiais nieko nelemia. Iš jų gimsta tik kivirčai. Kristaus maldingumo mokslas nėra kova žodžiais. Apgailėtina, kad krikščionybė yra gerai žinoma už tai, kad dažnai kovoja svaidydama žodžius į kairę ar į dešinę. Jėzus taip nedarė. Jis turėjo daug daugiau progų pakovoti žodžiais nei mes visi kada turėjome ar turėsime. Tačiau jis nesileido į begalines diskusijas su žmonėmis, kurie prieštaravo jo mokymui. Kaip jis galėjo turėti tokią ramybę? Kas jam padėjo išlaikyti pusiausvyrą? Atsakymas paprastas – jas nerūpėjo savo paties garbė. Jis nepriėmė nieko asmeniškai. Priešiškai nusiteikę žmonės netapo jo priešais, nes jis atėjo juos išgelbėti, o neprakeikti. Dievas yra žmogaus geriausias draugas. Kodėl?, todėl, kad jis yra ištikimas netgi tada, kada draugai išduoda. Kristaus misijos kelias nepasikeitė dėl to, kad kažkas prieštaravo Dievo mokslui. O kad Dievas padėtų mums turėti tokį nusistatymą. Tikrai ramiau miegotume. 

Dažniausiai mes neturime problemų su paties Jėzaus Kristaus žodžiais. Didžiausia problema yra visas maldingumo mokslas – tai yra kaip mes pritaikome Jėzaus Evangeliją įvairiose gyvenimo srityse. Štai Paulius aiškina Timotiejui, kuris buvo pastorius, misionierius, mokytojas kaip jis turi elgtis Dievo namuose. Nors ką tik skaitėme apie tai, kaip vergai privalo gerbti savo šeimininkus. Kaip ir ne tik apie bažnyčią rašo? Nors iš tikro tai kalba apie bažnyčios misiją pasaulyje. Dievo karalystė turi augti, ir tas augimas tiesiogiai priklauso nuo to kaip mes gyvename už susirinkimo ribų. Pasaulis negirdi ką mes kalbame čia susirinkę. Jam neįdomu. Žmonės už bendruomenės susirinkimo ribų sužinos apie Kristų tik per santykius su mumis. Ir visi gerai žinome, kad Kristaus mokslas puošiamas ne ilgomis teologinėmis prakalbomis, bet nuoširdžiu, pamaldžiu gyvenimu. Tik pranešk, kad esi krikščionis, tuoj visų akys nukryps į tave. Kodėl? Todėl, kad visi pradės gaudyti tave ar nesi veidmainis. Ar gyveni taip, kaip mokai? 

Taigi, kur mes esame? Ar sugebame atskirti kas svarbiausia? Ką mes mokome pasaulyje? Ar tikrai visi ginčai kuriuos turime yra sveiki ir skatinantys maldingumo mokslą bei Jėzaus karalystės principus? 

Viena aišku, kas priešinasi sveikam mokymui, pasmerkti pragaištingam pasipūtimui, neišmanymui ir liguistiems nesibaigiantiems ginčams. Visada mes pjauname tai, ką sėjame. Veiksmas turi atoveiksmį. Kaip nesveikas maistas apkartina skrandį, taip nesveikas mokslas apkartina gyvenimą, santykius ir suteršia Evangelijos mokslą. 

Kokie nesutarimai yra sveiki, o kurie nesveiki? Visada, nesveikos prakalbos ar diskusijos, ginčai baigsis kaip sako Paulius: iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką. Pavydas, nesutarimas, pikti žodžiai, įtarinėjimai ir kivirčai yra ne Dvasios vaisius, bet apgailėtina būsena žmogaus, kuris prarado tiesos nuovoką. Kaip matome ir tada bažnyčiose buvo žmonių, kurie paliko Kristaus mokslą ir susirgo ne ta Evangelija, kėlė sumaištį, priešinosi sveikam mokslui. Paulius norėjo perspėti Timotiejų, kad jis atsilaikytų ir išliktų Kristaus kariu. Kad nepasiduotų provokacijoms, bet išliktų santūrus, ramus ir visada puoštų Dievo mokslą; ir ne tik jis, bet kartu ir visa bendruomenė saugotų brangų turtą – Kristaus Evangeliją, kuri yra taikos žinia, išvadavimo bei sveikatos mokslas. Amen.

Sekmadienio pamokslas "Kuo mes sergame?"

1 Tim 6, 3-5
Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei maldingumo mokslu,⁴ tas yra pasipūtėlis, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai ⁵ ir kivirčai tarp sugedusio proto žmonių, praradusių tiesos nuovoką ir manančių, jog maldingumas esąs pasipelnymo šaltinis.

Sekmadienio pamokslas "Kad nebūtų peikiamas Dievo vardas ir mokymas"

1 Tim 6, 1-3 ¹ Vergai, esantys po jungu, telaiko savo šeimininkus vertais visokeriopos pagarbos, kad nebūtų peikiamas Dievo vardas ir mokymas. ² O tie, kurie turi tikinčius šeimininkus, tegul jų neniekina už tai, kad jie yra broliai; verčiau tegul jiems dar geriau tarnauja, nes jie, būdami tikintys ir mylimi, įvertina gerus tarnavimo darbus. ³ Taip mokyk, taip ragink!

Sekmadienio pamosklas "Gerbk savo tėvą ir motiną" (2011 05 01)

Ef 6,1-4 1 Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. 2 Gerbk savo tėvą ir motiną ­ tai pirmasis įsakymas su pažadu: 3 Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje. 4 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.