Sekmadienio pamokslas (Fil 3, 17-21)

Atsiųsti garso įrašą

Laiškas Filipiečiams 3, 17-21

¹⁷ Broliai, visi būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal mūsų pavyzdį. ¹⁸ Daugelis ­ apie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar su ašaromis kalbu ­ elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai. ¹⁹ Jų galas ­ pražūtis, jų dievas ­ pilvas ir jų garbė ­ gėda. Jie temąsto apie žemės daiktus. ²⁰ O mes esame dangaus piliečiai, ir iš jo mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus,²¹ kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia.
¹ Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano, džiaugsme ir mano vainike, tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji!

http://bible.us/420/LEV19.17.LBD Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės.
Bible.com/app

Trečiadienio skaitiniai

http://bible.us/420/LUK5.27.LBD Išėjęs Jėzus pastebėjo muitininką, vardu Levis , sėdintį muitinėje, ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Tasai viską palikęs atsikėlė ir sekė paskui jį.  Levis savo namuose iškėlė jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko didelis būrys muitininkų ir kitų svečių. Fariziejai ir jų Rašto aiškintojai murmėjo ir prikaišiojo jo mokiniams: „Kam jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?“ O Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, o nusidėjėlių“.  Tada jie sakė jam: „Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir kalba maldas, taip pat ir fariziejų mokiniai, o tavieji valgo sau ir geria“. Jėzus jiems atsakė: „Argi galite versti pasninkauti vestuvių svečius, kol su jais yra jaunikis?! Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus“.  Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: „Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Šitaip ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų. Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius. Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’“
Bible.com/app

Sekmadienio pamokslas (2013 02 17) Romiečiams 10 skyrius

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas "Apie meilę"

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

"Palinkėjimai Naujiems metams" sekmadienio pamokslas pagal Kolosiečiams 3

Linkėjimai 2013 tiems

Laiškas kolosiečiams 3 skyrius

¹ Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. ² Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. ³ Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi paslėptas Dieve. ⁴ Kai apsireikš Kristus jūsų gyvastis, su juo ir jūs pasirodysite šlovingi.

Norėčiau palinkėti mums siekti kažko daugiau nei šiemet. Suprantama, kad mūsų tikslas Kristus. Siekime to kas aukštybėse. Ieškokime to, kad yra daugiau nei tai ką mes matome. Jėzus gyveno žemišką gyvenimą, bet tai jam nesutrukdė eiti į tikslą. Jis žinojo ką daro, žinojo kur veda jo kelias. Jo neišgąsdino nei patyčios, nei mirtis. Jis paragavo mirties už visus. Ir jeigu tikrai mūsų gyvenimas paslėptas Dieve – mes galėsime siekti to kas aukščiau ir žemiškas gyvenimas virs dangišku.

⁵ Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė. ⁶ Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė netikėjimo vaikams. ⁷ Jūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami tarp jų. ⁸ Bet dabar visa tai pameskite piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. ⁹ Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ¹⁰ ir apsivilkę naują, kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą. ¹¹ Čia jau nebėra nei graiko, nei žydo, nei apipjaustyto, nei neapipjaustyto, nėra barbaro, skito, vergo, laisvojo, bet visa ir visuose Kristus.

Norėtųsi mums palinkėti kitais metais numarinti ne vienas kitą, neduok Dieve, bet tai, kas griauna Dievo darbus mumyse – nuodėmingą žemiškumą. Stabmeldystę. Yra visokių stabų pasaulyje, bet pats didžiausias – godumas, arba savanaudiškumas. Dėl šio stabo griūna mūsų pasaulis. Valstybės kariauja dėl to. Šeimos kariauja, bažnyčios kariauja. Marinkime stabmeldišką godumą.

Nors nelabai norisi girdėti, bet aštuntą eilutę reiktų gerai paklausyti: „Bet dabar visa tai pameskite piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. ⁹ Nebemeluokite“... Taigi ne tik tai kas savaime suprantama – amoralumą visokį, bet netgi piktumus, nesusivaldymą, piktus žodžius. Žodžiai yra labai galingi. Pikti žodžiai palieka randus. Purvini žodžiai sutepa Kūrėjo paveikslą mumyse. Tenevaldo mus pyktis, bet meilė.

¹² Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. ¹³ Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. ¹⁴ Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis. ¹⁵ Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Būkite dėkingi!

Linkiu kitąmet rengtis gražiau. Darbužiai žmonėms yra labai svarbus dalykas. Nuo mūsų aprangos dažnai priklauso kaip jaučiamės. Normalu, nes esame žemiški. Bet yra ir dvasinė apranga. Jėzus sakė, kad nereikia rūpintis žemiškomis drapanomis, bet verčiau apsirengti tokiomis dorybėmis, kurios daug labiau matomos, nei mūsų madingi skarmalai. Nuoširdumas, gailestingumas, gerumas, romumas, kantrumas, atlaidumas, meilė. Kokių skundų turite vienas prieš kitą? Kiek kartų murmėjome šiemet? Pamirškime visą tai. Esate įskaudinti? Atleiskite. Sakote, kad negalite? O kodėl Dievas jums atleido? Ar už gražias akeles? Ne, dėl Kristaus. Sakote, neteisingai su jumis pasielgė? O su Jėzumi teisingai elgėsi? Pamirškite visas skriaudas. Tik tada viešpataus ramybė, jeigu atleisime vieni kitiems. O viso to pagrindas yra meilė. Ji yra tobulumo raištis.

Kas mus riša bažnyčioje? Kas laiko mus drauge? Jeigu ne meilė, tai anksčiau ar vėliau atsirišime ir eisime savo keliais. Bet jeigu mus riša meilė kuri niekada nesibaigia, tai liksime amžinai kartu.

¹⁶ Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes. ¹⁷ Ir visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui.

Taigi, noriu palinkėti, kad Dievo Žodis neštų vaisių. Mes žinome Žodį, taip, bet ar jis auga ir duoda naudos? Galbūt geras laikas pradėti studijuoti Bibliją, ne tik ją skaitinėti ir klausytis pamokslų? Ir ne tik studijuoti, bet vykdyti kas parašyta? Žodžio žinojimas negarantuoja paklusnumo. Nenaudojamos žinios sunyksta ir išsibarsto kaip pelenai... Nes kai gyveni pagal Kristaus mokymą, kai pjauni vaisius, gimsta išmintis.

Norisi palinkėti, kad ateinančiais metais mes geriau „giedotume“. Taip, suprantu, kad tai sunki užduotis, kai tau ant ausies žvėris užmynė. Bet apaštalas sako tai darykime su dėkinga širdimi. Dėkingumas Dievui yra giesmės šerdis. Dėkingumas yra privalomas. Būkime dėkingi Dievui už viską. Ir ne šiaip dėkingi kaip šauna į galvą, bet per Jėzų Kristų. Sekime juo. Už ką Gelbėtojas buvo dėkingas? Pastudijuokite...

¹⁸ Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje. ¹⁹ O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs. ²⁰ Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes taip patinka Viešpačiui. ²¹ O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs.

Norisi palinkėti šeimos žmonėms, kad kitais metais žmonos būtų klusnios, o vyrai mylėtų žmonas. Klusnumas, meilė, švelnumas. Šitie trys yra geri draugai. Klusnumas yra natūralus atsakas į meilę. Klausyti ir gerbti yra sinonimai. Klusnumas Viešpatyje yra bažnyčios pamatas. Mes esame raginami būti klusnūs vieni kitiems Viešpatyje. Ne aklas paklusnumas ugdo meilę, bet įkūnytas paklusnumas Kristuje duoda gerus vaisius.

Tėvai, būkite kitais metais geresni. Labiau susivaldantys. Nešaukite ant savo vaikų. Negąsdinkite. Mokykite juos kelio.

²² Jūs, vergai, visuose reikaluose klausykite savo žemiškųjų šeimininkų ne dėl akių, kad įtiktumėte žmonėms, bet neklastinga širdimi, bijodami Viešpaties. ²³ Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, ²⁴ žinodami, kad iš Viešpaties gausite paveldą kaip atlyginimą. Tarnaukite Viešpačiui Kristui! ²⁵ Kas daro neteisybę, susilauks bausmės už savo neteisumą, ir nebus žiūrima asmens.

Noriu palinkėti, kad savo versle ar darbe būtume sėkmingi. Sėkmė - yra gerai atlikti savo pareigas net tada, kai norisi daryti priešingai, nes valdžia elgiasi netinkamai. Tarnaukime Viešpačiui Kristui. Tegul jūsų verslas klesti. Teauga jūsų atlyginimas už gerą darbą, o jeigu jaučiatės esą neįvertinti, tai nepamirškite, kad Dievas turi būdų kaip mus palaiminti: iš Viešpaties gausite paveldą kaip atlyginimą...

Palaimintų Naujųjų metų

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas (2012 12 16)

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas "Ar mes meldžiamės už bažnyčią?

Atsiųsti audio įrašą

Aš dėkoju savo Dievui, kai tik jus prisimenu, ⁴ visuomet, kiekvienoje maldoje, su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas, ⁵ už jūsų bendradarbiavimą Evangelijos labui nuo pirmosios dienos iki šiandien. ⁶ Esu tikras, kad tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos. ⁷ Šitaip manyti apie jus visus teisinga, nes aš turiu savo širdyje jus, kurie, tiek man esant kalėjime, tiek ginant ir stiprinant Evangeliją, visi tebesate man duotos malonės dalininkai. ⁸ Dievas gali paliudyti, kaip jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu. ⁹ Ir dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu, ¹⁰ kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną, ¹¹ pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei. Fil. 1,3-11.

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas

Atsiųsti garso įrašą

Sekmadienio pamokslas "Amžinas saugumas"

Atsiųsti garso įrašą

Jei  kada nors skridote lėktuvu, turbūt prisimenate jausmus, kurie užplūsta. Nesaugu. Jeigu teko sėdėti greta vairuotojo, lekiančio 180 km/h greičiu, tada žinote koks jausmas. Bet šis nesaugumas nėra lygintinas su amžinu nesaugumu. Pakalbėkime apie tai apmąstydami šios dienos Rašto eilutes, kurias skaitėme.

Mes krikščionys tikime, kad esame saugūs per amžius. Šis saugumas susijęs su teologiniu Dievo pažadų pažinimu. Bet ar visada esame tuo tikri kasdienybėje? Ar esame saugūs tada, kai mus kankina ligos, nepriteklius ir kitos kasdienės bėdos...?

„Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventovę - tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų, stovėdamas priešais Dievo veidą. ²⁵ Ir įžengė ne tam, kad pakartotinai atnašautų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į šventąją vietą su svetimu krauju; ²⁶ tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sutvėrimo. Bet dabar jis vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad save aukodamas sunaikintų nuodėmę. ²⁷ Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą, ²⁸ taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad nuimtų visų nuodėmes, antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui.“ (Heb. 9,24-28)

Krikščionys yra saugūs nes turi patį patikimiausią Dievo namų sargą. Jo vardas Jėzus Kristus. Jis padarė viską, kad žmonija išsivaduotų iš nuodėmės vergijos - kad save aukodamas sunaikintų nuodėmę. Kristaus auka – nuodėmės mirtis. Apaštalas Paulius klabėdamas apie Abraomą sakė: Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu. ²³ Tačiau ne vien apie jį parašyta: Jam buvo įskaityta, ²⁴ bet ir apie mus, – nes turės būti įskaityta ir mums, jei tikėsime tą, kuris prikėlė iš numirusių mūsų Viešpatį Jėzų, paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti. (Rom 4,25). Galima būtų pasakyti, kad Kristus savo auka sunaikino mūsų nuodėmę. jis buvo paaukotas vietoje tavęs ir manęs. Ir savo prisikėlimu garantuoja mūsų išvadavimą, išteisinimą. Gyvasis Jėzus sugrįžta į šį pasaulį galutiniam išvadavimui. Mes saugūs tikėjimu, bet vieną dieną pasieksime amžiną saugumą regėjimu naujajame pasaulyje amžinybėje.

Jei VIEŠPATS nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato. Jei VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargai. ² Tuščia jums anksti keltis ir eiti vėlai gulti, – jums, kurie valgote sunkiai uždirbtą duoną, – nes VIEŠPATS, kuriuos myli, pasirūpina jiems tebemiegant. ³ Vaikai iš tikrųjų yra VIEŠPATIES dovana, įsčių vaisius – palaiminimas. ⁴ Lyg strėlės galiūno rankoje  yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs. ⁵ Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių; jis niekad nebus nugalėtas, kai susikirs su priešais vartuose. (Ps. 127)

Mūsų protėviai giliai tikėjo, kad saugumas šioje žemėje tiesiogiai susijęs su klusnumu Dievo karalystėje. Šventųjų liturginiame giesmyne (psalmyne) giedamos giesmės apie tai. Jie buvo įsitikinę, nes Mozės knygose taip buvo užrašyta, jog Dievas pasirūpina savo žmonėmis. Jie tikėjo į betarpišką tiesioginį Dievo įsikišimą pasaulio gyvenimo kasdienybėje. Tikrai, galima veltui triūsti, veltui vargti, veltui statyti, nes viskas po to sugriūna, jeigu tame nėra Dievo. Yra stebinančių sumanymų ir didingų darbų, kuriuos žmogus gali padaryti, tačiau jeigu jie nėra naudingi kitiems, visa tai yra tuščia – veltui. Veikla, kurie neišvaduoja, neapsaugo, nesukuria saugumo, yra tuščia veikla. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai. Senovės miestai buvo apsupti galingomis sienomis ant kurių dieną ir naktį budėjo kariai. Jie privalėjo laiku pranešti apie artėjantį pavojų. Bet Izraelio istorija liudijo, kad netgi tie sargai nepadėdavo, jeigu tauta pasirinkdavo nuodėmės kelią. Jų nuodėmės užsitraukdavo bausmę.

Tikiu šiandien mes esame panašioje situacijoje. Religinės detalės nėra labai svarbios, svarbu kas vyksta mūsų širdyse, kas teka mūsų venomis? Ant kokių mūro sienų mes budime? Ar Viešpats saugo drauge? Kokius namus mes statome? Juk visi dalyvaujame Dievo namų statyboje. O kaip kitaip pavadinti Dievo bažnyčią? Tikintieji yra vadinami gyvaisiais akmenimis: Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. ( I Pet 2,5) Yra kažkas kas priimtina ir kas ne. Tai ką mes kuriame savo rankomis privalo sukurti saugų būstą nuskriaustiesiems, iškankintiems nuodėmių. Namai yra saugūs, kai jose vykdomas Dievo teisumas. Namai turi ateitį, kai yra tęstinumas. Mozės įstatymas garantavo tautos tęstinumą.

Namai yra saugūs, kai juose yra vaikų, kurie pratęs tėvų misiją. Vaikai iš tikrųjų yra VIEŠPATIES dovana, įsčių vaisius – palaiminimas. ⁴ Lyg strėlės galiūno rankoje  yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs. ⁵ Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių; jis niekad nebus nugalėtas, kai susikirs su priešais vartuose. Tautos tęstinumas labai priklausė nuo palikuonių. Taip ir šiandien, mūsų visuomenės ateitis priklauso nuo dabarties jaunimo. Todėl mes turime budėti, kad jie būtų vedami tinkamu keliu. Jėzus sakė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane“.

³⁸ Mokydamas Jėzus kalbėjo: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, ³⁹ užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse. ⁴⁰ Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas“. ⁴¹ Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. ⁴² Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. ⁴³ Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. ⁴⁴ Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“. (Mark 12:38-44)

Turbūt nereikia stebėtis, kad Jėzus kristus paliečia amžinas žmogaus saugumo temas. Dievo Žodis aiškiai moko kokia yra bet kurios valdžios užduotis. Jėzus prabilo apie teologus, kurie mėgo teologiją ne dėl pačios teologijos, ne dėl meilės Dievui, bet dėl garbės žmonių akyse. Viešpats perspėja: „saugokitės tokios religinės valdžios“. Jos nesuteiks jums saugumo. Kartais žmonės, skaitydami šias eilutes labai mėgsta atkreipti dėmesį į liturginius drabužius, bet ne darbužiuose problema. Problema, kad šios valdžios, turėjusios užtikrinti saugumą visuomenės silpniausiems, atvirkščiai, tesirūpino savo gerove. Saugokitės! Bet kokia valdžia, kuri nesirūpina nuskriaustaisiais yra pasmerkta. Su ja nesaugu.

Bet įdomus dar vienas dalykas. Morkus pasakoja apie Jėzų, sėdintį prie aukos skrynios. Jis stebi kaip turtingieji gausiai aukojo. Taip, lengva aukoti gausiai kai turi perteklių. Netgi tai kas atlieka yra labai daug. Bet mokiniams pamokyti, Jėzus pasirenka suvargusią našlę. Ji turėjo įprotį aukoti. Ji kažkada turėjo vyrą, greičiausiai neturėjo vaikų, nebuvo kas ja pasirūpintų. Bet jos ištikimybė Dievo priesakams išliko. Jos neturtas netrukdė jai aukoti. 

Kokia pamoka? Jeigu tu esi saugus finansiškai, smagu. Bet nepamiršk, kad tu esi Dievo įrankis suteikti saugumą kitiems. Taip Viešpaties sutvarkyta. Nesijauti saugus, ar atidavei save Dievui, ar jis yra tavo vedlys? Ar turi Jėzų, kad užtartų tave dangaus aukštumose? Ne, tai ko delsi? 

Sekmadienio pamokslas "Neviltis"

Atsiųsti garso įrašą

Jon 11,1-44

Šioje savaitėje pasaulis minėjo visų šventųjų ir mirusiųjų dienas. Ar tai vilties ar nevilties dienos? Kokius jausmus sužadina kapinės?

I. Mirtis yra blogai. Mirtis yra tamsa. Mes krikščionys kartais labai lengvai kalbame apie mirtį, nes tikime pažadais. Kartais trokštame mirties kai mums sunku, bet paklausykime ką senovės šventieji apie ją rašo:

“Juk žmonių ir gyvulių likimas yra toks pat. Ir vieni, ir kiti miršta, nes turi tą patį gyvybės alsavimą. Žmogus nepranoksta gyvulio, nes visa tai migla.²⁰ Abu eina į tą pačią vietą, abu yra iš dulkių, ir abu į dulkes sugrįžta. ²¹ Kas žino, ar žmogaus gyvybės alsavimas kyla aukštyn, ar gyvulio gyvybės alsavimas leidžiasi žemyn, į žemę? ²² Tad suvokiau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip rasti pasitenkinimo savo užsiėmime, nes tai jo dalia. Kas įgalins jį pamatyti, kas bus po jo? (Mok 3,19-22)

 Iš tikrųjų žmogus gyvųjų draugėje turi viltį: verčiau būti gyvu šunimi, negu negyvu liūtu!⁵ Juk gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko. Nebėra jiems daugiau atlygio, net jų atminimas užmirštas. ⁶ Jų meilė, neapykanta, pavydas jau seniai pradingo. Niekada daugiau jie nebeturės dalies tame, kas vyksta po saule.

Kaip matome, senovės šventieji nesižavi mirtimi. Mokytojo knygos autorius pažįsta Dievą, jis ne kartą yra minimas. Bet akivaizdu, kad mirtis yra visiškai nelaukiamas svečias. Kodėl taip?, juk jie žinojo apie gyvenimą su Dievu? Akivaizdu, kad mes sukurti gyventi, o ne mirti. Dievas yra nemirtingas, kaip ir mes. Mes turime Dievo sėklą savyje, jo dvasia įkvėpė gyvenimą. Kuo artimiau vaikščiojame su Dievu, tuo labiau norime gyventi.

Mirtis negali būti geidžiama. Taip, esame mirtingi, nes nusidėjome. Negalime džiaugtis amžinuoju gyvenimu žemėje, nes esame nepajėgūs išsaugoti santykių su Dievu. Taip, nes Adomo ir Ievos istorija tai visada primena. Du tobuli žmonės neišsaugojo santykių su Dievu, nepakluso, sugriovė pasitikėjimą, prarado privilegijas vaikščioti drauge, atskyrė save nuo amžinos palaimos vietos – Rojaus. Nuo šiol žmogus ieškos rojaus, bet vienas  jo niekada neras. Nes tikra pilnatvė įmanoma tik susitaikius su Kūrėju per Jėzų Kristų. Bet mes esame liudytojai, kad netgi tikėdami Kristų, žmonės nemoka vaikščioti su Dievu koja kojon. Esame lyg migloje, klumpame ir nerimaujame, pergyvename ir priekaištaujame Dievui...

II. Prisiminkime Lozoriaus mirtį ir prisikėlimą... Jon 11. Žinote šią istoriją. Jėzus turėjo draugų -  Morta, Marija, Lozorius. Jėzus žinojo, kad Lozorius serga, bet jis delsia, neina jo gydyti. Palaukęs pora dienų iškeliauja ir aišku, randa Lozorių mirusį ir begulintį kape jau 4 dienas. Čia jį pasitinka Morta (ta pati kuri moka šeimininkauti), ji pradeda priekaištauti:

Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. ²² Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos.“ ²³ Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“ ²⁴ Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis.“ (21-24)

Ir Marija prideda:  O Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir jį pamačiusi, puolė jam po kojų, sakydama: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.“

Ir dar kiti: ³⁷ O kiti sakė: „Argi tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?“…

Tai nevilties, bejėgiškumo žodžiai. Mirtį lydi priekaištai. Jos akivaizdoje mes gyvieji jaučiamės kalti. Prisimename ko nepadarėme, o galėjome. Mūsų akivaizdoje iškyla neišspręsti santykiai, apmaudžios situacijos... Mes galime pulti į visišką depresiją, kaltinti kitus, kurie galėjo kažką padaryti, tačiau nepadarė. Neviltis. Tokia yra daugelio būsena be sutaikinimo ir išvadavimo.

Šios moterys yra kiti mokiniai yra žmonijos nevilties pavyzdys. Jos nieko negalėjo padaryti. Taip, jos pašaukė Jėzų, bet jis neatėjo tada kada reikėjo, jos nusivylusios. Kaip dažnai ir mes turime planų ir žinome kaip kiti turi gelbėti mus ir mūsų artimuosius. Mes netgi mokame priekaištauti ir Dievui bei bet kokiai kitai valdžiai. Ir tai nepadeda. Ar ne? Tas dvokas neapleidžia... Nėra baisesnio tvaiko, kaip irstančio gyvūno kvapas. Jis veja mus šalin nuo tos vietos. Kaip apgailėtina, kad daugelis yra apsėsti nevilties. Ji tokai neišvengiama, kaip mirtis. Bet mes skaitome istoriją, kuri skatina mus pakeisti nusistovėjusią smarvę...

Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: „Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei. ⁴² Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.“

Jėzus yra sujudinamas, susigraudina, verkdamas jis pasuka link kapo. Nepasiduoda įkalbinėjamas, jo nejaudina, kad Lozorius jau dvokia. Malda pagarbinęs Tėvą, Jėzus galingu balsu paliepia Lozoriui išeiti...

Mes turime Jėzų, kurio Tėvas išklauso. Jeigu atrodo, kad tavęs neišklauso, tai yra Užtarėjas, kurio visada išklauso. Jis gali prikelti gyvenimui ir tikrai vilčiai. Bet mes privalome nebijoti ir nuristi dvokiančių kapų akmenis nuo širdies. Taip, yra kažkas ką tik Dievas gali padaryti, bet mes privalome nustumti tai, kad trukdo gyvybei prasiveržti.

Kas trukdo tau šiandien leisti Dievui tave prikelti? Ar bandei pašalinti tas kliūtis?

Kaip Tėvas norėjo, kad Lozorius gyventų, taip ir tu šiandien turi gyventi. Išgirsk Jėzaus balsą, išeik iš savo kapo. Nusimesk tuos šarvojimo drabužius, gyvenk...

Taigi eikš, valgyk duoną su džiaugsmu ir gerk vyną linksma širdimi, nes Dievas jau seniai patvirtino, ką darai. ⁸ Tebūna tavo drabužiai visuomet šviežiai išskalbti, tenestokoja tavo galva kvapaus aliejaus! ⁹ Mėgaukis gyvenimu su žmona, kurią myli, per visas savo trapaus gyvenimo dienas, kurias jis tau po saule suteikia, per visas trapias savo dienas! Tai tavo dalis gyvenime ir tavo triūse, kuriuo triūsi po saule. ¹⁰ Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis, nes jokiõs veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole, į kurį esi pakeliui. (Mok 9,4-10)

²⁸ Vienas Rašto aiškintojas, girdėjęs jį ginčijantis ir matęs, kaip puikiai Jėzus atsakinėjo priešininkams, paklausė jį: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“²⁹ Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli, Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; ³⁰ tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. ³¹ Antrasis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu.“ ³² Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; ³³ o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas.“³⁴ Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.

 Geriau tai, ką akimis matai, negu tai, ką troškimu apčiuopi. Mok 6,9

Vyrų pusryčiai

Rytoj, spalio 27 šeštadienį 10 val. Renkamės Vyrų pusryčiams. Kaip visada atsinešame užkandžių.

Sekmadienio pamokslas. "Kur norime sedėti, kairėje ar dešinėje? Mork. 10,35-45.

Audio įrašą siunčiame iš čia