pamokslas

Saugokis aistrų, ieškok teisumo...

2 Tim 2,22-26

 

Saugokis jaunatvės aistrų. Ieškok teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš grynos širdies šaukiasi Viešpaties. O kvailų ir nemokšiškų ginčų venk, žinodamas, kad jie veda į barnius. Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet reikia su visais elgtis maloniai, stengtis pamokyti, būti kantriam, švelniai aiškinti prieštaraujantiems; rasi Dievas duos jiems atsiversti, pažinti tiesą, ir jie prablaivės nuo velnio žabangų, kuriuose vergavo jo valiai.

 

1)    Saugokis jaunatvės aistrų. Kokių aistrų reikia saugotis Dievo tarnui? Jaunystė turi savo aistras, geismus ir troškimus. Mes gyvename pasaulyje, kuris garbina jaunystę. Jaunystė - stabas. Televizija šaukte šaukia jaunystė laimė, senatvė - nelaimė. Viskas nukreipta į jaunystę. Kaip liūdna, kad vyresnieji nenori pamokyti jaunesniuosius sveikos nuovokos ir gyvenimo atsakomybės. Tačiau ir senas žmogus gali pasiduoti jaunatvės aistroms. Tad Dievo žodis tinka visiems.

Skubėjimas. Jaunystėje mes dažnai padarome daug skubotų sprendimų. Jaunystėje pamirštame kas svarbu dėl kažkokio menkniekio. Pamirštame, kad pasensim ir aliname savo kūnus blogais įpročiais. Turimas jėgas dažnai nukreipiame netinkama linkme. Skubėti reikia, bet tik pas Viešpatį.. Ps 119,60 Skubu nedelsdamas laikytis tavo įsakymų. Jaunystėje privalu išmokti valdyti savo apetitą. Gyvename visuomenėje, kurioje laukti darosi nemadinga. Ankščiau buvome pratę prie ilgų eilių parduotuvėse ir kitose vietose. Dabar viskas daug sunkiau. Norime kažką nusipirkti - imame paskolą. Nemadinga laukti pirmo bučinio prie altoriaus. Laukti darosi vis sunkiau ir sunkiau. Tačiau Biblijos Dievas mokina žmones kantrumo. Pastoviai girdime apie ištvermę ir apie kantrų pažadų išsipildymo laukimą. Deivas nori mus išmokyti kantrumo.

Pagarbos vyrensiems stoka. Jaunas žmogus gali pamiršti, kad privalu nusilenkti prieš žilagalvį ir kaip reikia gerbti tėvus. Kun 19,32 Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų ir bijosi savo Dievo; aš esu Viešpats. Apskritai jaunesnieji privalo būti klusnūs vyresniesiems, nes tai patinka Viešpačiui. 1 Pet 5,5a Taip pat ir jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Nepagarba vyresniesiems ir gimdytojams yra nepaklusnumo pasekmė. Klusnus jaunuolis visada žinos kas yra teisu.

Išdidumas. 1 Pet 5,5b Ir visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę. Pavojinga puoselėti išdidumą jaunystėje, nes kas žino į kokias aukštumas pakilsi senatvėje. Slaugos namuose pilna napoleonų, karalių, popiežių ir motinų teresių. Išdidumas būtinai baigsis baisiausiu pažeminimu. Benjaminas Franklinas yra pasakęs: „Išdidieji nekenčia išdidumo…kituose." Taip, kitų išdidumą mes matome ir nemėgstame tokių savybių, bet savo didybės dažnai nepastebime.

Tinginystė. Jaunystėje mes greičiau pasiduodame tinginiui. Ar ne keista, kad tie, kurie trykšta energija, greičiausiai pavargsta, kai tik reikia imtis kokio nors nemėgiamo darbo? Kodėl, kai taip reikalinga tavo pagalba, staiga prasideda negalavimas, dingsta jėgos, apima silpnumas? Mūsų protas valdo kūną. Jei protas ir širdis apimta tinginio, ir kūnas greitai pradės negaluoti. Jei reikia ką nors padaryti, sakome: „rytoj". Tinginystė ir atidėliojimas eina koja kojon. Frances Rodman yra pasakęs: „Visada atidėk rytdienai tai, ko apskritai neturėtumei daryti."

Netyri geismai. Šiandien kaip niekad anksčiau pasaulis pasinėręs į įvairiausius geismus. Net valdžioje esantys žmonės toleruoja neištikimybę, paleistuvystes, girtuoklystes, lošimus bei prostituciją. Pasaulis eina link liberalizacijos to, kas anksčiau buvo baustina mirtimi. Ef 5,3-5 Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip dera šventiesiems; taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka, verčiau tebūna dėkojimas. Gerai įsidėmėkite, kad joks svetimautojas, ištvirkėlis ar goduolis, tai yra joks stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės. Žmonės šiandien nejaučia jokios gėdos rodydami savo nuogumą, žiūrėdami į svetimą nuogumą ir kalbėdami apie nuogumą. Žmonės nejaučia gėdos šnekėdami tuštybes ir kvailystes, bei šlykščiai juokaudami galvoja elgiasi labai linksmai. Jaunystėje žmogus gundomas negalvoti apie apie kito poreikius, jo skrandis visada pustuštis, todėl lengva tapti godumo auka. Bet Dievas perspėja, kad tai stabmeldiškumo ženklas.

 

2)    Ieškok teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš grynos širdies šaukiasi Viešpaties. Norint apsisaugoti nuo aistrų, privalu ieškoti teisumo... Jaunas žmogus ieško daug įvairų dalykų. Jis labai domisi naujovėmis, nori pažinti pasaulį, tačiau jei nori apsisaugoti nuo visokių aistrų ir geismų reikia visų pirma ieškoti teisumo. Jėzus mokydamas apie pasaulio rūpesčius kartą tarė: Mat 6,33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Gyvybiškai svarbu ieškoti teisumo, nes nuo to priklauso visa mūsų ateitis. Rom 3,4 Kad tavo žodžiai būtų pripažinti teisūs, ir laimėtum, kai esi teisiamas. Vieną dieną busime visi teisiami, ar laimėsime? Jei jūs galvojate, kad nebūsite teisiami ,tai klystate. Heb 9,27 Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą… Per savo ilgą ar trumpą gyvenimą mes prikalbame visokiausių dalykų, primąstome ir įsitikiname net tuo, kas nėra tiesa. Tačiau jei šiandien galime išvengti bausmės už netiesą, teismo dieną neišvengsime bausmės už neteisumą. Rom 1,18 Dievo rūstybė apsireiškia iš dangaus už visokią žmonių bedievystę ir neteisybę, kai teisybę jie užgniaužia neteisingumu. Štai kodėl Dievas atsiuntė savo Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki būtų išteisintas teismo dieną. Dievo Žodis mus perspėja, kad jei neieškosime teisumo, galime baigti baisiausiais geismais ir netyrumu. Rom 1,28-32 Jie nesirūpino pažinti Dievą, tai ir Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nedera. Todėl jie pilni visokio neteisumo, piktybės, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų. Jie – šmeižikai, Dievo nekentėjai, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų, neprotingi, neištikimi, be meilės, negailestingi. Nors žino Dievo sprendimą, jog visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius.

Teisumas ir tikėjimas eina drauge, tai neatskiriami dalykai, nes dėl Jėzaus Kristaus atlikto atpirkimo tikėjimu esame išteisinami Dievo Tėvo akivaizdoje,. Ir tik po to ateina tikėjimo vaisius: meilė ir ramybė. Nėra išteisinančio tikėjimo - nėra meilės ir ramybės.

Bet taip pat atkreipkime dėmesį, kad Dvasia ragina ieškoti teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės drauge su tais, kurie iš grynos širdies šaukiasi Viešpaties. Patikėkite, drauge su veidmainiais nerasime nei teisumo, nei tikėjimo, nei meilės bei ramybės. Kada šiandien pasaulyje yra tokia didelė bažnyčių pasiūla, daugelis ieško ne tyros, tikros širdies šventųjų, bet gerų tradicijų, geros muzikos, žiūri ar daug panašaus amžiaus žmonių, ar tas Biblijos vertimas naudojamas, ar tinkami drabužiai, ar geras vardas pasaulyje ir ar gražūs maldos namai...

Dievas ragina mus ieškoti amžinybės su tais, kurie šaukiasi Viešpaties iš grynos širdies. Nes daugelis šiandien šaukia daug, bet ne Viešpaties. Galbūt iš tikros širdies, bet ne Gelbėtojo Jėzaus Kristaus. Gal šaukia apie Kristų, bet atsižadėjo Jo maldingumo jėgos. 2Tim 3,5 „…, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių." – sako Paulius.

 

3)    O kvailų ir nemokšiškų ginčų venk, žinodamas, kad jie veda į barnius. Viešpaties tarnui nedera kivirčytis. Ieškant teisumo, lengva įsitraukti į ginčus. Tačiau mums nereikia kovoti žodžiais. Nereikia įtikinėti savo protu. Juk Viešpats yra Gelbėtojas. Daugelis bažnyčių šiandien įsivėlė į nemokšiškus ginčus apie krikštus, Viešpaties vakarienę, vynus, ateities įvykius, apie neaiškias Biblijos vietas, ginčus dėl istorinio autentiškumo, ir įvairiausių žmogiškų nuomonių, o ne Dievo žodžio tiesos. O taip, daugelis mano, kad jie kovoja dėl Dievo žodžio, tačiau ta kova tėra žmogiško pasipūtimo vaisius. Paulius sakė: „Venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių" (Rom 14,1) Keistas buvo tas apaštalas Paulius, kaip jis galėjo reikalauti tokių dalykų? Ir dar jis rašė: „jei dar kas nors norėtų ginčytis,težino, jog, nei mes neturime tokio papročio, nei Dievo bažnyčios." (1 Kor11,16)

„Tie, kurie ginčuos vienas kita griauna, dažnai kraujuotas nosis plauna." B. Franklinas.

 

4)    Reikia su visais elgtis maloniai, stengtis pamokyti, būti kantriam, švelniai aiškinti prieštaraujantiems; Viešpaties tarnui reikia su visais elgtis maloniai. Viešpaties tarnas nori padėti žmogui suprasti išganymo kelią. Čia reikia išmokti pamiršti savo ambicijas. Juk negalėsi pamokyti to, su kuriuo ginčijies. Todėl kantrumas labai praverčia kiekvienam norinčiam tarnauti Viešpačiui. Daugelis žinome, kaip sunku aiškinti prieštaraujantiems. Tačiau be švelnumo negalima išaiškinti net pačios akivaizdžiausios tiesos. Mes žinome, kad jaunam labai sunku būti kantriam, tačiau Dievo tarnas neturi kito pasirinkimo. Kažkas pasakė: „Švelnumas tai kalba, kuria gali kalbėti, girdėti ir suprasti net kurčnebylis." Kada mes skubame klabėti, dažnai tampame nemalonūs ir nekantrūs, o jei dar kas nors prieštarauja mūsų žodžiams, lengva tapti šiurkščiu. Tačiau tik švelnūs žodžiai atneša švelnų aidą…

 

5)    Rasi Dievas duos jiems atsiversti, pažinti tiesą, ir jie prablaivės nuo velnio žabangų, kuriuose vergavo jo valiai. Didelis užmokestis skirtas tam, kurs išmoksta vengti jaunatvės aistrų ir siekia teisumo, tikėjimo ir meilės drauge su visais šventaisiais. Jo švelnus Evangelijos skelbimas netikintiesiems, kito pamokymas būtinai baigsis nusidėjėlio atsivertimu. Dievas duos prieštaraujantiems atsiversti. „Švelnumas atvertė į tikėjimą daugiau nusidėjėlių nei užsidegimas, mokymas ar išprusimas." – pasakė Henrietta C. Mears Atkreipkime dėmesį, nors mes atliekame savo dalį, išgelbėjimas atsivertimas priklauso nuo Viešpaties.

Mažas berniukas klausia tėvo: „Tėti, kas yra religinis išdavikas?" Tėvas atsako: „Žmogus, kuris palieka mūsų bažnyčią ir pereina į kitą." Berniukas vėl klausia: „O kaip vadinamas  žmogus, kuris palieka savo bažnyčią ir tampa mūsų bažnyčios nariu?" Tėvas atsako: „Jis atsivertėlis, sūnau, naujai atsivertęs į tikėjimą."

Mes turime žinoti ką reiškia atversti nusidėjėlį nuo klystkelio. Mes privalome žinoti kaip atrodo atsivertėlis. Kartais žmonės gailisi žodžiais dėl savo blogų darbų, tačiau neteisybės kelio nepalieka. Kartais kitos bažnyčios narys ieško prieglobsčio kitoje bažnyčioje, nors savo nuodėmės kelio nėra palikęs. Tai ne atsivertęs žmogus. Tai veidmainis, bandantis rasti prieglobsčio miestą. Viešpats nori, kad žmogus išblaivėtų nuo velnio žabangų. Viešpats nori išlaisvinti žmones, kad niekas daugiau nebevergautų velniui ir jo valiai.

Kur jūs esate šiandien? Ar jūs gyvenimo ar mirties kelyje? Ar jus galima pavadinti atsivertusiu į tikėjimą? Ar jūs esate Jėzaus Kristaus tarnas ar sau pačiam tarnaujat? Ar Dievas jus išteisino, ar nuodėmės atleistos? O gal jūs manot, kad išvengsite bausmės už nuodėmes netikėdami Jėzumi Kristumi? Dievas sako, kad kol žmogus gyvas yra vilties. Bet vargas žmogui, kuris žinojo tiesą, bet nesišaukė Viešpaties kol buvo laikas. Juk dabar išganymo metas, dabar palanki diena. Negali būti geresnės dienos tikėjimui kaip šiandiena. Ko lauki žmogau, tikėk ir atsiversk, krikštykis ir prisijunk prie šventųjų būrio. Amen.