Dangaus karalystė panaši į šeimininką
Mat 20,1-16
Dangaus karalystė panaši į šeimininką, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. 2 Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. 3 Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. 4 Jis tarė jiems: 'Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!' 5 Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. 6 Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: 'Ko čia stovite visą dieną be darbo?' 7 Tie atsako: 'Kad niekas mūsų nepasamdė.' Jis taria jiems: 'Eikite ir jūs į vynuogyną.' 8 Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: 'Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas paskutiniais ir baigdamas pirmaisiais!' 9 Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. 10 Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. 11 Imdami jie murmėjo prieš šeimininką 12 ir sakė: 'Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą.' 13 Bet jis vienam atsakė: 'Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? 14 Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. 15 Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!' 16 Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji - paskutiniai."
Šiame vaizdingame pasakojime Jėzus sugretino dangaus karalyste su žmonėms gerai žinoma kasdienybe. Dangaus karalystę įkūnija Šeimininkas. Šeimininkas yra turtingas ūkininkas, kuriam reikia pagalbos, kad būtų nuimtas derlius. Klausytojas nesunkiai supras, kad šeimininkas yra Viešpaties Dievo provaizdis.
Dangaus karalystė yra panaši į šeimininką. Jėzus nori, kad dėmesys būtų sutelktas į tą geraširdį šeimininką. Visas Dievo žodis pritraukia mūsų dėmesį ir nustebina Šeimininko darbais ir veiksmais. Šio pasaulio šeimininkas – Kūrėjas ir karalius Dievas nusprendė duoti gyvybę žmogui ir apgyvendino jį nuostabioje aplinkoje. Jis viską parūpino. Tačiau žmonės nenorėjo pasitikėti šeimininku. Jie vis klaidžiojo savo protavimuose ir patys sau kenkė. Tačiau kiekvienas, kuris patiki ir gerbia Kūrėją, bus palaimintas ir gaus gerą užmokestį.
Štai ir dabar, mes matome šeimininką, kuris rūpinasi ne tik savo derliumi, bet ir žmonėmis, kurie neturi darbo. Tikrai, Biblijos Dievui nieko nereikia iš žmonių. Jam nereikia patarnavimo, jam nereikia aukų. Jokios pamaldos nedaro Jam įspūdžio. Apaštalas Paulius labai tiksliai nupiešė Dievo paveikslą graikams. „Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose 25 ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis juk pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. 26 Iš vienos šaknies jis išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, 27 kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apčiuopomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. 28 Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę kai kurie jūsų poetai: 'Mes esame iš jo giminės.'" (Apd 17,24-28). Kūrėjas Dievas yra šio pasaulio šeimininkas ir jo karalystėje viešpatauja tiesa, malonė ir gailestingumas. Ten kur šios dorybės netrūksta džiaugsmo. Kūrėjui nieko netrūksta. Jis yra suverenus viska valdantis Dievas – Dvasia. Jam patinka daryti gera. Jis kviečia žmones prisijungti prie jo karalystės. Tapęs žmogumi, Kūrėjas paskelbė tiesą aiškiai ir nedviprasmiškai. Kiekvienas gali ateiti ir tapti tos karalystės piliečiu. Dievas yra labai arti kiekvieno. Nėra sudėtinga jį rasti. Ji šalia, kad išgirstų sužeistojo dejonę, jis šalia, kad ištiestų išgelbėjimo dešinę. Jis šalia, kad jo vaikai visada galėtų gauti Jo patarimą.
Gerasis šeimininkas pakvietė Adomą sugrįžti ir darbuotis jo vynuogyne. Jis pakvietė Nojų ir per jį išgelbėjo žmogaus giminę. Jis pašaukė Abraomą ir pašaukė Jokūbą. Užaugino Izraelį ir ieškojo tautos kai ši bėgiojo nuo jo. Per visą žmonijos istoriją Dievas elgėsi panašiai kaip šis šeimininkas JĖZAUS pasakojime. Jis vis išeina į sceną ir suranda žmones, kurie ieško darbo. Kažkodėl žmonės pastoviai vėluoja ieškoti gyvenimo? Kodėl žmonės per vėlai susigriebia? Bet Geraširdis šeimininkas suteikia progą kiekvienam. Jis vis eina į aikštę ir ieško kiekvieno. Gerasis šeimininkas nepriekaištauja. Jis nepanašus į žmogų, kuris pastoviai nepatenkintas kitais. „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta." (Jok 1,5)
Kiekvienas, kuris ieško Dievo, suras Jį. Dievas nepriekaištaus kai tu ateini pas jį. Jis nesakys kur buvai taip ilgai, oi nežinau ar tave priimsiu? Svarbu, kad ateini ir nori darbuotis. Kaip ir tie darbininkai. Kur jie buvo pirmą valandą? Didžiausia tikimybė rasti darbą tomis dienomis buvo anksčiausias rytas. Įdienojus darbas darydavosi nepakeliamas dėl per didelio karščio. Todėl tie, kuriems tikrai rūpėjo uždarbis keldavosi anksčiau ir siūlydavo savo paslaugas. Tačiau mes matome, kad atsirado tokių, kurie ateidavo vėliau. Šeimininkas vis ėjo ir ėjo ir vis kvietė į darbą naujus žmones. Jo laukai greičiausiai buvo labai dideli ir darbo užtektinai. Tikrai Viešpaties karalystėje yra darbo visiems. Ir tiems, kurie atėjo ankstyvoje jaunystėje ir tiems, kurie panoro ieškoti Dievo senatvėje. Dangaus karalystėje yra vietos visiems. Visiems čia atsiras ką veikti.
Aš stebiuosi kaip kartais vaikai ateina pas mane ir sako: „nėra ką veikti, mums nuobodu..." Vaikystėje tiek daug ką galima nuveikti, ypač kai gyveni beveik kaime. Vaikų vaizduotė neleidžia jiems nuobodžiauti. Tačiau, kai jie nori tik TV žiūrėti arba kompiuteriu žaisti, jie išjungia savo vaizduotę ir pradeda nuobodžiauti, jei negauna to ko nori.
Daugelis žmonių šiandien galėtų darbuotis Dievo garbei, tačiau jiems nuobodu. Krikščionybė yra nuobodi, nes jie neįsivaizduoja, kad Dievo pasaulyje gali būti nuostabiai gera ir smagu. Krikščionys gali pasmerkti save nuoboduliui, kai jie stovi be darbo. Tačiau gerasis šeimininkas ateina ir kviečia vėl ir vėl. O kad mes atsilieptume! Tada gautume užmokestį ir nesvarbu, kad pradėjome vėlokai. Nesvarbu, kad galbūt jau leidžiasi gyvenimo žemėje saulė. Dangaus karalystės darbininkai visis užmokestį gauna. Ir gauna po lygiai.
Šioje istorijoje Šeimininkas užmokėjo visiems po lygiai. Vieni buvo labai nepatenkinti. Jie galvojo, kad jiems priklauso privilegijos, juk jie daugiau dirbo. Tačiau šeimininkas gali nuspręsti kiek nori užmokėti. Mes turime išmokti nešnairuoti į kitų daržus ir pinigines. Dievas turi teisę tavo artimą palaiminti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą