Visuomet džiaukimės
"Visuomet džiaukitės" 1Tes 5,16 „Visuomet džiaukitės Viešpatyje ir vėl kartoju: džiaukitės. Fil 4,4
Nuostabus padrąsinimas, įsakymas, paliepimas. O, kad jis būtų lengvai įgyvendinamas. Psalmės trykšte trykšta tikinčiųjų džiaugsmu Dievu.
„Tu įdedi į mano širdį daugiau džiaugsmo, negu grūdų derlius ir jauno vyno gausa. (Ps 4,7).„O visi, kas prie tavęs glaudžiasi, tedžiūgauja ir iš džiaugsmo tegieda amžinai. Taip juos globok, kad mylintieji tavo vardą džiūgautų tavimi. 13 Juk tu, VIEŠPATIE, tikrai laimini teisųjį, apgaubi jį savo malone lyg skydu. (Ps 5,11)
Džiaugsmas yra Dievo dovana. Džiaugsmas nepriklauso nuo mano stipraus noro džiaugtis.. Žodis "džiaugsmas" Biblijos graikų kalboje yra 'chaira, chairos' ir yra giminingas žodžiui Charis (malonė). Taigi, pats Biblijos žodis 'džiaugsmas' kalba apie Dievo malonę. Džiaugsmas yra Dievo malonės dovana. Džiaugsmo neužtarnausi ir neįsakysi sau džiaugtis. Savo pastangomis džiaugsmo nesukursi.
Pamąstykime. Nei vienas žmogus negali džiaugtis be priežasties. Reikalingas kažkoks išorinis šaltinis, kuris atneš džiaugsmą ir gerą nuotaiką. Tai gali būti: pakeltas atlyginimas, gautas geras pažymys mokykloje, egzaminų pabaiga, pabaigtas darbas, naujas pirkinys, gera sveikata, vaikai, žūklė, koncertas, filmas, gera draugija ir t.t. Matome, kad džiaugsmas yra kažkokių įvykių ar situacijų gyvenime pasekmė. Ir Biblija sako, kad…
pastovus džiaugsmas yra Dvasios vaisius (pasekmė). "Bet Dvasios vaisius yra…džiaugsmas…" (Gal 5,22). Dvasios vaisius nėra mūsų kūno vaisius, bet Dievo Dvasios vaisius (pasekmė) žmogaus - nusidėjėlio gyvenime. Džiaugsmas viena iš daugelio tikinčiojo naujų charakterio ir gyvenimo kokybės savybių. Išgelbėtas tikintysis turi džiaugsmą. Kodėl? Todėl, kad džiaugsmas Dievo dovana. O gauti dovanas iš savo Tėčio mėgsta visi.
amžino džiaugsmo priežastys. Nuostabūs pavyzdžiai yra Luko 15 skyriuje: „Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti. 2 O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo." 3 Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: 4 „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! 5 Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių 6 ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: 'Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!' 7 Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti. (Luk 15,1-7) Žemėje visada bus tų, kurie yra nepatenkinti Dievo vaikų darbais, veiksmais ir mintimis. Visada, galbūt net mūsų tarpe, bus žmonių, kurie nesižavės gailestingumo darbais. Tačiau Viešpats kviečia mus į misiją, be kurios nėra tikro džiaugsmo gyvenime.
Šis pasakojimas mums primena, kad Dangus džiaugiasi dėl atsivertusiųjų. Jeigu dangus džiaugiasi, argi gali liūdėti dangaus karalystės piliečiai? Jeigu mes esame dangaus dalininkai, mes taip pat džiaugsimės ir linksminsimės tapdami atsivertimų liudininkais. Mes aktyviai dalyvausime ieškodami tų, kurie pražuvę ir pasiklydę.
„Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kolei suranda? 9 Radusi ji susivadina drauges bei kaimynes ir sako: 'Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi.' 10 Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio." O kaip rūpestingai mes turėtume ieškoti pasiklydusiųjų. Kaip rūpestingai siekti tikro atsivertimo. Mes negalime pasitenkint keliais išpažinties žodžiais. Kai kurie prispausti kampą žmonės neatlaiko psichologinio spaudimo ir sukalbės bet kokią maldą, kad tik jūs atsikabintumėte. Tačiau ne apie tokį įtikėjimą kalba Jėzus Kristus. Ne tokiam išpažinimui kvietė Jonas Baptistas. Jis nedarė kompromisų ir neatsižvelgė į asmenis. Jis kvietė atsivesti ir fariziejus ir muitininkus. Nes Dievo Dvasia kviečia ne tik gailėtis, bet atsiversti, pasikeisti, palikti seną kelią ir tapti tinkamu naujai karalystei.
Luk 15,11-32 palyginime apie sūnų palaidūną, Jėzus papasakojo nuostabią istoriją apie tai, kaip vienoje šeimoje buvo daug džiaugsmo dėl Dievo malonės. Visi žinome šią istoriją ir gražią pabaigą. "...Bet reikėjo linksmintis ir džiaugtis, nes šitas tavo brolis buvo miręs ir atgijo, buvo prapuolęs ir atsirado" (Lk 15,32). Tikrasis džiaugsmas į žmogaus gyvenimą ateina tiktai tada, kada jis sugrįžta namo į savo tėvo namus, kur tėvas gali iškelti dideles vaišes ir pasilinksminimą. Kiek džiaugsmo buvo tuose namuose, ir sugrįžusiam sūnui ir Tėvui ir visiems namams...
Panašiai būna ir mums visiems. Mes nuklydome nuo savo dangiškojo Tėvo namų, gyvenome kaip mums patiko, valgėme "jovalą" ir neturėjome tikrojo džiaugsmo ir ramybės. Bet Dievas…, būdamas pilnas malonės ir gailestingumo, pakvietė mus pas save į savo namus. Kiek džiaugsmo buvo tėvo namuose ir mūsų širdyse. Kiek džiaugsmo yra Tėvo namuose ir mūsų širdyse?
Visuomet džiaugtis galime tik Jėzuje Kristuje, nes per jį esame išgelbėti ir gyvi. Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Jėzus kalbėdamas apie vynmedį sakė: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų (būtų tobulas, išbaigtas)" (Jono 15,11).. Visa ką Jis sakė apie vynmedį yra tam, kad mes turėtume Jėzaus džiaugsmą. Ne pasaulio, bet paties Gelbėtojo ir Viešpaties Dievo džiaugsmą. Tik tada, kada tikintysis gyvena laikydamasis Jėzaus įsakymų, gyvenimas turi prasmę ir džiaugsmą. Paklusnumas Dievui visada duos begalinį džiaugsmą, nes tik tada gyvenimas bus tinkamai suderintas. Jėzus melsdamasis sakė Tėvui: „Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje manojo džiaugsmo pilnatvę. (Jon 17,13).
Taip pat apaštalas Jonas rašė: „Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. 2 Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. 3 Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. 4 Ir tai mes rašome, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas (1Jono 1,1-4) Draugystė, bendravimas su Dievu ir Jo sūnumi bei kitais tikinčiaisiais duoda tikrą išbaigtą džiaugsmą. Kristaus mokiniai negali turėti džiaugsmo pilnatvės, jeigu nekviečia kitų į bendrystę su Dievu. Jonas liudija, kad jie neturės pilno džiaugsmo, jeigu neturės bendravimo su mielais broliais ir sesėmis, kuriems rašo.
Nusidėjėlių paieška yra Kristaus misijos pagrindinė dalis. Kas svarbiausia gyvenime? Argi ne išganymas? Ko vertas gyvenimas, jeigu žmogus laimėtų visą pasaulį, bet savo gyvybę pražudytų?
Tik tada, kad esame Jėzuje Kristuje galime tinkamai išgirst ir priimti Jėzaus ir kitų Jo apaštalų paraginimą džiaugtis net sunkiose situacijose. „Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai"(Mat 5,11-12) Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. 3 Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, 4 o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys (Jok 1,2)
Kas trukdo džiaugtis? Luk 15 istorijoje buvo vienas žmogus, kuris nesidžiaugė‑vyresnysis sūnus. Kodėl? Todėl, kad jis pasirinko nesidžiaugti, bet pavydėti ir pykti ant Tėvo bei savo brolio. Nuodėmė visada užtemdo tikinčiojo džiaugsmą Viešpatyje. Nuodėmė sugriauna draugystę tarp manęs ir mano Tėvo danguje. Nuodėmė neleidžia džiaugtis Viešpačiu. Apaštalas Paulius rašė bendruomenei, kurioje trūko džiaugsmo, nes susirinkusieji nebuvo pilnai supratę KRISTAUS sutaikinimo darbo. Tada apaštalas sakė: Iš tiesų Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. 18 Kas šitaip Kristui tarnauja, tas mielas Dievui ir priimtinas žmonėms. 19 Tad laikykimės to, kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui. 20 Taigi negriauk Dievo darbo dėl maisto! Nors viskas tyra, bet gali tapti bloga žmogui, kuris valgo, piktindamas kitus. 21 Verčiau nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas gali pastūmėti brolį į nuodėmę. (Rom 14,17-21).
Taigi nuo mūsų priklauso ar mes pasirinksime džiaugsmą ar liūdesį. Netikintieji priartėję prei bažnyčios turėtų pamatyti žmones, kurie yra panašūs į Kristų. Sutikti žmones, kurie yra apsirengę vidiniu grožiu. Tikinčiųjų geri darbai, džiaugsmas, meilė, ramybė visada bus geriausias liudytojas netikintiesiems.
Gyvenimas bus pilnas džiaugsmo, jei mes gyvename kitų džiaugsmui. Tada gyvenimas bažnyčioje, namuose, visuomenėje, darbovietėje yra džiaugsmo misijos laukas. Viešpatyje tikrai yra džiaugsmo pilnatvė ir perteklius, juk Jis "gyvasis Dievas, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui" (1Tim 6,17.) Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą