„Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo. O gailestingumas didžiuojasi prieš teismą." (Jok 2,13)
Šiandien norėjau, kad vėl prisimintume ką Biblija kalba apie gailestingumą. Kas yra gailestingumas? Tai gerumo, meilės, užuojautos parodymas tiems žmonėms, kurie neužsitarnavo. Žmonės paprastai padeda vieni kitiems, nes jaučiasi skolingi. Tu man padėjai patraukti mašiną, kitą kartą aš tau padėsiu. Tu man padovanojai dovaną per Kalėdas, todėl ir aš dovanoju. Tu išgelbėjai man gyvybę, todėl aš tavo išgelbėsiu taip pat. Deja tai nėra gailestingumas pagal Bibliją. Dievas ragina mus būti gailestingais žmonėms ne dėl jų darbų, bet dėl Kristaus darbo, kurį jis atliko numirdamas vietoje mūsų. Didesnio gailestingumo niekas negalėjo parodyti žmonijai.
1) Išganymas IŠ DIEVO GAILESTINGUMO. Niekada nepamirškime, kad mes galime būti išganyti tik todėl, kad Dievas mūsų pasigailėjo. „Primink jiems, kad lenktųsi ir būtų klusnūs valdovams bei vyresnybei, kad būtų pasiryžę kiekvienam geram darbui, 2 nieko neįžeidinėtų, nesikivirčytų, būtų romūs, visiems žmonėms rodytų meilumą. 3 Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, paklydėliai, vergaujantys įvairiems įnoriams ir malonumams, stūmėme dienas blogybėje ir pavyde, buvome patys verti neapykantos ir vieni kitų nekentėme. 4 Bet kai pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms, 5 jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo. 6 Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, 7 kad, jo malone nuteisinti, viltimi taptume amžinojo gyvenimo paveldėtojais." (Tit 3,5). Daugelis šiandien norėtų savo teisumo darbais patekti į amžinąjį gyvenimą. Į amžinąjį gyvenimą aišku pateks, nes visi žmonės yra amžini, tačiau patekti į Jėzaus Kritaus karalystę gali tik tas, kuris rado Dievo pasigailėjimą. Ne dėl mūsų teisumo darbų jis išgelbsti, bet dėl Kristaus. Kas tie teisumo darbai? Kiekvienas darbas, dėl kuriuo manau būsiu pateisintas amžinybėje yra mūsų teisumo darbas. Tai gali būti geri darbai, gali būti religiniai darbai –krikštas, aukojimas, maldos, bažnyčios lankymas. Daugelis mano, kad svarbiausia, kad geri darbai nusvertų bloguosius ir tada viskas bus gerai... Neklyskime, tik Gailestingasis Dievas gali išgelbėti, nes „Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo" (Jok 5,11)
Dievas yra apstus gailestingumo. Jo turi labai daug. Kartais mes pagauti gailesčio padarome kokį gailestingumo darbą. Pavyzdžiui paaukojame elgetai. Tai gerai. Tačiau ar visada tai darome? Ne, nes mes nesame kupini gailestingumo, mes neturime tiek pinigų, kad apdalintume visus elgetas. Mes nesame kupini gailestingumo. „Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje" (Ef 2,4-7) Bet Dievas apstus gailestingumo dėl Jėzaus Kristaus aukos palaimina mus neapsakoma dovana. Jis atgimdo žmogų. Ji sukuria iš naujo, jis prikelia iš mirusiųjų.. „Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai..."(1 Pet 1,3). Jie Kristus miręs – nėra viltis, tačiau Kristus yra gyvas – todėl viltis yra. Žmonės gali viltis amžinojo gyvenimo, nes to gyvenimo vadas yra gyvas.
Dievo gailestingumas yra didis. Jis pasigaili ir niekas negali jam prikišti. Jis išvaduoja pavergtuosius ir niekas negali pavergti. Viskas priklauso nuo Dievo. „Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti. Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo pasigailinčiojo Dievo" (Rom 9,15-16). Tai buvo žodis išdidiesiems, kurie pasitikėjo savo teisumu. Viskas priklauso nuo pasigailinčio DIEVO. Tai perspėjimas bet kokiai tradicijai, pasitikinčiai savo pasiekimais. Tai iššūkis pasipūtusiems, kurie apsnūdo ir aptingo. Jėzus Kristus savo mokymu ir darbais privertė žydus jaustis nepatogiai. Jie buvo įsitikinę savo teisumu tikėjo, kad yra saugūs amžinai. Tačiau Dievas per Kristų sakė ką kitą:
„Išsilaikykite Dievo meilėje laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinam gyvenimui. Vienus, kurie abejoja, mėginkite įtikinti; kitus gelbėkite, traukdami iš ugnies, vėl kitų pasigailėkite su baime, bodėdamiesi net jų kūnų suteršto drabužio" (Jud 1,20-23).
2) Tarnystė tik iš Dievo gailestingumo. Mes galime tarnauti tik todėl, kad Dievas taip nusprendė. Kaip Paulius tarnavo iš Dievo gailestingumo, taip ir mes. „Štai kodėl, iš Dievo gailestingumo turėdami šią tarnystę..." (2 Kor 4,1). Jei ką nors galime, tai ne dėl mūsų sugebėjimų ir išsilavinimo. Tik dėl Dievo gailestingumo. Tai padeda būti nuolankiems. Kiekviena tikinčiųjų grupė kviečiama nepamiršti, kad tai Viešpaties namai ir jis čia tvarkosi kaip jam patinka. Žmonėms tereikia būti klusniems. Lengva pamiršti kas yra bažnyčios Viešpats. Mes turėtume būti nuolankūs ir visada pripažįstantys Dievą, kuris iš savo gailestingumo mus nuteisino ir padarė vertus paveldėti amžinąjį gyvenimą. „kas dovaną gailestingumo darbams – tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu". (Rom 12,8). Todėl tarnaukime ištikimai, nes Dievas yra ištikimas.
3) Palaiminti gailestingieji. Tik dėl tokio didelio išganymo mes galime būti palaiminti. Ir patys galime rodyti gailestingumą žmonėms. „Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo" (Mat 5,7) Gailestingumas naudingas mums patiems. Jėzus aiškiai moko, kad jeigu norime, kad mums būtų atleista, patys turime atleisti. „...ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. 13 Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.' 14 Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. 15 O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų". (Mat 6,12-14) Jėzus mokė taip melstis, kad ta malda primintų kokie turime būti. Jeigu norime atleidimo, patys turime būti atlaidūs. Štai kodėl Viešpats ragina einant pas Viešpatį su prašymu, visų pirma ištirti savo širdį ar joje nėra neapykantos artimui. Nes jeigu dabar, būdami Dievo akivaizdoje nešiojame širdyje neapykantą vienas kitam, ką čia veikiame? Kam tarnaujame? Tikrai ne Gyvajam Dievui. „Žmogaus gerumas teikia gera jam pačiam, o negailestingas žmogus kenkia sau" (Pat 11,17)
Mums reikia gailestingumo kasdien. Dievas juk žino kiek kartų buvome neklusnūs, kiek kartų klydome ir nusidėjome Viešpačiui ir žmonėms. Viešpats žino visas mūsų paslaptis ir jei esame sąžiningi ir nuolankūs, suprasime kaip gera, kad Dievas yra gailestingas ir atlaidus.
Tikintieji visada buvo ir bus pavojuje tapti negailestingi. Štai kaip Viešpats kalbėjo žydams per pranašą: „VIEŠPATIES žodis pasiekė Zachariją: 9 „Taip kalba Galybių VIEŠPATS: 'Teiskite teisingai, būkite maloningi ir gailestingi vieni kitiems. 10 Neskriauskite našlės ir našlaičio, ateivio ir vargšo. Nespęskite savo širdyse pinklių vieni kitiems.'" 11 Bet jie atsisakė klausyti, atkakliai atsuko nugarą ir, nenorėdami girdėti, užsikimšo ausis. 12 Savo širdis jie taip užkietino kaip kietą deimantą, kad negirdėtų Įstatymo ir žodžių, kuriuos Galybių VIEŠPATS buvo savo dvasia siuntęs per ankstyvuosius pranašus. Todėl ir atėjo tas aitrus pyktis iš Galybių VIEŠPATIES. 13 „Kaip jie atsisakė klausyti, kai aš šaukiau, taip aš atsisakiau juos išklausyti, kai jie manęs šaukėsi, - sako Galybių VIEŠPATS. (Zach 7,9-13).
„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų tėvas gailestingas. Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saikas geras, prikimštas, sukratytas ir su kaupu bus atiduotas jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta" (Luk 6,36) Mūsų Dievas yra gailestingas, todėl mūsų gailestingumas turi būti Dievo pavyzdžiu. Viešpats ragina mus būti gailestingais ne pagal savo galvą, bet pagal Tėvą. „Palaiminti gailestingieji kaip ir Dievas yra gailestingas", - sako Jėzus. Kuo geriau pažinsime Tėvą, tuo gailestingesni būsime. Nepamirškime, kad niekada negalėsime pasigailėti tų, kuriuos teisiame. Jei stebėdami pasaulį ir matydami nusidėjėlių daromas bjaurastis tik apkalbinėjame, samprotaujame su kitais tikinčiaisiais ar netikinčiais jų pasirinkimus, smerkiame ir nieko nedarome, tokiu būdu niekada nenorėsime skelbti jiems Pasigailėjimo Žinios — Gerosios Naujienos kiekvienam nusidėjėliui. O dar blogiau, jeigu teisiame ir smerkiame savo tikėjimo namiškius. Tada greitai tapsime kaip fariziejai ir pranašas Jona, kuris troško Ninėvės gyventojų mirties.
Brangieji, Gailestingumas priešingas teismui. Niekada nepamirškime, kad visą teismą Tėvas pavedė Jėzui Kristui ir jis ateis antrą kartą kaip teisėjas, tačiau atėjęs pirmąjį kartą jis skelbė išganymą ir pasigailėjimą Viešpatyje. „Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo. O gailestingumas didžiuojasi prieš teismą." (Jok 2,13) Todėl ir mes sekime Viešpačiu ir netrokškime nusidėjėlio mirties. Būkime gailestingi vieni kitiems ir visiems, nes teisėjas jau stovi už durų. Nežinai kas tavęs laukia rytoj, galbūt reiks stoti prieš Viešpatį. Ką atsakysi jam, kai jis pareikalaus ataskaitos už tavo gyvenimą?
„Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniais, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu." (Kol 3,12) Drabužiai Biblijoje dažnai vartojami kaip simbolis kalbant apie gyvenimą ir elgesį. Be drabužių mes esame nuogi. O nuogi mes nenorime niekur eiti. Tikinčiojo drabužiai yra gailestingumas, gerumas, nuolankumas, romumas, kantrumas ir kitos dorybės. Ar šiandien jais apsirengėme? Jeigu ne, tai esame nuogi. Mums turėtų būti gėda, jeigu pamirštame apie gailestingumą, gerumą, nuolankumą, romumą ir kantrumą arba susivaldymą.
Mums reikia nuoširdumo ir nuoseklumo savo tikėjime. Tik Fariziejai buvo susigalvoję daug pateisinančių priežasčių pagal „Dievo Žodį" kaip nebūti gailestingais. Jie turėjo savo sampratą apie gailestingumą. Jie prarydavo našlių namus ir apiplėšdavo tėvus. Niekada netapkime jų bendrais. Nesidangstykime Dievo Žodžiu, rodydami negailestingumą. „Varas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Reikia tai daryti ir ano neapleisti". (Mat 23,23-24). Mes galime būti labai uolūs religinių papročių vykdytojai, bet pamiršti kas svarbiausia Dievo karalystėje. Svarbiausia yra teisingumas, gailestingumas ir ištikimybė arba tikėjimas. Žodis teisingumas Senajame ir Naujajame testamente sutinkamas virš 1000 kartų. Nei vienas kitas žodis nėra paminėtas taip dažnai, kaip šis. Teisingumas yra be galo svarbus Dievui. Teisingumas nėra tik sparnuota filosofinė frazė, bet tikėjimas, mąstymas ir veiksmai artimo labui. Teisingumas ir gailestingumas eina drauge. Budėkime, kad mūsų gyvenime neatsirastų tų mėtų, krapų ir kmynų, kurios bus svarbesnės už teisumą, gailestingumą ir ištikimybę. Jeigu esame Kristaus mokiniai įsirašysime sau į širdis šią trejybę ir padarysime kasdiene praktika. Paklausime savęs: „ar esame ištikimi vienas kitam šiandien?" Ar savo mintimis, kalbomis ir darbais elgiamės teisingai vienas su kitu? Ar esame gailestingi vienas kitam? Ar žmogus rodo gailestingumą savo artimui, jeigu jį šmeižia, meluoja, kuria pasakas ir spendžia pinkles?
Jėzus sakė fariziejams: „Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu gailestingumo, o ne aukos" (Mat 9,13). Nes „Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi" (Jok 3,17). Mokslas iš aukštybių visada geras ir sveikas. Jis nedaro žalos artimui, bet rodo Dievo meilę ir gailestingumą praktikoje. (žr. Mat 12,1-7)
„Todėl visiškai pasitikėdami artinkitės prie malonės sosto, kad patirtumėte gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku" (Heb 4,16). Amen
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą