Linksmas davėjas ir Dievo malonė
2 Kor 9,7-15
Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją. 8 O Dievas gali jus apipilti visokeriopomis malonėmis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo, 9 kaip parašyta: Jis pažėrė, padalijo vargdieniams; jo teisumas amžiais išlieka. 10 Tasai, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, parūpins jums sėklos, padaugins ją ir padės subręsti jūsų geradarybės vaisiams. 11 Jūs tapsite visokeriopai pasiturintys ir galėsite būti dosnūs, kad mes turėtume už ką dėkoti Dievui. 12 Šis paslaugus tarnavimas ne tik pagelbės šventiesiems skurde, bet ir paskatins gausias padėkos maldas Dievui. 13 Patyrę tokias paslaugas, jie šlovins Dievą už jūsų klusnumą išpažįstamai Kristaus Evangelijai ir už nuoširdų dosnumą jiems ir visiems kitiems. 14 Jie melsis už jus ir ilgėsis jūsų dėlei visa pranokstančios Dievo malonės jumyse. 15 Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!
1) Kiekvienas skatinamas dalyvauti. „Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs". Vienas svarbus faktas neturėtų būti nepaminėtas kalbant apie aukojimą. Visi privalome dalyvauti. Nėra nei vieno, kuris negalėtų dalyvauti aukojime. Visi kažką turime, ką galime duoti. Netgi tie, kurie yra išlaikomi (našlės, našlaičiai, pensininkai, invalidai) vienu ar kitu būdu gali aukoti. Apaštalas Paulius ragina kiekvieną aukoti. Galbūt netiesiogiai, bet tokią tiesą galime išgirsti ne kartą Biblijos puslapiuose. Aukojimas yra svarbi dvasinio gyvenimo praktika. Aukojimas kalba apie meilę, apie išganymą, apie Evangeliją.
Todėl kiekvienas yra raginamas mąstyti. Kiekvienas raginamas aukoti „kaip yra širdyje nutaręs". Mes privalome mąstyti ką galime paaukoti. Mes privalome mąstyti ko galime atsisakyti, kad galėtume aukoti. Nėra negalinčių aukoti, yra tik nenorinčių kažko atsisakyti savo gyvenime, kad galėtų kažką atiduoti.
2) Su kokiu nusistatymu turime aukoti? „ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją". Dievo vaikas aukoja negailėdamas ir neverčiamas. Gailėjimas kalba apie godumą. Godumas kalba apie stabmeldystę. Stabmeldystė kalba apie mirtį. Tikintis Dievo vaikas neturėtų būti įtakojamas stabų. Krikščionis nebijo aukoti, nes žino, kad juo rūpinasi Viešpats. Jeigu mes darome viską gerai apmąstę, nėra reikalo gailėtis. Jeigu mes žiūrėsime į Viešpatį dažniau, mes nematysime aukojimo indo sekmadieniais kaip prievartos, bet matysime kaip malonę dalyvauti Dievo palaiminimuose. Dievas neverčia nei vieno aukoti. Kaip Dievas neverčia nei vieno ateiti pas jį. Dievas siūlo išgelbėjimą tiems, kurie suvokia, kad skęsta. Dievas myli linksmą davėją. Kodėl dievas myli linksmą davėją? Todėl, kad toks žmogus turi Dievo prigimtį. Dievas yra davėjas ir jis su džiaugsmu duoda, kad tik išgelbėtų mylimuosius.
Kaip mes galime su džiugia širdimi aukoti? Jeigu gailestis ir įtarinėjimai slegia širdį, apie jokį linksmumą negali būti nei kalbos. Mes aukosime su džiaugsmu tik tada, kada išsivaduosime iš savanaudiškumo minčių ir jausmų. Kada nepasitikėjimas ir įtarinėjimai neviešpataus mūsų sąnariuose. Kada atprasime mąstyti visų pirma apie save. O koks palaimintas linksmas davėjas.
3) Dievas gali apipilti visokeriopomis malonėmis. „O Dievas gali jus apipilti visokeriopomis malonėmis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo, 9 kaip parašyta: Jis pažėrė, padalijo vargdieniams; jo teisumas amžiais išlieka." Viešpats Dievas yra duodantis Dievas. Jis nėra tas, kuriam reikia ko nors iš mūsų. Atvirkščiai - Jis nori duoti mums. Kada mes aukojame, kada mes duodame, Viešpats apiberia mus visokeriopomis malonėmis. Viskas kas ateina iš Dievo rankų yra malonė. Ir Viešpats tai daro su dvejopu tikslu: „kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo". Viešpats nori, kad mes būtume aprūpinti visais atžvilgiais. Liūdna, kad žmonėms atrodo, kad visais atžvilgiais apsirūpinti, reiškia turėti daug drabužių, susidėti naujus dantis, turėti gerą automobilį, saugius namus, gerai apmokamą darbą, garantuotą pensiją, bei daug kitų žemiškų dalykų. Tačiau Viešpats nori mus aprūpinti dar ir nematomais turtais. Turtais, kurių dėka mes sugebame būti dosnūs. Pasaulyje pilna apsirūpinusių žmonių, kurie yra šykštūs ir nei cento neatiduodantys kito palaiminimui. Pakankamai turėti, dar nereiškia - gausiai aukoti.
Viešpats duoda malonę, kad mūsų širdys taptų didelės, kad mes galėtume imtis bet kokio gero darbo. Kiek visokių blogų darbų daro žmones, kad tik praturtėtų. Kiek sudaužytų šeimų, dėl to, kad vyras išlekia ieškoti gero atlyginimo už jūs marių... Kada tikslas pateitina priemones, kiek sužalotų gyvenimų ir pažeistų sąžinių?. Pasaulyje yra daug blogų darbų, į kuriuos neturėtume kelti kojos. Bet dažniausiai tie blogi darbai yra gerai apmokami, va čia ir pakliūna daugelis. Jeigu tikslas – geri pinigai, tada bet koks darbas yra geras ir jau tada nebesvarbu jo legalumas klausimas, ar kokią žalą jis daro kam nors (tabako, alkoholio pramonė, azartinių lošimų industrija, amorali aktorystė ir t.t.) Viešpats perspėja: „Žinoma, maldingumas yra didelis pelnas, kai pasitenkinama tuo, ką turi. 7 Juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. 8 Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti. 9 Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. 10 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių." (1 Tim 6,6-10)
Tačiau pas Viešpatį yra palaiminti vargdieniai dvasioje. Vargdieniai, tai tie, kurie laukia Viešpaties. Tie, kurie atiduoda paskutinius skatikus į aukojimo indą. Tie, kurie ieško teisumo Viešpatyje. O Viešpats apipila juos visokeriopomis malonėmis.
4) Dievas parūpins kas reikalinga sėjai. „Tasai, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, parūpins jums sėklos, padaugins ją ir padės subręsti jūsų geradarybės vaisiams." Tiems, kurie turi aukojančią širdį, Viešpats parūpina sėklos. Jeigu tikintieji nori dalyvauti gerame šalpos darbe, Viešpats parūpins visa, kas reikalinga. Viešpats padaugins sėją. Dievas duoda davėjui. Jis duoda vis daugiau ir daugiau.
Jeigu Viešpats palaimino jus geru atlyginimu kokios mintys užplūdo jūsų širdį? Mintys apie pirkinius, ar mintys apie žūstančius? Dievo vaikas visų pirma galvoja apie tai ką gali atiduoti kitam. Nes jis dėkingas Viešpačiui.
5) Naudinga mums. „Jūs tapsite visokeriopai pasiturintys ir galėsite būti dosnūs, kad mes turėtume už ką dėkoti Dievui." ... Akivaizdu, kad Paulius gerai suprato Jėzaus mokymą apie davimą. „Duokite, ir jums bus duota; saikas geras, prikimštas, sukratytas ir su kaupu bus atiduotas jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta." (Luk 6,38) Tas, kuris dosniai duoda, tas dosniai gauna. Kas nors pasakytų: „Koks keistas tai mokslas, koks neracionalus, koks neprotingas." Tačiau būtent toks yra kelias į visapusišką turtingumą. Būti pasiturinčių, reiškia būti daugiau duodančiu. Jeigu Dievas palaimino jus sugebėjimu sukurti gerą verslą, išnaudokite jį kaip kanalą per kurį Viešpats lies savo malonę kitų išgelbėjimui ir pagelbėjimui.
„Šio pasaulio turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į nepatikimus turtus, bet viltųsi Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui. 18 Tegul jie daro gera, lobsta gerais darbais, esti dosnūs, dalijasi su kitais. 19 Šitaip jie susikraus lobį - gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą." Štai koks žodis turtuoliams. Jie turi daug, dalinkis. Aišku, turtuolis gali sakyti , kad visai nedaug turi. Pagal Bibliją „daug" yra tai ką turime viršaus po būtinų reikmių patenkinimo. „Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti." (1 Tim 6,8).
6) Išaukštintas DIevas. „Šis paslaugus tarnavimas ne tik pagelbės šventiesiems skurde, bet ir paskatins gausias padėkos maldas Dievui. Patyrę tokias paslaugas, jie šlovins Dievą..." Aukojimas yra stebuklingas tuo, kad jis ne tik naudingas stokojantiems, bet tampa padrąsinimu maldingiesiems. Jos iššaukia gausias padėkos maldas ir Viešpats yra garbinamas. Kai Dievo vaikai gauna, jie džiūgauja Viešpačiu. Jie visą garbę atiduoda Jam. Kada stokoji, užplūsta baimės, nepasitikėjimas, depresija. Tačiau šis paslaugus tarnavimas sužadina tikėjimą, padrąsina ir paguodžia. Kodėl taip yra? Todėl, kad tai yra klusnumas Evangelijai.
7) Klusnumas Evangelijai. „Patyrę tokias paslaugas, jie šlovins Dievą už jūsų klusnumą išpažįstamai Kristaus Evangelijai ir už nuoširdų dosnumą jiems ir visiems kitiems. Jie melsis už jus ir ilgėsis jūsų dėlei visa pranokstančios Dievo malonės jumyse. 15 Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!" Jėzus Kristus atėjo į šį pasaulį, kaip Dievo avinėlis, kuris buvo paaukotas dėl mūsų nuodėmių. Tėvas uždėjo viso pasaulio nuodėmes ant jo. Jėzus Kristus mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė. Jis pakilo į dangų ir siuntė savo Dvasią, Jis pažėrė dovanas savo mokiniams, kad jie galėtų dalinti kitiems tai ką turi. Kada mes aukojame, mes skelbiame Evangeliją. Padėti kitiems, tai skelbti Evangeliją. Daryti gerus darbus, tai skelbti Evangeliją. Kokia nauda iš evangeliškų žodžių, jeigu jie be jėgos? O kas yra jėga? Dvasios jėga yra matoma bendruomenėje, kuri duoda, kad kiti būtų palaiminti. Duoda saiką gerą prikimštą, sukratytą. Duoda ne tam, kad gautų, bet tam, kad kiti būtų išgelbėti. Išgelbėti, vadinasi gauti atleidimą už nuodėmes. Išgelbėjimas – tai amžinojo gyvenimo viltis. Tai Dievo malonė mumyse. Išgelbėjimas – tai Jėzus Kristus mumyse. Tai ta neapsakoma dovana. „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų." (Ef 2,8-9) Viešpats Jėzus Kristus yra neapsakoma dovana pasauliui. To biblinio Jėzaus reikia visiems. Jėzaus, kuris duoda. Jeigu turime Jėzų, turime gyvenimą pilną gerų dovanų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą