Be murmėjimų ir svyravimų
Fil 2,14-18
„Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų, kad būtumėte nepeiktini ir nekalti, nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje. Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio, kad Kristaus dieną galėčiau pasigirti ne veltui bėgęs ir ne veltui vargęs. O jei turės būti pralietas mano kraujas, kaip jūsų tikėjimo auka ir atnaša Dievui, aš džiaugiuosi ir esu linksmas kartu su jumis visais. Taip pat ir jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi."
1) Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų[1]. Žmogus gyvendamas žemėje rūpinasi daugeliu dalyku. Kasdien kažką veikiame, dirbame, ilsimės, žiūrime televiziją, rūpinamės vaikais ir savimi, klausomės muzikos, bendraujame ir t.t. Daug ką darome. Tačiau kiekvieną darbą lydi nuotaika. Mes galime dirbti pakilia nuotaika ir galime dirbti subjurusia nuotaika. Yra didelis skirtumas tarp nuolankios širdies ir išdidžios širdies. Murmėjimai ir abejonės yra blogis. Raštas sako „Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo" (1 Kor 10,10). Nuodėmės alga – mirtis. Jei murmėjimas nebūtų nuodėmė, niekas jos nebaustų mirtimi. Prisiminkime, kad šie įvykiai yra užrašyti mums, kad mus pamokytų ir įspėtų.
Kodėl žmonės tampa murmėtojais? Todėl, kad nusideda nepaklusdami Viešpačiui ir pasipriešindami teisėtai tvarkai. Vaikai prieštaraujantys tėvams greitai tampa murmėtojais. Tarnautojai besipriešinantys darbdaviams tampa murmėtojais. Žmonos nepasiduodančios vyrams, pasidaro murmėtojos. Vyrai, nemylintys žmonų, pasidaro murmėtojais.
Murmėjimas yra viešas tikėjimo išpažinimas. Jėzus sakė „O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai." (Mat 15,18-19)
Nedėkingumas visada iššaukia murmėjimus ir nepasitenkinimą. Būna dienų, kai viskas krenta iš rankų, tada lengva tapti murmekliu. Tai Šėtonas gundo mus pamiršti Dievo pažadus ir paraginimus, jis visa traukte mus traukai klausyti kūniškų geidulių ir dejonių. Taip atsitiko Izraeliui, taip gali atsitikti ir mums. „Atsitiko taip, kad žmonės pradėjo karčiai murmėti prieš Viešpatį dėl savo nelaimių" (Sk 11,1). Visokios nelaimės, suspaudimai, išgyvenimai aptemdo mūsų protą ir tada piktasis randa kelią prie mūsų, ... jeigu nebudime.
Kas yra abejonės, svyravimai? Abejonės yra nepasitikėjimas tiesa. Čia nekalbama apie geras abejones, bet blogas. Jei abejoji savo teisumu yra gerai, bet daug geriau niekada neabejoti, bet tvirtai žinoti kas yra teisu. Daug geriau kuo greičiau išsiaiškinti , kad žinotume kaip elgtis. Viešpats šaukia mus gyventi be abejonių, nes tada mes esame saugūs.
Tai velnias nori, kad mes pastoviai abejotume. Visų pirma jis nori, kad mes abejotume savo Dievo ištikimybe. Ir jei mes pasiduodame gundymui, greitai pradėsime abejoti Dievo žodžiais apreikštais Biblijoje. Viena iš didžiausių blogybių yra abejojimas Viešpaties Dievo išganomuoju darbu. Tai abejonė, kuri menkina Dievo galybę ir Kristaus auką bei jo neapsakomą dovaną. Piktasis gundo, kad mes abejotume pamokslininkais – Dievo Žodžio skelbėjais. Netgi Jėzaus dienomis, Jam prisikėlus mokiniai abejojo Kristaus tikrumu." Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo"(Mat 28,17). Mes jau tokie esame. Mes linkę abejoti, net tada kada matome savo akimis, tad ką jau kalbėti apie tikėjimą neregint?!
Mes gundomi abejoti (nepasitikėti) savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais. Kiek skausmo gimsta šeimose, kur vyrai abejoja savo žmonomis, žmonos – savo vyrais. Tėvai – vaikais, o vaikai – savo tėvais. Tokios šeimos pasmerktos baisiam nesaugumui, barniams, netgi smurto išpuoliams.
2) Kad būtumėte nepeiktini (nepakaltinami), nekalti (nesumaišyti, neklastingi), nesutepti. Apaštalas Paulius ragina būti tvirtiems, nes žino, kad tai raktas į tyrumą. Mums reikia tvirto pagrindo, jeigu norime būti nepeiktini, nekalti ir nesutepti. Niekada nepasirinksi tiesos, jeigu pastoviai svyruosi. Tokia yra Viešpaties valia- tikinčiojo tyrumas, nekaltumas. Kristus numirė už mus, kad mes būtume nepeiktini teismo dieną. Dievas išsirinko mus, kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje[2]. Labai svarbūs yra šie žodžiai. Dievas išgelbėjo mus šventumui. Ir šventumas visų pirma bus Jo akivaizdoje, tik po to kitų akivaizdoje. Visų pirma vidumi šloviname Viešpatį, po to išore.
Murmėjimai ir abejonės sutepa mus. Kas gali sutepti tikintįjį? Nuodėmė. Nepasitenkinimai, abejonės, prieštaravimai yra nuodėmė. Niekada nepamirškime Izraelio dykumoje ir bausmių, kurios krito ant jų dėl nepaklusnumo.
3) Sugedusioje ir iškrypusioje kartoje, kur spindite tarsi žiburiai pasaulyje. Paulius gyveno sugedusioje ir iškrypusioje kartoje. Kokioje kartoje gyvename mes? Dievas pašaukė mus gyventi tarp žmonių, kurie nepažysta Viešpaties. Nuodėmę mylintys žmonės Biblijoje vadinami sugedusiais ir iškrypusiais. Ir mes tokie buvome, bet Dievas buvo mums gailestingas. Galbūt krikščionių yra nemažai, tačiau ar visi yra žiburiai pasaulyje? Kiek tokių žiburių nemato šviesos per savo tuščiagarbiškumą ir kietasprandiškumą? Kiek yra aklų savo religijos fanatikų, nesutariančių ar moterims galima nešioti kelnes ir kirptis trumpai plaukus? Gerai žinančių kokiu automobilių turi važinėtis krikščionys. Kiek „žiburių", kurie duoda dešimtines nuo mėtų ir krapų, bet apleidžiančių teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę... Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. (Mat 23,23) Aš manau tai didžiausia mūsų laikų rykštė. Kai įvairiausios tradicijos tampa svarbesnės už Kristaus kelią ir mokymą. Ir tik nereikia pirštais rodyti į kitų konfesijų krikščionis. Pakanka rąstų ir pas baptistus.
Tikintieji yra matomi. Krikščionys turi būti matomi. Jie yra pašaukti būti šviesa. „Jūs – pasaulio šviesa" sako mūsų Viešpats. Todėl ir mes turėtume branginti Dievo pašaukimą būti šventais, kad taptume kuo geresniu liudijimu žūstančiam pasauliui. Kokiu spindesiu spindėsime savo kaimynams, jei pastoviai liesime savo tulžį ant politikų ir pardavėjų. Kritikuosime kitas bažnyčias, apkalbinėsime savo brolius ir seseris? Kokiu spindesiu blizgėsime murmėdami ant savo žmonos ir vaikų? Ar nepradės iškrypusi karta drauge sakyti „amen" tokiam mūsų „dievui"? Pasauliui reikia šviesos. Pasauliui reikia taikos, kuri prasideda žmogaus širdyje. Jei mes nesėsime taikos, tai kas gi sės? Jėzus sakė: „Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais". Taikdariai bus vadinami Dievo vaikais. Kas gi juos taip vadins? Argi ne žmonės, kurie matys jų tyrumą?
4) Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio. „Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio, kad Kristaus dieną galėčiau pasigirti ne veltui bėgęs ir ne veltui vargęs". Viešpats ragina mus visada tvirtai laikytis Viešpaties Žodžio, kuris tikrai yra gyvenimo žodis. Mes niekada nesvyruosime ir nemurmėsime, jei viską darysime pagal Gyvenimo Žodį. Į pasaulį yra išėję daug žmonių garbę besivaikančių žmonių, kurie niekina Žodį, o aukština kažkokius nebūtus santykius su Dievu. Dievas pašaukė mus gyventi su Dievu per klusnumą Tiesai – Alfai ir Omegai. „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, 2 o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. 3 Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse" (Heb 1,1-3) Gyvenimo žodis – tai Kristus Jėzus.
5) būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi. O jei turės būti pralietas mano kraujas, kaip jūsų tikėjimo auka ir atnaša Dievui, aš džiaugiuosi ir esu linksmas kartu su jumis visais. Taip pat ir jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi. Viešpats kviečia džiaugtis kartu... Su kuo mes džiaugiamės šiandien? Yra žmonių su kuriais gerai laiką praleisti galima. Yra džiaugsmas, kuris pasibaigia. Tačiau mes esame kviečiami džiaugtis Kristaus Dvasioje. Džiaugtis kartu su apaštalu, kuris nebijo kankinio mirties.
Tik tada kada mes nebranginsime savo gyvybės galėsime būti visai laisvi nuo murmėjimų ir abejonių, tik tada bus lengvas kiekvienas Viešpaties įsakymas ir apreiškimas. Paulius džiaugėsi artėjančia mirtimi dėl Kristaus liudijimo ir ragina kitus taip pat džiaugtis. Bet kaip tu džiaugsies žmogau, jei drebi dėl kiekvieno menkniekio ir abejoji tik papūtus klaidamokslio vėjeliui? Tad, mylimi broliai ir seserys, būkime drąsūs, laikykimės Viešpaties Žodžio, būkime klusnūs vieni kitiems ir būsime džiaugsmingi amžiams. Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą