pamokslas

Atsinaujinantis vidinis žmogus

2 Kor 4,16-18

 

1)   Nenuleidžiame rankų. Todėl ir nenuleidžiame rankų. Tikro tikinčiojo, Kristaus tarno bruožas – nepailstamumas, budrumas, ištikimybė dvasioje. Nuleisti rankas, vadinasi pavargti ir mesti darbą. Tai labai aiškus posakis. Kai dirbi savo rankomis ir pavargsti, nuleidi rankas. Viena yra nuleisti rankas trumpam, kita – visam laikui. Kurioje srityje tikintysis yra gundomas pavargti – nuleisti rankas? Visose. Ir mes neturime laiko išvardinti visų šiandien. Bet palieskime bent kelis principus.

Šventume. Heb 12,3-4 Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia! O jums dar ir neteko priešintis iki kraujo, grumiantis su nuodėme. Noriu paminėti šią svarbią sritį, nes nuodėmė yra mūsų sąnariuose ir nenori atiduoti pozicijos. Mes žinome, kad mūsų nuodėmės yra atleistos dėl Kristaus atpirkimo, dėl Jo pralieto kraujo, dėl jo mirties vietoje mūsų. Daugelis šiandien mano jei Dievas yra atlaidus, jei labai myli, vadinasi nereikia rūpintis, Jis visus įleis į dangų. Deja tai nėra tiesa. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atsiuntė savo viengimį sūnų, kad kiekvienas kuris jį tiki nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą". Matot, nesako, kad kiekvienas nepražūtų, bet tik tie, kurie JĮ TIKI.

Gyventi Dvasia. Rom 8,12 „Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. Jei jūs gyvenate pagal kūną, mirsite. Bet jei Dvasia marinate kūniškus darbus, gyvensite." Jie pailsime gyventi Dvasioje, prapulsime.

Daryti gera.  Gal 6,9 Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, atėjus metui pjausime derlių! Kaip lengva pailsit daryti gera.

 

2)   Atsinaujinantis žmogus. Atvirkščiai, jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina. Koks žmogus atsinaujina tikinčiajam vaikščiojant su Kristumi? Vidinis ar išorinis? Dievo Žodis sako, kad vidinis. Tai kodėl žmonės taip rūpinasi išoriniu? Kodėl tiek lėšų, laiko ir pastangų investuojama į laikinus, netgi tuščius dalykus?

Mes žinome, kad išorinis nyksta. Juk namuose turime veidrodžius. Dažni vizitai pas gydytoją primena mums, kad prasidėjo negrįžtami procesai mūsų sąnariuose. Papildomi prakaito lašai lipant laiptais. Nuovargis ir daugelis kitų dalykų primena mums, kad senstame. Tačiau jei išorinis automatiškai sensta. Vidinis automatiškai neatsinaujina. Kas tas vidinis? Tai naujas žmogus, tai širdis, žmogaus centras. Viešpats mokina, kad mes turime darbuotis savo vidinio labui. Fil 2,12-13 Taigi, mano mylimieji, kaip visuomet klausydavote manęs, kai būdavau tarp jūsų, o dar labiau dabar, man su jumis nesant, taip darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėjimu, nes Dievas iš savo palankumo skatina jus ir trokšti, ir veikti!. Kaip mes darbuojamės savo išganymui? Galėsime apie tai padiskutuoti trečiadienį. Primenu, kad trečiadieniais bandome sekti sekmadienio pamokslo pėdomis ir drauge geriau suprasti Viešpaties mokslą... Neapleiskime šių susirinkimų.

 

3)   Viskas tarnauja būsimai garbei. O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę. Paulius kalba apie lengvą dabartinį vargą. Ką jis turi mintyse? Ką jis vadina lengvu vargu? Pažiūrėkime kokie vargai buvo ištikę Paulių. 2 Kor 11,23-29 „Kur kas daugiau kalėjau. Esu gavęs nepalyginti daugiau rykščių ir daugel kartų buvęs mirties pavojuje. Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio. Tris kartus gavau lazdų, vienąkart buvau apsvaidytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje. Dažnai būdavau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių. Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti naktimis, badauti ir trokšti, dažnai pasninkauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogumą. Be kita ko, kasdien vargstu, rūpindamasis visomis bažnyčiomis. Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?!" Ir tai lengvi vargai? Ar norėtumėte „tokio" lengvo gyvenimo? Kažin. Bet matot, kada tavo širdyje yra kažkas didesnis nei šio pasaulio regimybė, tu pradedi kitaip žiūrėti į viską. Ar tai būtų džiaugsmai, ar vargai. Paulius sakė Fil 3,7-11 Bet tą pirmenybę aš dėl Kristaus palaikau nuostoliu. O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų ir būčiau jame, nebeturėdamas nuosavo teisumo, kurį teikia įstatymas, bet turėdamas teisumą iš tikėjimo Kristumi, einantį iš Dievo, paremtą tikėjimu. Trokštu pažinti jį, jo prisikėlimo galybę ir bendravimą jo kentėjimuose, noriu panašiai kaip jis numirti, kad pasiekčiau ir prisikėlimą iš numirusių.

Taigi, žmogaus požiūris į nepatogumus, vargus, ligas, nesėkmes, persekiojimus parodo ką jis brangina, kuo tiki, kuo viliasi. Raštas sako, kad mes esame išgelbėti viltimi. Rom 8,24-25 Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai. Kokia viltimi esame Išgelbėti? Viltimi, kad tapsime turtingi? Viltimi, kad būsime sveiki? Viltimi, kad gausime gerą žmoną? Viltimi, kad būsime populiarūs? Visa tai yra žemiška. Mes esame išgelbėti amžinojo gyvenimo viltimi. Gyvenimo, kuris tik pasirodys amžinybėje, kada mes peržengsime mirties slenkstį. Tik tada pasirodys kokie esame, tik tada nerasime savyje tų geismų, apkalbų ir noro išniekinti Dievą. Juk apie tikėjimą sakoma Heb 11,1 „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome." Tikėjimas užtikrina mums, kad tai kuo viliamės yra tikra. Tad svarbiausia žinoti, kad mūsų viltys yra tikros.

„Lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę". Daugelis bando apsakyti tą garbę, bet Paulius ir Jėzus Kristus jame sako, kad mes šiandien negalime apsakyti ar ne t įsivaizduoti to kas bus amžinybėje, kai būsime su Kristumi. Ten nebus nuobodu. Nes raštas sako, dalyvausime net angelų teisme. Kaip tai atrodys? Kas gali apsakyti? Ten nebus ašarų, vadinasi nepatirsime jokio skausmo. Nebus piktų, nedorų žmonių, nebus prievartautojų, burtininkų, bailių, ištvirkėlių. Apr 21,27 Bet ten niekada nepateks, kas netyra, joks nešvankėlis ar melagis, o tiktai tie, kurie įrašyti Avinėlio gyvenimo knygoje. Apr 22,15 „O lauke lieka šunys burtininkai, palaidūnai, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kurie mėgsta melą ir jį daro". Brangieji, lengvas vargas mums ruošia amžinąją garbę. Dievas gali tai kas  žema šiandien, išaukštinti rytoj. Viešpats gali iš bet kokios tamsybės padaryti šviesybę. Jis visagalis, todėl verta pasikliauti juo.

 

4)   Į ką mes žiūrime? Mes nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini. Visos problemos prasideda tada, kada tikintieji perdėtai pradeda domėtis regimais dalykais. Paulius turi stiprybės nenuleisti rankų todėl, kad jo akys žiūri ten kur reikia. Kartais užtenka akies krašteliu žvilgtelti ir nuodėmė bus prie durų. Taip buvo su Dovydu, kai jis pamatė Batšebą besimaudant. (2 Sam 11,2). Raštas sako, ji buvo graži, bet ne karaliui, o savo vyrui. Deja Dovydas neišlaikė išmėginimo ir pasekmės buvo labai liūdnos.

Paulius sako, kad tikintysis nežiūri to kas regima, nes tai laikina. Visa ką mato mūsų akys vieną dieną pranyks. 2 Pet 3,10 „O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs. Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir stichijos sutirps iš karščio! Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas". Taip, neverta iškeisti to kas neregima ir regima.

Kas nors gali paklausit kaip žinoti kada žiūriu į regima teisingai ir neteisingai? Patikėkite, jei mūsų gyvenimo pasirinkimai tolina mus nuo Dievo, atitolina mus nuo šventumo, bei tarnystės; jei mūsų užsiėmimai nestatydina mūsų charakterio Kristuje, jei mano požiūris nesuartina manęs su žmona, bažnyčia, vaikais, tikrai žiūriu tai kas regima. Amen?