Sekmadienio pamokslo santrauka

Nuodėmės įstatymas

Rom 7,14-25

 

„Taigi randu tokį įstatymą, kad, kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga. Juk kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo įstatymu. Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose. Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! Bet dėkui Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, o kūnu – nuodėmės įstatymui."

 

Kodėl mes kartais, o gal dažnai darome bloga? Žodžiu ar darbu, mintimis ar kalbomis? Jei esame sąžiningi, pripažinsime, kad būna dienų kada viskas „krenta iš rankų". Be galo svarbu, kad mes suvoktume šiuos svarbius dalykus ir gyventume su džiaugsmu, nežiūrint tų visų sunkių akimirkų mūsų dvasiniame gyvenime.

 

1)   Keistas gėrio ir blogio įstatymas. (21) Taigi randu tokį įstatymą, kad, kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga. Kas yra įstatymas? Įstatymas kalba mums apie tam tikros tvarkos taisykles. Mūsų kūno nariuose veikia ne vienas įstatymas. Juk žmogus yra pavaldus visokiausiems įstatymams. Mūsų kūnai yra pavaldūs Dievo sukurtiems organizmo įstatymams. Mūsų organizmui reikia daug medžiagų, kad jis galėtų būti sveikas ir gerai funkcionuotų. Tai galima pavadinti įstatymu. Mūsų organizmas nedirbs gerai jei jį maitinsime netinkamais produktais. Visi žinome, kad geležis ar kokie kiti kad ir labai brangūs metalai netinka maistui. Nors žmonės bando suvalgyti automobilį ar kokį kitą daiktą. Skaičiau apie vieną kvailį, kuris norėjo patekti į Gineso rekordų knygą suvalgydamas automobilį, deja nespėjo, numirė, turbūt persivalgė...

Taigi, mes žinome, kad esame pavaldūs įvairiems įstatymams. Mes galime apie juos nieko nežinoti, bet nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Apie dvasinius įstatymus galime nieko nežinoti, tačiau jie vis tiek galioja. Paulius sako, kad būdamas Kristuje suprato, kad jo nariuose veikia keistas įstatymas Rom 7,15-21 „Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu<...>Taigi randu tokį įstatymą, kad, kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga." Kodėl taip yra? Ar pamenate savo gyvenimą be Kristaus. Gyvenote be rūpesčių. Nesirūpinote ką sakote, ką mąstote. Nereikia pergyventi jei ką įžeidei. Nesvarbu, kad nėra tikros ramybės. Svarbu, kad gyveni kaip tau patinka. Tačiau patikėjus Kristumi, viskas pradeda keistis. Pamenu, kai pirmą kartą netekau ramybės dėl girtuoklystės, rūkymo, paleistuvysčių. Tai Dvasios darbas. Pamenu kaip buvo gėda, kai apšaukiau kažkokią žurnalų pardavėją... Kiekvienas tikintis žmogus, jei jis sako esąs Kristuje, yra mūšio sūkuryje. Ef 6,12 „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose." Gal jūs apie tai niekada negalvojote, tačiau Dievo Žodis sako, kad gimęs iš aukšto žmogus grumiasi. Jei jūs nesigrumiate, vadinasi arba esate vergijoje jau nugalėtas, arba dar netapote Viešpaties kariu. Dievo žodis ne kartą mus ragina kovoti gerąją kovą. Ir viena iš dvasinės kovos vietų yra mūsų viduje. Ši kova yra sunki ir jai reikia ypatingo pasirengimo.  Ef 6,10-12 „Pagaliau būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga. Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas. Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir visa nugalėję, išsilaikyti."

Jei jokia kova nevyktų, argi reikėtų Dievui mus perspėti? Ar būtų mūsų Viešpats tada Getsemanės sode perspėjęs savo mokinius apie kūno nesugebėjimą budėti? „Budėkite ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą pramiegoti Viešpaties atėjimą". – galbūt šiandien Jėzus taip pabartų savo mokinius? Nes tikrai, daugelis žmonių, kurie eina į bažnyčias tą dieną pramiegos ir Viešpaties Jėzaus Kristaus  pasirodymą ir bus palikti tamsai ir dantų griežimui. Ef 5,14 Todėl sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš mirusių, ir apšvies tave Kristus. "O tada, sode, savo apsimiegojusiems draugams jis tarė Mat 26,41: „Negalėjote nė valandėlės pabudėti su manimi? Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas." Jeigu apaštalai negalėjo nė valandėlės pabudėti, ką jau kalbėti apie viso gyvenimo budėjimą? Mes stebimės kodėl tikintys palieka tikėjimą, juk savo jėgomis mes nieko negalime.

Keista, bet atrodo kad tada, kada tikrai turėtume budėti, mes esame pavargę ir neturime laiko Viešpačiui? Kodėl tada, kada šėtonas nuožmiai puola, mes praleidžiame bažnyčios susirinkimus, neskaitome Biblijos ir apleidžiame maldą? Kodėl taip yra? Kodėl nesutariantys sutuoktiniai neieško Viešpaties veido drauge maldoje? Kodėl tiek daug tikinčiųjų pasiduoda netiesiai, tereikia pūstelti klaidamokslių vėjeliui? Todėl, kad mūsų nariuose veikia keistas gėrio ir blogio įstatymas. Norime daryti gera, bet neįstengiame. Todėl, kad šis įstatymas kovoja su tikinčiojo proto įstatymu.

 

2)   Kovojantis įstatymas. (22) Juk kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo įstatymu. Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose Tai labai svarbūs žodžiai. Kai skaitai, pagalvoji: „O aš, ar žaviuosi Dievo įstatymu?" Suprantama, tam, kad kažkuo žavėtis, būtina pažinoti. Negali žavėtis ir gėrėtis tuo ko nežinai. Apaštalas žinojo Dievo įstatymo reikalavimus. Jis buvo uolus vykdytojas. Tačiau tik su Kristumi suprato kokia yra tikrojo Dievo įstatymo vieta tikinčiojo gyvenime. Visa, kas iš Viešpaties yra žavu. Įstatymas duotas Mozei yra nuostabus geras ir šventas. Rom 7,12 Taigi įstatymas šventas; įsakymas taip pat šventas, ir teisingas, ir geras. Mūsų kultūrinėje aplinkoje gali atrodyti labai keisti kai kurie potvarkiai, nuostatos ir įsakymai aprašyti Senajame Testamente; tačiau per juos galima pažinti savo Dievą. Juk Įstatymo prasmė – Kristus.

Paulius tęsia: „Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose." Koks buvo Pauliaus proto įstatymas? Pauliaus proto įstatymas buvo naujasis tikėjimo Jėzumi Kristumi įstatymas – Dvasios įstatymas; malonės įstatymas. Paulius liudija, kad jo kūno nariuose egzistuoja kitas įstatymas, kuris priešinasi Kristaus įstatymui. Kūnas turi poreikių: maistas, gėrimas, poilsis yra būtinas kūnui. Tačiau nuodėmė sužadina besotiškumą, godumą, apsirijimą, prisigėrimą, neapykantą bei kitas blogybes. Paulius jį vadina nuodėmės įstatymu. Tas nuodėmės įstatymas kovoja, priešinasi Dvasios įstatymui. Jis nieko bendra neturi su Dievo malone. Tai mirties įstatymas. Kas pasilieka nuodėmės valdžioje mirs. Rom 8,6 Kūno rūpesčiai veda į mirtį. Kūniški rūpesčiai, kūniškas mąstymas, kūniškas gyvenimas yra mirties šauklys. Rom 8,13 Jei jūs gyvenate pagal kūną, mirsite. Bet jei Dvasia marinate kūniškus darbus, gyvensite. Kitais žodžiais tariant, būtų galima pasakyti: jei kovojate su nuodėme Dievo ginklais, laimėsite, ir jūsų laukia garbės vainikas danguje.

 

3)   Nugalimas įstatymas. (23-24) Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! Bet dėkui Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, o kūnu – nuodėmės įstatymui. Kiekvieną įstatymą galima pakeisti arba nugalėti. Kūrinijoje egzistuojantys įstatymai nesikeičia, kol jų nepakeis Dievas. Tačiau juos galima įveikti. Žemės traukos nepakeisime, tačiau tam tikrų prietaisų pagalba galima ją įveikti. Lėktuvai ir raketos padeda žmonėms atsiplėšti nuo žemės. Panašiai šį mirtingą kūną, nors yra pavaldus įvairiems įstatymams, galima priversti elgtis pagal Dievo Dvasios įstatymus. Tačiau turime drauge su Pauliumi sugebėti sušukti: Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! Jei jūs nesuprantate savo dvasinio skurdo, jei niekada negalvojote kas jūs gali išgelbėti, jei niekada nemąstėte, kad jums reikia išganymo, vargas jums. Nes Raštas padrąsina tik vargdienius dvasioje, tik tuos, kurie yra Jėzuje Kristuje. Rom 8,1-4 Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje. Juk gyvybę teikiančios Dvasios įstatymas Kristuje Jėzuje išvadavo tave iš nuodėmės ir mirties įstatymo. O ko įstatymas nepajėgė, nes buvo kūno nusilpnintas, tai įvykdė Dievas. Jis atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu ir nuodėmei įveikti pasmerkė nuodėmę kūne, kad įstatymo reikalavimai išsipildytų mumyse, gyvenančiuose ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.  Mes esame kūne, tačiau neturime gyventi pagal kūno geismus. Gyvenkime Dvasia, gyvenkime Kristaus žodžiu. Kovokime gerą kovą ir nepamirškime, kad mūsų laukia galutinė pergalė per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.