Kada „taip" yra „taip"
Mat 5,33-37; Jon 8,32
„Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; 32 jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus." Šie žydai buvo įtikėję, kad Jėzus yra Mesijas, tačiau jiems trūko pažinimo. Jiems reikėjo laikytis mokslo, tapti mokiniais, tik tada jie galės suprasti kas yra laisvė. Jėzus žinojo kas vyko žmonių širdyse. Jis žinojo kaip žydai laukia gelbėtojo, kuris numes Romos imperijos jungą. Tačiau širdyse jie nesijautė kam nors priklausomi. Štai kodėl jie taip skausmingai reagavo ir tvirtino, kad niekam niekada nevergavo. Tačiau Jėzus kalbėjo apie visų vergysčių šaknį - nuodėmę. Niekada nesuprasti tikrosios laisvės, jeigu nepažinosi Dievo Dvasios ir jo minties, jeigu nepamatysi Jo šventumo ir gailestingumo, teisumo ir meilės. Juk nuodėmė ir yra nukrypimas nuo Dievo kelio, nuo jo standartų, jo filosofijos ir politikos. Tam, kad žmogus išsivaduotų iš nuodėmės, nepakanka gimti tautoje, kuri yra artima Dievui, netgi nepakako patikėti, kad Jėzus yra Mesijas, dar reikėjo tapti jo mokiniu.
Tiesakalbiškumas praktikoje
Tiesos kalbėjimas ir darymas yra sveikos visuomenės pagrindas. Bet kokia žmonių bendruomenė negali gyvuoti, jeigu nėra laikomasi sutartos santvarkos ir taisyklių. Tiesos kalbėjimas ir Ištikimybė duotam pažadui yra kritiškai svarbūs visų žmonių santykiuose. Kažkas yra pasakęs: „Mes giname mintį, kad visuomenę reikia suprasti kaip nežodinių (nesutarta žodžiais) ir žodinių (žodžiais išreikšta) atsakomybių sandorą."[1] Visi žmogiški santykiai paremti sandoromis, susitarimais, įsipareigojimais. Pirkdami ir parduodami mes sudarome nežodines sandoras. Valgydami restorane pasitikime padavėju, kad maistas bus nesugedęs. Važiuodami miesto transportu, mes sudarome nežodinę sutarti su autobusų ir troleibusų parku. Parkas pažada laiku mus pervežti iš vienos vietos į kitą, o mes pažadame užmokėti... Taip yra visokiausiose srityse. Mes sudarome sutartis su komunaliniu ūkiu, elektros tinklais, bendrijomis ir kitomis įstaigomis, mes sudarome verslo sandorius– tai žodinės sandoros. Ten kur laikomasi žodžio, ten tvarka ir pasitikėjimas. Ten kur melas ir neištikimybė, ten chaosas ir nepasitikėjimas. Tiesos darymas ir kalbėjimas yra bet kokios sveikos visuomenės pagrindas.
Jėzus Kristus prabilo šia tema kalno pamokslo metu. Prisiminkime:
„Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas. 34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis - Dievo sostas, 35 nei žeme, nes ji - jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji - didžiojo Karaliaus miestas. 36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo." (Mat 5,33-38).
Kaip turėtume suprasti Jėzaus žodžius? Nepamirškime, kad Jėzus atėjo išgelbėti žmones iš vergijos, prie kurios labai prisidėjo žmogiškos tradicijos, ilgainiui pavirtusios į tradicinius mokymus ir nusistovėjusias etikos normas. Taip atsirado fariziejų sektos, sadukiejų, esėjų ir kitokios. Tradicijos turi didelę jėgą. Įžadai ir priesaikos buvo Senojo Testamento dalis. Skaitydami Raštus mes rasime prisiekiančius ne tik Abraomą, Izaoką ir Jokūbą. Bet visą būrį šventųjų, tame tarpe ir apaštalą Paulių. Jėzus nekalbėjo prieš senuosius papročius. Jis nekritikavo Įstatymo bei pranašų, tačiau jis nukreipė savo žvilgsnį prieš melagingus mokymus ir tradicijas, kurios griovė Dievo darbus ir niekino Jo paveikslą. Todėl aiškindami šią vietą visų pirma turėtume išgirsti paraginimą į tiesakalbiškumą ir jos darymą. Štai ką Jėzus sakė fariziejams:
„Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: 'Jei kas prisiektų šventove, tai nieko, o jei kas prisiektų šventovės auksu, tai jis įsipareigoja.' 17 Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis - auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą? 18 Arba, anot jūsų: 'Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas.' 19 Akli! Kas gi didesnis - atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą? 20 Todėl, kas prisiekia aukuru, tas prisiekia ir tuo, kas ant jo padėta, 21 o kas prisiekia šventove, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena. 22 Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi. (Mat 23,16-22)
Mes galime tik stebėtis kuo gi blogi buvo fariziejų papročiai? Jie buvo blogi, nes fariziejai darė skirtumą tarp vienų ir kitų įžadų. Vienų - reikėjo laikytis, kitų galima nesilaikyti. „Įžadai ir priesaikos originaliai buvo skirti garantuoti teisingumą, pasišventimą ir sandoros tęstinumą"[2]. Jėzus Kristus nemetė iššūkio pačiai įžadų tradicijai, bet jis stojo prieš šios praktikos korupciją ir manipuliacijas, kai Dievo vardu buvo bandoma pasiekti savanaudiškus tikslus. Jėzus Kristus kvietė labai rimtai pagalvoti kaip mes gyvename ir kokius sandorius sudarome. Šio pamokymo akcentas yra ne įžadų atsisakymas, bet tiesos kalbėjimas. Sveika bendruomenė (visuomenė) kalbės tiesą, darys tiesą, laikysis sandorų, ir jokie įžadai nebus reikalingi.
Jeigu žmogumi negalima pasitikėti, tai jokie pompastiški įžadai nepadės juo pasitikėti. Štai kodėl svarbiuose klausimuose toks yra svarbus ištyrimas. Ar tai būtų santuokos sudarymas, ar verslo sandoris, ar tapimas Kristaus pasekėju, visur reikalingas ištyrimas. Mes greičiau apsisprendžiame dėl darbininkų, dėl prekių, kai turime patikimą ištikimų žmonių liudijimą.
Mes visi labai mėgstame tiesą. Labai mylime tuos, kurie su mumis elgiasi ištikimai, bet klausimas ar patys tokie esame? Viešpats kviečia mus ištikimybei ne tik savo šeimoje, bet ir darbovietėje, bažnyčioje, parduotuvėje – visur kur tik esame ir gyvename. Mes kviečiami sudaryti sandorą su Viešpačiu visam gyvenimui, visose gyvenimo situacijose, su visomis žmonių grupėmis. Mes kviečiami tapti Kristaus gyvenimo dalimi, drauge su juo šviesti pasaulyje ir besąlygiškai tarnauti visiems žmonėms.
Jeigu mes kalbame tiesą ir darome tiesą savo žmonai, vyrui, bet brolius ir seses bažnyčioje apkalbinėjame, argi nelaužome priesaikos, kurią davėme Viešpačiui? Jeigu mes mylime Kristuje Joną Petraitį, o Petro Jonaičio nemylime, argi elgiamės pagal tiesą? Dvasia per Jokūbą rašė: 8 Jeigu tik vykdote karališkąjį įstatymą, kaip Raštas reikalauja: Mylėk savo artimą, kaip save patį, jūs gerai darote, 9 bet, jeigu pataikaujate atskiriems asmenims, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai. 10 Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų. 11 Juk tasai, kuris yra pasakęs: Nesvetimauk! - taip pat yra pasakęs: Nežudyk! Jei nesvetimauji, bet žudai, vis tiek esi įstatymo laužytojas. 12 Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvės įstatymą. 13 Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo. O gailestingumas didžiuojasi prieš teismą. (Jok 2,8-13). Tiesa kviečiam mus gyventi joje visose situacijose. Tiesa išlaisvina mus, kad taptume naujos bendruomenės dalimi, kad būtume patikimi žmonės, kurie sako „taip", jei „taip" ir „ne", jeigu „ne". Mes tapome naujos karalystės piliečiais, kuriems skirtos atsakomybės ir kiekvienas savaip augdamas tarnauja bendram labui.
Taigi, kur mes esame? Ar esame padarę sandorą su Viešpačiu? Ar esame tie, kurie sekame Jėzaus tiesos keliu? Ar visada mūsų „taip" yra „taip"? Ar pažadėję savo ištikimybę vienas kitam esame ištikimi praktikoje? Bendruomenė be tiesos yra tamsos pasaulio vartai.
TIesa yra bažnyčios pamatas
„Rašau tau apie šiuos dalykus, nors turiu viltį greit atvykti pas tave; 15 jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos stulpas ir atrama. (1 Tim 3,14-15). Kolona naudojama tam, kad laikytų kažkokią pastato dalį. Todėl Viešpats žemėje turi savo bažnyčias, kurios privalo laikyti tiesą. Ar tiesa yra sunki? Taip, labai. Daugelis stulpų šiandien neatlieka savo paskirties, nes nebelaiko tiesos. Ji pasidarė per sunki. Yra tokių, kurie nežino kas yra tiesa. Jie panašūs į Pilotą, kuris taip pat klausė, bet įdomu ar norėjo išgirsti atsakymą?
Biblijos žinia aiški – Jėzus Kristus yra tiesa. Jo žodžiai yra tiesa. Jis yra įkūnyta tiesa. Ar mes esame tiesos stulpas? Ar mes mylime tiesą? Tiesa yra labai sunkiai įgyjama. Ją gali atskleisti tik Jėzus Kristus. „Įsigyk tiesos ir neparduok jos; pirkis išminties, pamokymo ir supratimo." (Pat 23,23) Ar ji brangi? Labai. Jėzus Kristus turėjo atiduoti savo gyvybę, kad mes būtume išteisinti, kad mes pažintume tiesą ir tiesa išlaisvintų mus (Jono 8,32). Mes juk žinome, kad tiesa atsirado per Jėzų: „Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų." (Jon 1,17). Liūdna, kad dažnai savo tiesą branginame labiau už Dievo. Kaip dažnai žmonės elgiasi kaip Pilotas? „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso." 38 Pilotas dar paklausė: „O kas yra tiesa?!" (Jon 18,38) O koks blogas buvo šis klausimas Dievo akivaizdoje.
Kai pati Tiesa stovi prieš tave, kodėl tu klausi: kas yra tiesa?
Kur stovi tu, brangus žmogau? Ar nematai, kad Kristus jau šalia.
Ko lauki, ko delsi, pulk veidu žemėn tu prieš jį ir išpažink: - tu, Jėzau, Kelias ir Tiesa, tu gyvastis man amžina ir nepranykstanti Tiesa.
Tiesa užima ypatingą vietą žmogaus šventume. Tiesa pašventina per Dievo Žodį. Jėzus sakė: „Pašventink juos tiesa. Tavo žodis yra tiesa." (Jon 17,17) Tik tiesa atskiria mus nuo gendančio pasaulio. Be tiesos nebus šventumo, be tiesos nebūsim žemės druska. Neturėsime sūrumo ir nepadėsime žūstantiesiems.
Brangieji, mes privalome gyventi tiesoje. „Jūs juk apie jį išgirdote ir pagal jį išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje: privalu atsižadėti ankstesnio žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atnaujinti savo proto dvasią, apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume." (Ef 4,21-22) Bažnyčia privalo gyventi tiesa, turi kalbėti tik tiesą. „Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, - Kristuje..." (Ef 4,15). Mes turėtume neklysti manydami, kad turime kalbėti savo tiesą vienas kitam. Mes galime turėti visokių jausmų ir minčių, bet jos nėra tiesa, jeigu pats Jėzus jų nepatvirtina. Tai yra, jeigu jos netarnauja išganomajam darbui, negydo ir nepaguodžia. Tiesa su meile gydo žaizdas. Sausas įstatymas džiovina kaulus ir santykius. Mes turime budėti, kad netaptume akli fariziejai, kuriems terūpi klausimai kodėl nedarai to ar ano, kodėl darai tą ir tą? Kristaus kelias nėra įstatymistinė vergystė, bet laisvės santykiai, kur visi pasišventė mylėti vienas kitą ir gelbėti, o ne smerkti. Kristaus laisvė kviečia prie naujos tvarkos, kur bendruomenės nariai pasišventę vienas kitam.
Kada kartumas užlieja širdį, visų pirma prisimink, kad visi nusidėjo. Nes tokia yra tiesa Jėzuje. Kai pamirštame, kad esame nusidėjėliai, tada tampame bejausmiais budeliais. Kada pažįstame tiesą, ji mus išlaisvina iš bet kokio sugedimo. Ar tai būtų išoriniai santykiai, ar vidinės kovos. O kad mes visada prisimintume Jėzaus tiesą, tada mūsų liežuviai visada kalbėtų tik tiesą! Jeigu mes visada prisimintume JĖZAUS tiesą, tada darytume tik tiesą. Tačiau Dievo tiesą n4ra lengva prisiminti.
Tiesa yra sunki, nes ji nepatogi ir todėl pastoviai yra puolama. „buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie slapta įves pražūtingų klaidamokslių, išsigindami net juo išpirkusio Valdovo, ir užsitrauks greitą žlugimą. Daugelis paseks jų pasileidimu, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui." (2 Pet 2,-2) Jėzus perspėjo mokinius: „Daugelis suklups, ims vieni kitus išdavinėti ir vieni kitų nekęsti. Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas" (Mato 24,10-13) Verčia susimąstyti šie pranašystės žodžiai. Daugelio meilė atšals, nes įsigalės neteisybė. Įsigalėjusi neteisybė veikia bažnyčias. Šiandien daugelis pamiršta šią pranašystę. Matydami tuštėjančias tikinčiųjų gretas bando apkaltinti pastorius, mokymo metodiką, pamokslavimą ar kažkokios tarnystės vizijos nebuvimą. Aš nesakau, kad turime sėdėti sunėrę rankas, bet noriu pasakyti, kad tik atviru tiesos skelbimu laimėsime žmones Kristui. „...nesileidžiame į gudravimus ir neklastojame Dievo žodžio, bet atviru tiesos skelbimu prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje" (2 Kor 4,1-2). Bažnyčia yra tiesos pagrindas ir sutvirtinimas, jei ji praras tiesą, kas tada liks? Geros giesmės, gražios tradicijos, gražūs pastatai...?
Mylėkime tiesą, brangieji. Nes tiesa ne kažkas kas kalbama ar tikima, bet tikriausios būties kelias. Tiesa yra gyvenimo būdas. Tiesa be kūno yra niekas. Kaip jėzus be kūno ir be darbų yra tik antikristas, taip ir mūsų gyvenimai be tiesos yra garas, kuris pasirodo žemėje, bet šviesos neatneša. Teviešpatauja tiesa mūsų santykiuose, tegul įsitvirtina ji mūsų bendruomenės vartuose. Teranda ji tvirtas pozicijas mūsų namuose ir širdyse. Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą