Adresas

Algirdo g. 48, Vilnius

antradienis, rugsėjo 30, 2008

Sekmadienio pamokslas

Apie Išmintį

Jok 1,5-8; 3,13-17

 

Ar mums trūksta išminties? Aišku trūksta. Kiek kartų mes abejojame ir blaškomės, nežinodami kaip elgtis, nežinodami kaip padėti kitam sunkią valandą. Dažnai gyvenimas tiesiog išmuša iš vėžių? Paklausykime ką sako Viešpats per Jokūbą:

 

Kas tarp jūsų išmintingas ir patyręs? Teparodo savo kilnų elgesį išmintingo švelnumo darbais. Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavyduliavimą ir savanaudiškumą, tai nesigirkite ir nemeluokite tiesai. Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas. Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai. Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi. Jok 3,13-17

 

Pasaulis turi savo apibrėžimus kas yra išmintis. Tačiau mes nesame neteisybės pasaulio pasekėjai. Apaštalas Paulius rašė Korinto bendruomenei: "Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas tarp jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas. Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė, nes parašyta,: "Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje". Ir vėl: "Viešpats žino išminčių mintis, kad jos tuščios" (1Kor 3,18-20) Taigi mes girdime, kad pasaulio išmintis yra kvailystė. Ano meto pasaulyje buvo išminčių, kurie Dievo akyse – kvaili. Įdomu ar mūsų pasaulyje yra tokių kvailių? Matyt. Apie kokią kvailystę kalba Viešpats? Manau apie tai Jokūbas ir rašo.

 

Kas nėra išmintis?

 

Mes privalome atskirti kas yra išmintis iš Deivo, o kas ne. Jokūbas kalbėdamas bendruomenei norėjo padėti žmonėms nepasiklysti. Žmogus gali atrodyti išmintingas savo kalbomis, tačiau darbais užsiginti Viešpaties. Štai ką jis sako: „Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavyduliavimą ir savanaudiškumą, tai nesigirkite ir nemeluokite tiesai. Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas. Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai." Kartus pavyduliavimas ir savanaudiškumas nėra išmintis. Tai demoniškas gudrumas. Tai pasaulio išmintis. Pavydas yra įrodymas, kad vienas iš Dievo įsakymų yra sulaužytas. Pavydas yra geismo pasekmė. Dievas įsakė: negeisi nei savo artimo turto, nei žmonos, nei gyvulio... Vieni žudo, kad gautų tai ką turi kitas. Kiti ne tokie „blogi", tai jie pavydi ir nekenčia širdyje. Štai ką sako Jokūbas: „Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. 2 Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. 3 Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote - tik savo įnoriams patenkinti." (Jok 4,1-3) Ar toje bendruomenėje tikintieji žudė vienas kitą ginklais, smaugė, skandino, korė? Ne. Jie žudė savo širdyse, kankino žodžiais, smaugė neapykanta ir panieka... Pavydas yra geismo nuodėmės pasekmė. Jei nepasitenkinimas užlieja širdį sutikus artimą, tai ženklas, kad sulaužei Dievo meilės įstatymą. Jei širdį aplanko pyktis, pagalvojus apie artimo turtus – tai pavydas. Jei žvelgdamas į svetimą žmoną ar vyrą supyksti ant savo – tai žudančio pavydo viešpatijos ženklas. Saugokime savo širdį.

 

Kas yra išmintis?

 

. Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi.

 

Išmintis iš aukštybės, išmintis iš Dievo yra tyra. Išmintis yra tiesa. Dievo tiesą mes suprantame per Jėzų Kristų. Jo dėka ir jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo iš Dievo kylančia išmintimi, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu. (1 Kor 1,31) Jėzus Kristus yra didesnis už bet kurį kitą pranašą ar mokytoją. Jis gimė iš Dvasios, todėl buvo be nuodėmės. Jis buvo gundomas, tačiau nepasidavė įkalbinėjamas. Jis gyveno kaip mes visi ir buvo mūsų kailyje. Jis supranta kaip mes jaučiamės. Jis šalo ir alko. Iš jo tyčiojosi žmonės, valdžia ir prastuomenė. Tie kuriuos jis gelbėjo atsuko jam nugarą. Tačiau jis liko ištikimas iki pat mirties. Aišku jis negalėjo likti kape, nes Gyvasis tarp mirusiųjų nepritampa. Apie Saliamoną buvo kuriamos legendos dėl jo išminties, tačiau  Luk 11,31 sakoma, kad Jėzus ..."daugiau negu Saliamonas"...Be Jėzaus neįmanoma turėti dieviškos išminties. Be Jėzaus Kritaus mokymo, jo pavyzdžio, ir be Jo Dvasios negalime turėti išminties apie kurią kalba Biblija – Šventasis Raštas.

Išmintis yra tyra arba skaidri. Jokio melo nėra ir negali būti išmintyje. Petras gražiai rašė: Klusnumu tiesai nuskaidrinę savo sielas neveidmainiškai brolių meilei, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus. 23 Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu. 24 Mat kiekvienas kūnas - tartum žolynas, ir visa jo garbė - tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir žiedas nubyra; 25 tik Viešpaties žodis išlieka per amžius. Toks yra žodis, paskelbtas jums kaip geroji naujiena. (1Pet 1,22-25) Tyrumas – tai sielos skaidrumas įgalinantis mylėti. Tyrumas visada baigsis neveidmainiška meilė. Tyrumas – tai tiesa. Ne bet kokia tiesa, bet TIESA iš Dievo. Tai Dievo Žodžio tiesa. Tyrumas tai teisingi santykiai. Tyrume nėra geismo. Pasaulis šaiposi iš ištikimo tyrumo. Pasaulis niekina santuokos tyrumą. Todėl šiandien tiek daug neapykantos, geismų ir visokios neteisybės. Išmintis visų pirma yra tyra ir tik paskui...

                      Išmintis yra taikinga. Taika yra išmintis. Jėzus Kristus yra mūsų taika, kuris sutaikino žmogų ir Dievą. Taika yra mūsų siekiamybė. Raštas kviečia mus gyventi taikoje su visais žmonėmis. Kiek nuo mūsų priklauso. Bažnyčioje neturi būti net minimas joks karas. Išmintis užuodžia nesantaiką ir iš karto slopina ugnį. Kvailas žmogus įžūlumu sėja vaidus, o išmintis atitenka priimantiems patarimą. Pat 13,10

                      Išmintis yra maloninga. Išmintis yra dovanojanti. Išmintis mėgsta dovanas. Bet ne gauti, o duoti. Malonė – labai paslaptingas žodis ir sąvoka. Išgirdęs žodį malonė, aš iš karto pagalvoju apie Dievo malonę, kurią jis parodė žmonėms. Malonė kalba paie išgelbėjimą ir atleidimą. Išmintis yra išgelbstinti. „Juk jūs esate išgelbėti malone..." (Ef 2,8) Maloninga išmintis yra atleidžianti. Išmintis daro žmogų malonų.

                      Išmintis yra klusni. Išmintingas žmogus yra klusnus. Be klusnumo Dievui nebūsime išmintingi. Be klusnumo Dievo nustatytai tvarkai nebūsime išmintingi. Mes mokomės nuo pat gimimo būti išmintingi. Išmintingas vaikas brangina tėvo pamokymą, o pašaipūnas nesiklauso, kai būna baramas." Pat 13,1. Išmintingas žmogus turi gerus klusnumo įgūdžius. Kas yra klusnumas? Tai sugebėjimas priimti pamokas iš kito. Dievas yra mūsų mokytojas. Tačiau jis paskyrė savus žmones, kad jie tarnautų kitiems mokydami Viešpaties tiesas. Išminčiaus mokymas - gyvenimo šaltinis, įgalinantis išvengti mirtinų pinklių. Pat 13,14

                      Išmintis yra pilna gailestingumo. Dievas yra gailestingas, todėl iš jo ateinanti išmintis negali būti kitokia. Religingi žmonės gali užsimiršti ir manyti, kad tarnavimas Dievui, visokios apeigos, ritualų laikymasis yra tai ko nori Dievas. Tačiau Jėzus sako, kad Dievas nori gailestingumo, ne aukos.

                      Išmintis yra pilna gerų vaisių. Kalbant apie išmintį labai sunku parašyti kelis apibrėžimus. Joje tiek daug gero, kad sunku nusakyti. Bet viena aišku: Išmintingas žmogus neša tik gerus vaisius. Jo gyvenimas yra palaiminimas kitam. Iš jo širdies liejasi gyvenimo upės. Jo lūpos klaba kas tyra. Rankos moka apkabinti, o kojos greitos skelbti gerąją naujieną. Išmintis yra pilna gerų dalykų. Paulius apie vaisius rašė: Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, 23 romumas, susivaldymas. (Gal 5,22-23)

                      Išmintis yra nešališka. Išmintis neserga žvaigždžių liga. Ji myli vienodai visus. Visada bus žmonių, kuriuos mes labiau mėgsime, nes jie panašūs į mus. Bet matyt daugiau yra žmonių, kurie nėra panašūs į mus. Yra žmonių, kurie mąsto kitaip, rengiasi kitaip, klauso kitokią muziką, valgo keistą maistą... Išmintingas žmogus myli visus vienodai. Jis neserga šališkumo virusu. Jokūbas rašo: „Mano broliai, nesutepkite mūsų šlovingojo Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimo atsižvelgimu į asmenis. 2 Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru. 3 Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs, ir sakote: „Atsisėsk čia patogiai", o vargdieniui tariate: „Pastovėk ten", arba: „Sėskis prie mano kojų." 4 Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujančiais teisėjais?" (Jok 2,1-4) Šališkumas sako: „Aš Pauliaus, Kefo, Apolo, Alfredo, Henriko ar Irmanto" klausysiu. Šališkumas kelia susiskaldymą. Šališkumas turi įvairių pražūtingų pasekmių.

 

Kaip žmogus gali gauti išminties?

 

Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo. Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties – toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus. Jok 1,5-8

 

Prašyti ‑ ieškoti. teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Taip paskaitykime Pat 2,1-10 Dar paskaitykime Luko 11,5-13 ...juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo. Tai yra tai, ko labiausiai reikia. O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes ju nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. (Rom 8,26) Kur ieškoti? Dievo žodyje. Mes žinome, kad Biblija yra Dvasios žodis, todėl išmintis ateina per šį žodį.

 

Tikėti Dievu, neabejoti. Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo. Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties – toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus. Jok 1,8 Tikėjimas yra gyvenimo sąlyga. Be tikėjimo negalima patikti Dievui (Heb 11,6). Čia nekalbama apie stiprų tikėjimą, bet apie nedvejojantį tikėjimą. Kalbama apie tikėjimą, kuris nukreiptas į Dievą, kuris kyla iš Dievo, apie tikėjimas kipa pasitikėjimą Dievo Žodžiu ir Jo asmeniu. Abejonės - tai patarimų ieškojimas neteisybės pasaulyje. Dievo žmogus užuovėjos ieško pas Viešpatį, Nes Jis gali patari ir išgelbėti. Jis vienintelis pažįsta mus geriau negu mes patys. Juk Dievas sukūrė mus. Jis gali išspręsti visas tavo ir mano problemas. Tik neabejokime tuo ir iškokime Jo visa širdimi. Artinkimės prie Dievo ir jis artinsis prie mūsų.

 

Prašykime išminties mielieji, melskime jos, ieškokime ir neiškeiskime į nieką kitą pasaulyje.

Amen.

Komentarų nėra: