Būkite tvirti
Pamokslo audio įrašas čia:
Tad, mano mylimieji broliai, būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje. (1 Kor 15,58)
Tad mano mylimieji broliai, sako Paulius, ką pasakysite, kaip reaguosite išgirdę tokius svarbius apreiškimus apie ateitį, prisikėlimą ir teismą? Būtent taip kaip sako Paulius. Dėl tokių svarbių pažadų, kurie neišvengiamai vieną dieną taps tikrove, mes galime būti tvirti, nepajudinami ir uolūs Viešpaties darbuose, nes mūsų triūsas neveltui.
1) Būkite tvirti ir nepajudinami. Tam kad būti tvirtam, reikia stovėti ant tvirto pagrindo. Tas pagrindas, tai Jėzus Kristus. Kaip mes būsime nepajudinami, jei stovėsime ant slidaus, minkšto, laikino pagrindo? Tačiau Viešpats parūpino tvirtą pagrindą. Tai mūsų uola, išganymo uola. Tik nuo jo viskas priklauso. Bet uolos buvimas dar negarantuoja mūsų tvirtybės. Mes privalome pasirinkti atsistoti ant tos uolos. Ir palaimintas kiekvienas, kuris pasirinko Kristų kaip savo Gelbėtoją, Jėzų, kuris numirė vietoje mūsų ir prisikėlė. Tik dėl Jėzaus įmanoma būti tvirtam ir nepajudinamam. Tik Jėzuje surasime Jėgų gyventi krikščioniškai. Taip skelbia Dievas, ne žmogus.
Kristus mus išlaisvino, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą Gal 5,1. Žmonės pasaulyje sako, kad visi keliai veda pas Dievą, tačiau Dievas sako, kad Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Skelbiama, kad nėra kito kelio ir nėra duota kito vardo, kuriuo būtume išgelbėti. Visi kiti keliai yra vergystės keliai. Tik Kristus gali išlaisvinti. Jei dėmesingiau pažvelgtume į tuos kitus kelius, visur rastume vieną mintį: daryk tą, aną, ir galbūt būsi išgelbėtas. Tačiau jokiais religiniais darbais mes negalime priartėti prie Dievo. Kol to nesuvoksime negalėsime būti tvirti.
Viešpats ragina mus tvirtai stovėti laisvėje. Keista, ar ne? Juk laisvė taip geidžiama, tai trokštama ir be paraginimo turėtų būti aišku, kad reikia joje pasilikti. Deja laisvė turi kainą. Kad stovėtumei laisvėje, reikia tikėjimo. O mūsų žemiškas kūnas su savo mąstymu nemėgsta tikėjimo. Jis nori gyventi regėjimu, lytėjimu, jutėjimu. Jis nori apčiuopiamų garantijų. Jis nori malonumų, ne malonės. Taip, nuodėmingam kūnui nereikia Dievo malonės. Jis pats sau Viešpats. O Kristaus kūno sąnariui reikia Dievo artumo. Juk lobis įdėtas į paprastą žemišką indą. Ar indu kas gėrisi, jei jame yra padėtas lobis? Taip ir mūsų kūnai yra lyg indai, kuriuose yra paslėptas brangiausias pasaulyje lobis. 2 Kor 4,7 Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo.
Tiktai elkitės, kaip dera besilaikantiems Kristaus Evangelijos, kad atvykęs pamatyčiau, o jei neatvyksiu, išgirsčiau, jog gyvenate viena dvasia, visi kaip vienas kovojate už Evangelijos tikėjimą ir nė iš tolo nesiduodate priešų išgąsdinami Fil 1,27-28. Jiems tai yra žlugimo ženklas, o jums – išgelbėjimo, ir jis Dievo duotas. Mums reikia tvirtumo gyventi viena Dvasia. Juk pagrindinė žinia Korinto bendruomenei buvo paraginimas gyventi vienybėje. Tad kai girdime Pauliaus raginimą būti tvirtais, neabejotinai girdime paraginimą gyventi viena dvasia. Priešas gąsdina drąsindamas pasiduoti baimei dėl kūno gerovės. Tikėjimas sugeba pamatyti toliau, nei mato šio kūno akys. Tikėjimas išgirsta pažadus ir sugeba išvysti dangų su jo grožiu ir amžinuoju gyvenimu. Tik tikėjimas padrąsinam mus kovoti dėl Evangelijos. Kūnas niekada nekovos dėl tikėjimo, nes jis visada per daug alkanas, per daug sušalęs, jam per maža miego ir būtinai reikia ką nors nuveikti, kad tik nereikėtų mąstyti apie tikėjimą.
Būkite blaivūs, budėkite. Jūsų priešininkas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pat kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams visame pasaulyje. O visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo. Jo valdžia per visus amžių amžius! Amen. 1Pt 5,9 Būti tvirtam, reiškia būti tvirtam tikėjime. Tik tikėjimas padės pamatyti ir išgirsti riaumojantį liūtą. Tik tikėjimas parodys koks pavojus slypi gundymuose. Čia Petras ragina tikinčiuosius pasipriešinti šėtonui. Kaip žmogus savo rankomis negali pasipriešinti liūtui, taip ir tikintysis savo jėgomis negali pasipriešinti šėtonui. Tam reikia gudresnių ginklų. Žmogus gali nugalėti liūtą tik tam tikrais ginklais. Geriausi ginklai, kurie žudo iš tolo. Nes jei per arti esi, gali nespėti susivokti ką paspausti J
Daugeliui pirmajame amžiuje tvirtas tikėjimas reiškė mirtį liūto nasruose, tačiau po to laukė garbės vainikas. Mes šiandien gyvename be baimės pakliūti į liūto nasrus, todėl daugelis pakliūna į šėtono nasrus. Daugelis šiandien tik šneka apie savo tikėjimą, nes krikščionys nėra tokiuose pavojuose kaip anksčiau. Tačiau Dievo neapgausi, tikras tikėjimas pasirodo ir kitokio pobūdžio išmėginimuose. Tačiau jei yra bažnyčia, čia išaiškėja paslaptys ir nei vienas veidmainis neišsilaikys teisiųjų sueigoje, kaip sakoma Psalmėje 1,5 eilutėje.
Tad jūs, mielieji, iš anksto tai žinodami, sergėkitės, kad, nedorėlių paklydimo traukiami, neiškryptumėte iš savo stiprybės. Todėl aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu 2 Pet 3,17. Tačiau nedorėliai, netikintys, veidmainiai atsiras kiekvienoje bažnyčioje. Todėl pastoviai Žodyje esame raginami neiškrypti iš savo stiprybės, bet augti malone. Augti malone, reiškia augti tikėjime Dievu ir augti pasitikėjime Viešpačiu. Ne savimi, ne savo galva, ne savo kūno poreikiais. Mums reikia stiprybės ir tvirtybės, nes tik tada uoliau dirbsime Viešpaties darbus.
2) Vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą. Stiprybė reikalinga, nes esame Kristaus pasiuntiniai. Esame pašaukti atlikti kažkokį darbą. Viešpats sukūrė mus, kad eitume ir vykdytume tarnystės darbą. Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti. (Ef 2.10). Čia yra pasakyta labai svarbi tiesa: Mes esame sukurti geriems darbams, ne piktiems, nes Dievas negali paskirti mus atlikti piktus darbus. Ji sukūrė mus tinkamus konkrečiam darbui.
O kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą. 8 Todėl pasakyta: Kildamas aukštyn, nusivedė sugautus belaisvius ir davė žmonėms dovanų (Ef 4,8).
Pavyzdžiui Paulius sakė Titui: Pats visais atžvilgiais rodyk gerų darbų pavyzdį: mokymo grynumą, rimtumą, 8 sveiką ir be priekaištų mokslą, kad priešininkas liktų sugėdintas, neturėdamas apie mus pasakyti nieko blogo. (Titui 2,7) Bažnyčios vyresnysis buvo pašauktas skelbti žodį. Jo darbas yra mokymas. Taigi tai yra jo geras darbas.
Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. 8 Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia - pažinimą, 9 kitam - tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam - išgydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, 10 kitam - stebuklingus darbus, kitam - pranašavimą, kitam - dvasių atpažinimą, kitam - įvairių kalbų dovaną, kitam - kalbų aiškinimą. 11 Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka. (1 Kor 12,8-11) Kiekvienam duota dirbti kažkokį darbą.
Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje, pirmiausia apaštalais, antra pranašais, trečia mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to išgydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos... 29 Argi visi apaštalai? ar visi pranašai? ar visi mokytojai? ar visi stebukladariai? 30 ar visi turi išgydymo dovanų? ar visi kalba kalbomis? ar visi aiškintojai? 1 Kor 12,28-30
3) Žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje. Dievo vaikų triūsas ne veltui. Velnias nori pasakyti, kad dirbti Viešpačiui neapsimoka. Tačiau Dievo žmonės turėtų neklausyti piktojo šnibždėjimo. Kiekviename darbe yra sunkumų. Bet Dievo žmonės raginami neišsigąsti. Krikščionių triūsas ne tuščias. Jau tada apaštalas klausė:
Tada Petras sakė jam: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave." 29 Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs, ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus 30 ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje - amžinojo gyvenimo.31 Tačiau daugel pirmųjų bus paskutiniai ir daugel paskutinių - pirmi." (Mor 10,28-31)
Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą