Pamokslas

Visko pertekę

2 Kor 8,7-9

 

Tad, būdami visa ko pertekę tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir mūsų meilės, pasirodykite pertekę ir dosnumo. ⁸ Aš tai sakau ne liepdamas, bet norėdamas kitų uolumo mastu patikrinti ir jūsų meilės nuoširdumą. ⁹ Jūs juk pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę ir žinote, jog jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą.

 

Įvadas. Taigi, šiandien mes skaitome Viešpaties Žodį, kuriame girdime Paliaus paraginimą Kristaus bendruomenei. Čia girdime, kad pirmojo amžiaus tikintieji buvo viso pertekę. O mes ar esame visko pertekę?

 

1)   Visko pertekę. „Tad, būdami visa ko pertekę: tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir mūsų meilės, pasirodykite pertekę ir dosnumo." Paulius sako, kad korintiečiai buvo visko pertekę. Įdomu ar patys korintiečiai taip manė. Čia labai svarbus faktas. Jei mūsų, kas paklaustų: „ar esame pertekliuje?", - ką atsakytume? Čia gali užsimegzti labai įdomi diskusija. Bet viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į perteklių. Gimęs iš aukšto žmogus turbūt supranta apie kokį perteklių čia yra kalbama. Tikintysis žino, kokio lobio ieško šventa širdis. Paulius sakė kolosiečiams: „kad būtų paguostos visų širdys, kad, meile suvienyti, visi pasiektų supratimo pilnatvės turtus ir galėtų pažinti Dievo slėpinį - Kristų, ³ kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai." (Kol 2,2-3) Mes žinome ir broliai ir seserys prieš du tūkstančius metų žinojo, kad tikrasis lobis bendruomenėje yra ne medžiaginis, bet neregimas Kristus, kuriame yra visi išminties ir pažinimo lobiai.

Bet pažiūrėkime ko buvo pertekę tikintieji? Paulius sako:„Tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir mūsų meilės." Pasirodo būti turtingu krikščioniu, reiškia būti pertekusiu ne pinigais banke, bet pertekusiu tikėjimu, žodžiu, pažinimu, uolumu, ir meile. Jeigu broliai pirmajame amžiuje buvo pertekę Dievo Žodžiu, tai mes juo labiau. Mes palaiminti, nes turime visą Bibliją. Pirmajame amžiuje apaštalų laiškai ir evangelijos dar nebuvo surinktos į vieną knygą. Apaštalai buvo gyvi ir Dievo apreikšimai ateidavo per keliaujančius pamokslininkus. Tačiau Viešpats pasirūpindavo, kad Žodžio netrūktų. Jėzus žadėjo, kad atėjusi Dvasia primins viską ką jis sakė, taip ir įvyko. Tad jeigu anie tikintieji buvo pertekę žodžiu, mes esame daug labiau pertekę, nes kiekvienas turime Bibliją ir ne vieną savo namuose, savo rankinėje, savo darbo kabinete, net kišenėje!!!

Tikėjimas, Žodis, Pažinimas – labai dažnai girdimi žodžiai Naujajame Testamente. Krikščionis be tikėjimo nėra krikščionis, ar ne? Juk krikščionybė nėra paveldima per tradicijas ar kraują. Per dažnai žmonės mano, kad krikščionybė perduodama kaip kraujo grupė. Deja krikščionybė prasideda su atgimimu. Per Žodį, per Pažinimą. Čia vertėtų prisiminti Petro Žodžius: „Klusnumu tiesai nuskaidrinę savo sielas neveidmainiškai brolių meilei, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus. ²³ Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu. ²⁴ Mat kiekvienas kūnas - tartum žolynas, ir visa jo garbė - tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir žiedas nubyra; ²⁵ tik Viešpaties žodis išlieka per amžius. Toks yra žodis, paskelbtas jums kaip geroji naujiena." (1 Pet 1,22-25). Kur Viešpaties žodis, ten amžinybės dvelksmas. Ten pažinimo džiaugsmas. „O amžinasis gyvenimas - tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų - Mesiją" (Jono 17,3). Kur Jėzus Kristus – ten kvietimas gyvenimui. Kur klusnumas tiesai – ten neveidmainiška brolių meilė. Korintiečiai buvo pertekę šių turtų. Ar mes esame pertekę? Ar mums netrūksta tikėjimo? Ar mes esame mylimi? Ar nesame aptarnaujami? Ar galime skųstis? Juk iš Viešpaties pusės mums nieko netrūksta. Klausimas ar mūsų pusės nesame ko nors skolingi? O jei esame ko skolingi, tai meilės, nes jos visada yra per mažai. Ar ne taip? „Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli kitą, tas įvykdo įstatymą. ⁹ Juk įsakymai: Nesvetimauk, nežudyk, nevok, negeisk ir kiti gali būti sutraukti į tą vieną posakį: Mylėk savo artimą kaip save patį. ¹⁰ Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė - įstatymo įvykdymas." (Rom 13,8-10).

Todėl natūralu, kad Paulius ragina parodyti dosnumą praktikoje. Tas kas patyrė Dievo malonę yra be galo turtingas. Tas, kuris yra pertekę tikėjimo, žodžio, pažinimo ir turi meilės pavyzdį Kristuje, gali tapti palaiminimu kitam. Nes tam ir esame pašaukti mylėti praktikoje. „pasirodykite pertekę ir dosnumo"... Išgirskime šį paraginimą asmeniškai. Kartais mes per daug galvojame apie tai ką kiti turi daryti. Mes dažnai manome, kad galime nuspręsti kaip kiti turėtų būti dosnūs. Palikime tai Viešpačiui. Tegul jis pats sprendžia ką daryti su šykščiaisiais. Mes galima pagalvoti tik apie savo širdį, ištirti ją ir padalinti kitiems. Mes privalome būti pertekę dosnumo. Atsiminkime, kad dosnus ne tas, kuris duoda daug. Matot, vienas žmogus turi daug turtų ir trupiniai nuo jo stalo bus dideli kąsniai beturčiui. Bet Dievo akyse tai bus neįžiūrimi trupinėliai. Kodėl našlės skatikai buvo tokie dideli Viešpaties akyse? Todėl, kad ji atidavė viską. Tai buvo dosnumas. Galbūt mes aukojate po tūkstantį litų sekmadieniais, ir visi gali labai stebėtis, tačiau jeigu tai tik vienas procentas nuo mūsų atlygimo, tai yra trupiniai VIEŠPATIES akyse. Per dažnai tikintys vertina viska pers savo prizmę, o ne per Viešpaties. O koks laimingas žmogus, kuris gali būti pertekęs dosnumo! Nes toks žmogus yra mylintis žmogus. O jei esi mylintis, būsi ne mažiau mylimas.

 

2)   Meilės nuoširdumo patikrinimas. „Aš tai sakau ne liepdamas, bet norėdamas kitų uolumo mastu patikrinti ir jūsų meilės nuoširdumą". Nors Paulius ragina įsakmiai, vis dėlto jis ne įsako, bet drąsina ir tiria savo vaikus. Palaimintas tas, kuris duoda neraginamas. Nes jei duodi iš prievartos, tokia širdis nebus palaiminta. Palaimintas tas, kuris su džiaugsmu aukojasi Dievui, su džiaugsmu aukojasi broliams ir dosniai duoda kitiems. Tikėjimas išmokina mus džiaugtis tuo, kas pasaulyje yra nesuprantama. Pasaulyje žmonės džiaugiasi kai gauna, Kristaus bendruomenėje žmonės džiaugiasi kai duoda.

„Kitų uolumo mastu patikrinti"... Kas tie kiti? Greičiausiai Makedoniečiai, kurie tapo pavyzdžiu visiems. Kurie aukojo „pagal išgales ir virš išgalių savo noru" (2 Kor 8,3). Jeigu mes kalbame apie meilę, galime būti tikri, kad meilė yra dosni. Per dažnai mums meilė yra tik gražūs jausmai. Tik karštos emocijos tarp dviejų jaunų širdžių. Pasaulis dainuoja apie meilę, vaidina meilę, piešia meilę, deklamuoja apie meilę, bet niekada negali mylėti taip kaip Dievas pamilo pasaulį. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą." (Jon 3,16) Dievas atidavė sūnų. Štai meilė. Dieviška meilė atiduoda. Atiduoda kas brangu, kas be galo vertinga. Viešpats Dievas sukurdamas žmogų davė jam gyvybės alsavimą. Kūrėjas visada buvo dosnus. Jis sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Jis nepagailėjo to kas geriausia. Viską atidavė į jo rankas. Ir nors žmogus nusidėjo, Tėvas visada mylėjo žmogų, tačiau žmogus pradėjo abejoti. Per Malachiją Jis sakė:  „Mylėjau jus, sako Viešpats. Bet jūs sakote: ‚Kaip mus mylėjai'" (Mal 1,2) Koks baisus klausimas. Per visą žmonijos istoriją Viešpats rodė savo meilę žmonijai. Tačiau žmogus klausia: kaip tu mus mylėjai? Juk iš Dievo rankos mes gauname viską. Tik klausimas ar dėkojame? Esame nusiprausę, apsirengę, išsikvėpinę, papusryčiavę, gražiai sėdime bažnyčioje, šypsomės vieni kitiems, turime darbą, netgi jeigu neturime, vis tiek išgyvename. Ar ne stebuklas? Toks yra Dievas, jis visada duoda. Jis leidžia saulei šviesti ir lietui lyti net ant nedorėlių. Kodėl? Todėl, kad jis myli. Meile visada pasireiškia dosnumu. Apie tai ir kalba Paulius. Nuoširdi meilė yra dosni širdis. Meilės nuoširdumas pasireiškia davime šventiesiems. Godumas ir šykštumas visada pagimdo pavydą. Pavydas gimdo neapykantą, neapykanta užsitraukia bausmę...

 

3)   Kristaus neturtas. Jūs juk pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę ir žinote, jog jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą.  Ir kad kas nors nepagalvotų, kad tai Pauliaus išmistas, jis primena Kristų, kuris tapo vargdieniu, kad praturtintų daugelį. Kada apaštalas kalba apie Viešpaties malonę, jis kalba ne apie kažkokius gerus jausmus, kuriuos turėjo Dievas žmonijai, bet apie išganymą, kurį atliko Jėzus Kristus. Kristus parodė savo meilę iki galo, Dievas parodė savo malonę. Jėzus Kristus paliko visą garbę, kurią turėjo danguje, paliko šlovę ir tapo žmogumi. Jis nusižemino, tapo neturtingas, kad mes būtume išgelbėti. Jis nusirengė, kad aprengtų mus. Tas, kuris pažįsta Kristaus malonę, žino kaip parodyti malonę kitiems. Tokiam nėra sunku būti gailestingam, atleidžiančiam, pateisinančiam ir dosniam. Jėzus Kristus davė ir duoda daug daugiau negu mes galime duoti vienas kitam. Todėl niekada nebus per daug dosnumo. Mes galime vienas kitą praturtinti. Tik žiūrėkime į Kristų. Kuo aiškiau matysime Jėzų, tuo jautresni būsime vienas kitam ir visiems žmonėms pasaulyje. Amen.