Šiandien bažnyčios 16 gimtadienio proga norėjau, kad mes visi prisimintume šią Rašto dalį ir drauge pamąstytume ką nori Viešpats mums pasakyti. Įdėmiai klausykimės, nes jei aš netrukdysiu, Viešpats gali pranešti mums labai svarbius faktus apie kiekvieną iš mūsų.
Pirmas faktas. Dievas taip pamilo pasaulį. Tai buvo skaudus žodis farizėjams. Tai yra skaudus žodis kiekvienam, kuris nekenčia žmonių. Farizėjai teigė, kad Dievas nekenčia nusidėjėlių, o Jėzus skelbia, kad Dievas myli nusidėjėlius. Dievas myli žmones, kuriuos sukūrė. Kūrėjas myli vyrus ir moteris, berniukus ir mergaites. Dievas myli visus. Kristaus Evangelija – smūgis visiems farizėjams. Nesvarbu ar tie farizėjai gyveno prieš du tūkstančius metų ar prieš kelias valandas. Dievas myli žmones. Mes turime tai prisiminti ir įsirašyti į savo širdies gelmes. Nes jei Dievas myli, vadinasi yra viltis, kad tie žmonės priims Kūrėjo meilę.
Antras faktas. Atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Antras svarbus faktas yra tai, kad Dievas ne tik paskelbė, kad myli, bet ir įrodė darbais. Mes galime kartoti savo vaikams, kad juos mylime, bet pamiršti mylėti darbais. Pamiršti aukoti savo brangenybes dėl jų gerovės. Tėviška meilė atiduoda ką turi geriausia. Viešpats Dievas atidavė Jėzų Kristų, kad pasaulis gautų amžinąjį gyvenimą. Farizėjiškumas parodė beveik neįmanomą kelią į išganymą. Tik patys stipriausieji galėjo tikėtis būti išgelbėti ir išrinkti tinkami amžinajam gyvenimui. Žmonės gyveno neviltyje. Iš vienos pusės Romėnų jungas, iš kitos religinių fanatikų jungas. Ir štai pasirodo Jėzus, kuris skelbia, kad kiekvienas, kuris Sūnų tiki nepražus, bet turės amžinąjį gyvenimą. Tai buvo netikėta žinia. Ji griovė "stipriųjų" pasaulį ir atvėrė vartus silpniesiems. O kaip nekentė farizėjai Jėzaus. Lygiai taip pat šiuolaikiniai farizėjai nekenčia Jėzaus, kuris tikinčiajam atveria dangų paprastu tikėjimu.
Trečias faktas. Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pamerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Dar vienas smūgis farizėjams. Jeigu tu esi labai teisus, niekas to teisumo nematys, jei šalia nebus neteisių. Todėl kada skelbi kitų neteisumą, tu parodai, kad esi labai teisus ir šventas. Bet Dievas nesiuntė Sūnaus į pasaulį, kad jį pasmerktų. Va tai tau. Farizėjams nereikia gelbėtojo, jie patys gali išsigelbėti ir pasiūlyti kitiems išgelbėjimo planą. O dabar sakoma, kad pasaulis bus išgelbėtas per Jėzų. Jie buvo panašūs į pranašą Joną, kuris taip norėjo išvysti Ninevės žūtį, bet Dievas buvo gailestingas šiam didžiam miestui. Kiekvieno žmogaus viduje yra teismo troškimas, kuris veda į kerštą ir pasimėgavimą nusidėjėlio mirtimi. Tačiau tai ne dieviška savybė. Viešpats visada trokšta nusidėjėlio išganymo.
Ketvirtas faktas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus. Tai tikrai faktas, tiesa, kad tikintis į Jėzų nebus pasmerktas. Tai pati geriausia žinia žmogui, kuris per amžius miršta savo nuodėmėse. O kas netiki jau yra nuteistas. Kam dar smerkti nusidėjėlį? Kam apkalbinėti ir kaltinti? Kam? Juk jis pats sau nuosprendį yra parašęs. Kada mums nerūpi žmogaus išgelbėjimas, mes smerkiame, kaltiname, bet ar to reikia? Jei sergantį nepagydoma liga žmogų kaltinsime, smerksime ir niekinsime, argi jam padėsime? Pasaulis jau yra pasmerktas, todėl nėra reikalo kažkokiu būdu jį smerkti. Nėra reikalo praleisti valandų valandas prisimenant jų piktus darbus. Tėvas Kristuje atleidžia žmonijai. Prisijunkime ir mes į gretas tų, kurie atleidžia nuodėmes, o ne jas primena.
Penktas faktas. Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve. Jėzaus Kristaus pasirodymas – tai svarbios informacijos žinia. Jis atsako į klausimą kodėls žmonės nepriima Dievo. Todėl, kad myli nuodėmę. Kiekvienas, kuris myli Tiesą, lengvai priimka Kristų, nes jis jo niekuo nekaltina. Nusidėjėlis klausydamas Kristaus yra apkaltinamas širdyje, jis kviečiams atsiversti ir pasikeisti. Ir kiekvienas, kuris priima šviesą, gauna nuodėmių atleidimą ir glai būti ramus amžiams. „Savo ramybę aš jums duodu, - sakė Jėzus. Pasilikime toje ramybėje ir nesmerkime nei vieno. Dievas pamilo visus, kad būtume išgelbėti. Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą