Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui.
1 Broliai, aš noriu, kad jūs nebūtumėte neišmaną apie dvasines dovanas. 2 Kai dar buvote pagonys, kaip žinote, jus traukte traukė prie nebylių stabų. 3 Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: „Prakeiktas Jėzus!" Ir nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats", jei Šventoji Dvasia nepaskatina. 4 Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. 5 Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. 6 Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame. 7 Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. 8 Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia pažinimą, 9 kitam tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam - išgydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, 10 kitam stebuklingus darbus, kitam pranašavimą, kitam - dvasių atpažinimą, kitam įvairių kalbų dovaną, kitam kalbų aiškinimą. 11 Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka. (1 Kor 12,1-11)
„Broliai, aš noriu, kad jūs nebūtumėte neišmaną apie dvasines dovanas". Šventoji Dvasia-Dievas yra mūsų išganymo šaltinis ir realybė. 2 Kor 3,17 Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė. Mes vis, atidengtu veidu Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo atvaizdą, ir Viešpaties Dvasios veikimu vis didėja mūsų garbingumas. Jei esame išgelbėti, mes turime Dvasią, kuri šaukia: "Aba tėve" Rom 8,14 Visi vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Taigi matome, kad Dvasia garantuoja mums mūsų saugumą Kristuje. Šventoji Dvasia – tai Dievas Tėvas ir Sūnus Jėzus Kristus mumyse. Todėl mes privalome žinoti kas yra Dvasia, kaip ji veikia, kokiu būdu apsireiškia tikinčiajame. Jei mes būsime susimaišę dėl Dvasios dovanų, mes nešime netvarką į savo ir kitų gyvenimą bendruomenėje.
Viešpats pašaukė mus būti išmaniais. Mes galime žinoti kas yra Dvasia, ką ji daro, kaip veikia, ką duoda. Tačiau mes galime pasirinkti būti nieko nežinantys. Korintiečiai turėjo Dvasinių dovanų, tačiau neišmanė kodėl jas turi. Ką reikia daryti, kad būtume išmanantys? Melstis ir studijuoti Dievo žodį.
„Kai dar buvote pagonys, kaip žinote, jus traukte traukė prie nebylių stabų". Dauguma korintiečių buvo praktikuojantys pagonys ankstesniame gyvenime. Jie buvo traukiami prie stabų. Kodėl? Todėl, kad stabmeldystėje tarnaujama kūnui. Juk pasaulyje yra akių geismas, kūno geismas ir gyvenimo puikybė. Kūniški malonumai traukte traukia. Mūsų kūnai nori gerai jaustis ir išgyventi antgamtinius jausmus. Todėl velnias pasirūpina, kad žmonės skęstų narkotikuose, nikotine, alkoholyje ir visokiausiame amoralume. Ir ne tik tame. O kur dar malonumai susiję su garbe, kurią mums duoda žmonės. Kur didybės ir savanaudiškumo jūra? Mes žmonės esame taip lengvai suvedžiojami, tereikia numesti masalą ir mes užkimbame. Kur maita, ten sulekia ir maitvanagiai.
Kodėl Paulius dabar prabyla apie stabus? Todėl, kad stabmeldystė yra demonų religija. Demonų demonas Šėtonas, Velnias yra priešininkas, kuris apsimeta Tikruoju Dievu, jis apsirengia šviesos angelu, kad suvedžiotų žmones. Jis skverbiasi į Kristaus bendruomenes darydamas netikrus stebuklus, jis siunčia nedorus pranašus, kurie apgaudinėja žmones skelbdami kitą Evangeliją ir skleisdami kitą Dvasią su savo dovanomis. Korintiečiai buvo susimaišę ir nemokėjo atskirti tikros Dvasios apraiškos nuo netikros. Jei yra ne ta dvasia, bus ir ne tos dovanos. Jon 4,24 Dievas yra Dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa. Velnias žino, kad tikrasis garbinimas įmanomas tik per Dvasią, todėl ir apgaudinėja apsimesdamas Dievu Tėvu.
Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: "Prakeiktas Jėzus". Ką reiškia sakyti Jėzus prakeiktas. Juk nei vienas krikščionis šiandien tikrai nesako tokių žodžių. Pažvelkime giliau. Paulius nori pasakyti, kad nei vienas tikras krikščionis negali prieštarauti Kristui ir jo Viešpatystei. Kaip galima būti krikščioniu neigiančiu Kristaus Viešpatystę? Tačiau korintiečiai leido tokiems žmonėms kalbėti bendruomenėje. Šiandien yra seminarijų, kuriose ruošiami teologai neigiantys Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Ar jie neskelbia, kad Kristus yra prakeiktas? Taip skelbia. Prakeiktas kiekvienas, kuris kabo ant medžio. Taip Jėzus tapo prakeiksmu dėl mūsų, bet jis prisikėlė. Aleliuja. Amen. Niekada neapsigaukime. Dievo Dvasia negali skatinti neigti Kristaus mokslą. Tačiau šiandien daugelis vadinamų krikščionių keikia Jėzų išpažindami melo doktrinas. 1 Jon 4,1-3
Ir nė vienas negali ištarti: "Jėzus yra Viešpats, jei Šventoji Dvasia nepaskatina. Evangelijos tiesa yra aiški – nei vienas negalime patys savęs išgelbėti. Mes negalime išpirkti savo nuodėmių nei pinigais, nei savo krauju. Tiktai kraujas avinėlio, kuris yra Jėzus Kristus gali apvalyti mus nuo nuodėmės vedančios į pragarą. Jėzus Kristus yra vienintelis, tapęs tinkama auka mūsų išganymui. Tik išganytas žmogus turi Dievo Dvasią, kuri įves į visą tiesą.
Šventoji Dvasia visada aukština Jėzų Kristų. Visada kalba tai ką kalba Jėzus. Ji niekada neskelbs kitos Evangelijos. Šventoji Dvasia skatina žmogų išpažinti Kristų širdimi, ne tik lūpomis. Šventoji Dvasia nežadina kūniškai kovai. Jis atsako jiems: "Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų. Mor 7,6
Mes sakome "prakeiktas Jėzus", kai tarnaujame stabams. Mes kalbame ne tik lūpomis, bet ir kiekvienu darbu.
Mes sakome: „Jėzus yra Viešpats", kai mus veda Šventoji Dvasia. Jei Jėzus yra Viešpats, tai mes nesame. Jei Jis Karalius, tai mes jo tarnai. Neveltui apaštalas Paulius ragina: "Nelaikykite savęs išmintingais. (Rom 12,16)
„Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas mums arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. 12 Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! 13 Kaip dieną elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. 14 Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių". (Rom 13,11-14)
Dvasios dovanų vieningumas. Kristaus kūnas bažnyčia yra vienas organizmas. Kaip Viešpats yra vienas trijuose asmenyse, taip ir Kristaus bendruomenė. Kiek bebūtų skirtingų žmonių ir dovanų, bei atsakomybių, visas kūnas funkcionuoja vienam tikslui.
Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia.. Dievo žodis yra aiškus dovanų klausimu.. Paulius nori pabrėžti, kad jei dovanos yra vienos Dvasios pasekmė, tai savaime suprantama, kad Dievo Dvasia niekada neskatins nusigręžti nuo Kristaus mokslo. Dievo Dvasia niekada neskatins išdidumo ir susiskaldymo. Dievo Dvasia niekada neskatins klausyti kūno geidulių. „Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jus nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi Dvasiai, o Dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje. Kūno darbai žinomi; tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės" (Gal 5,16-21). Taigi visos "dovanos" ugdančios kūno darbus yra netikros, jos yra demoniškos priemonės suklaidinti tikinčiuosius. O štai Dvasios darbo pasekmė pasireiškia tokiais vaisiais. Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas (Gal 5,22). Gyvenimo Dvasioje pasekmė.
Esama skirtingų tarnysčių (diakonia), tačiau tas pats Viešpats. Dvasios dovanos skirtos tam, kad įgalintų tikintįjį tarnauti. Visos tarnystės yra Viešpačiui ir per Viešpatį. Mes esame Kristaus tarnai. Patarnaukite vieni kitiems, kaip daugeriopos Dievo malonės prievaizdai. – sako Dievo Žodis. Jei mes tarnaujame, tai tarnaujame Viešpačiui Jėzui Kristui. Kodėl tai svarbu atsiminti? Todėl, kad tada nėra pagrindo didžiuotis, nes Viešpats žino mūsų širdis, jis žino, kaip mes tarnaujame. Jis žino, kodėl mes tarnaujame. Jis žino kam mes tarnaujame.
Viešpaties tarnas niekada nekels susiskaldymo bažnyčioje. Viešpats negali prieštarauti pats sau. Juk Dievo Dvasia mokina tiesą, kurią skelbė Jėzus. „Tai ji paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais. Idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui, kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Snaus pažinimą, tapsime tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką, kad nebebūtume maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius". (Ef 4,11-14)
Ir esama skirtingų darbų (energema) , tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame. Taigi, matome, kad Dvasia duoda dovanas tarnystei, Viešpats mokina ką veikti su tomis dovanomis, o Dievas veikdamas visa visame kame duoda galią atlikti darbus. Ef 2,10. Paulus pabrėžia Dievo asmens Trejybę. Velnias iškreipia mokslą apie Trejybę, norėdamas įrodyti, kad Sūnus gali daryti viena, Dvasia kitą, o Tėvas dar ką nors kitą. Ir daugelį apgauna.
Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. Dėl man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo mąstą (Rom 12,3). Niekada Dievo Dvasia neišaukštins vieno tikinčiojo virš kito. Niekada nesakys, kad tavo dovana tave padaro aukštesnį galva už kitus. Nors Viešpats ir skirsto dovanas pagal svarbą, tačiau jos visos tarnauja Kristaus Kūno vienybei ir netikinčiųjų pasaulyje išganymui.
Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – išgydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą. Atkreipkime Dėmesį ką sako Paulius. Visas dovanas duoda ta pati Dvasia. Jeigu viena Dvasia, tai negali būti susiskaldymo. Viena tarnystė negali būti priešpastatyta kitai. Taip yra tarnystės, be kurių sunkiai įsivaizduojama bažnyčia. Kažin ar žmonių sambūrį galima vadinti bažnyčia, jei joje nėra Dievo Žodžio skelbimo. Tačiau tai nereiškia, kad šias dovanas turintys žmonės gali liesti sau didžiuotis prieš kitus ir visaip neteisiai elgtis.
Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka. Taip, tai ta pati Dvasia, Ji pasirenka kam ir ką dovanoti. Tai labai svarbus faktas. Mes žmonės manome, kad mums priklauso kažkokios dovanos, nes mes esame kažkokie ypatingi. Gal gimimo dienų šventimai tai padarė? Mes būnam kartais kaip vaikai, kurie žino, kad gimimo dienos proga privalu gauti dovanų. Ir pabandyk nieko nepadovanoti...Mes neturime jokio pagrindo girtis ar galvoti, kad dėl mūsų išvaizdos ar praeities, ar kilmės Dievas apdovanojo mus sugebėjimu tarnauti vienokia ar kitokia dovana. Tai malonė. Kaip dažnai tikintieji tai pamiršta.
Ef 4,7 O kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą. Nepamirškime to mielieji.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą