Trečiadienio pamokslo santrauka

Taigi broliai...nepraleiskime savųjų susirinkimų Heb 10,19-25

 

Taigi broliai, dėl Jėzaus Kraujo įgavę pasitikėjimo įžengti į šventovę nauju ir gyvu keliu, jo atvertu mums pro uždangą, tai yra per jo kūną; turėdami didį kunigą Dievo Namams...

 

Laiškas Hebrajams atveria klausytojams išsamų mokslą apie Jėzaus Kristaus didingumą. Jis tikrai yra viršesnis už angelus, viršesnis už Mozę, yra tikrasis aukščiausias kunigas, Jėzaus auka amžiams padaro tobulus šventinamuosius. Jis tikrai yra vienintelis Gelbėtojas, kuris mus visus pašventino savuoju krauju. Mes dabar galime drąsiai įžengti į šventovę. Jėzaus auka, kunigystė, viešpatystė įpareigoja mus gyventi kitaip. Dėl jo darbo, dėl tos padėties, kurioje esame, mes privalome būti dėkingi ir paklusti Jėzui visu savo gyvenimu. Todėl,

 

(22) ATEIKIME su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! Ateikime. Kur? Jei yra raginimas ateiti, turėtų būti ir vieta kur ateiti. Kontekstas aiškia kalba apie Dievo namus. Praeityje Izraelio šventykla buvo vadinama Dievo namais Lk 19,45-46 Parašyta: Mano namai turi būti maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne. Ateityje Dievo namai bus danguje Apr 21,1-4 Ir aš išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išpuošta kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Šiandien Dievo namai yra bažnyčia 1 Tim 3,15 jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos stulpas ir atrama.

Taigi ateikime į ateities Dievo namus per bažnyčią. Ateikime su tyra, tikra, teisinga širdimi. apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės. Be jokio melo ar veidmainystės. Tik tyra širdis leis tikinčiajam ateiti į Dievo namus. Tyra širdis yra be klastos. Neidami į savo bendruomenės susirinkimus mes dažnai bandome apgaudinėti save ieškodami visokių pasiteisinimų. Tačiau Dievo neapgausime, jis žino mūsų širdies troškimus. Mūsų sąžinė turi būti valdoma Dievo Dvasios, tada ji negadins širdies ir leis mums daryti teisingus sprendimus gyvenime. Tyra širdis ir švari sąžinė visada drąsins tikintįjį ATEITI į Dievo namus. Viešpačiui svarbi ne tik mūsų širdis bet ir kūnas. nuplovę kūną švariu vandeniu. Kada širdis bloga, kūno darbai taip pat blogi. Kada širdis tyra ir kūnas bus tyras. Ši simboline kalba ragina mus nepamiršti darbų. Mūsų kūnai yra Šventykla Šventajai Dvasiai. Šventykla negali būti teršiama 1 Kor 3,16-17. Tad ateikime...

 

(23) IŠLAIKYKIME nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus; Viltį reikia išpažinti. Su Dievu visada yra vilties. Viešpaties šventieji pašaukti išaukštinti Dievo darbus. Tikinčiųjų bendruomenė žemėje liudija apie amžinąją viltį. Viešpats yra ištikimas, todėl tikintieji privalo būti ištikimi. Ir jie bus ištikimi. Tačiau velnias be paliovos gundo bendruomenes pamiršti išpažinimą. Jis nori, kad tikintieji labiau užsidegtų pastatų statybomis, labdara, socialine veikla ir pamirštų didįjį paliepimą eiti į visą pasaulį ir skelbti Evangeliją. Broliai, Jėzus yra nugalėjęs, o mums telieka eiti Jo pergalės eisenoje. Tad nepailskime ir skelbkime didžius Viešpaties darbus.

 

(24) SERGĖKIME vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Dėl Jėzaus mes galime išmokti sergėti vieni kitus. Ne tik galime, bet privalome tai daryti. Tas sergėjimas vyksta skatinant mylėti ir daryti gerus darbus. PVZ. Kaip tėvai saugo savo vaikus? Vienas saugojimo būdas yra niekur neleisti vaikų, aptverti juos tvora, užkabinti spyną ant vartų ir kada vaikas užaugs tikėtis, kad bus saugus ir geras vyras arba moteris. Daugelis taip ir daro. Tačiau geresnis būdas yra Biblinis. Vaikai bus saugūs, jei tėvai juos mokins dirbti, duodami atsakomybes dar vaikystėje, visokiais išmintingais būdais skatins mylėti nesavanaudiška dieviška meile. Ne liežuviu, bet darbu ir tiesa. Jėzus sakė, jei mane mylite, laikykitės mano įsakymų. Vaikai turi išmokti mylėti tėvus paklusdami jų valiai. Nes suaugusiųjų pasaulyje jie turi mokėti paklusti Dievo valiai.

Taip pat ir mes suaugusieji sergėsime vieni kitus, kai skatinsime mylėti, skatinsime dirbti. Meilė reikalauja drausmės, todėl ir bažnyčioje privalome imtis ir griežtesnių skatinimo būdų. Nemalonu, kai reikia viešai barti ir net atskirti brolį iš narystės. Tačiau tėviška meilė nėra vien liežuviu, bet darbu ir tiesa.

 

(25a) NEPRALEISKIME savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet... Kristaus auka, broliška, tėviška meilė įpareigoja mus. Panašiai būna žmogaus gyvenime. Kol esi nevedęs gyveni vienaip. Tačiau su santuoka ir vaikais gyvenimas visiškai pasikeičia. Dėl žmonos, vaikų esi priverstas atsisakyti to ką anksčiau mėgai. Po darbo skubi namo, nes laukia vaikai ir žmona norėtų išlieti per dieną susikaupusius skausmus. Negali valgyti ką nori, negali žiūrėti TV laidų ir kalbėti taip kaip anksčiau. Tai gali skambėti kaip vergystė, bet gyvenimas ir subrendimas reikalauja pasikeitimų. 1 Kor 13,11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru mečiau tai, kas vaikiška. Nesvarbu kad buvome įpratę gyventi kaip norime, dabar privalome pakeisti savo įpročius. Taip pat ir su nauju gyvenimu Kristuje ateina nauji pasirinkimai ir atsakomybės. Galbūt mes buvome įpratę trečiadienio vakarus ir sekmadienio rytmečius praleisti prie TV ar upės su meškere, dabar to atsisakome, nes norime paklusti savo Gelbėtojui. Norime atprasti ir įprasti gyventi naujai. Raštas perspėja nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra įpratę. Yra lengva įpratinti sąžinę sakyti mūsų širdims: "nieko blogo, tik vieną kartą nenueisi į bažnyčią." Daug sunkiau atprasti.

 

(25b) RAGINKIME vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiame besiartinančią dieną. Štai aš šiandien raginu jus nepraleisti mūsų bendruomenės susirinkimų. Galbūt visi jūs esate ištikimi bažnyčios lankytojai, tačiau yra ir tų, kuriuos taip retai matome. Galbūt daugumos priežastys labai pateisinančios, tačiau svarbu paraginti vienas kitą kažką keisti. Aišku Viešpats žino, kad man reikia dirbti ar aplankyti tėvus, ar pailsėti prie jūros, tačiau ar mes meldžiamės, kad galėtume nedirbti tuo metu kai vyksta bendruomenės sueigos? Ar mes planuojame savo laiką, visų pirma atsižvelgdami į savo bažnyčios tvarkaraštį? O galbūt tėvams bus didesnis liudijimas, jei sužinos, kad negalite jų aplankyti, nes turite būti Dievo namuose sekmadienio rytą? Ir Jėzus sakė: "Kas tėvą ir motiną myli labiau negu mane, manęs nevertas. Raginkime, nes artinasi paskutinė diena. 2 Tes 2,1-12 ir laikas yra trumpas.

 

Heb 12,28 Todėl, gaudami nepajudinamą karalystę, būkime dėkingi ir deramai tarnaukime Dievui su pagarba ir baime, nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis. Amen.

 

sekmadienio pamokslo santrauka

Kodėl Adomas tylėjo? Pradžios 3,6

 

Kai moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas medis žada duoti išminties, ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė.

 

Greičiausiai Adomas buvo su Ieva, kada ji nuskynė vaisių, tada kodėl Jis tylėjo? Kodėl jis dar gyvatei šnekant nepaėmė pagalio ir nenuvijo jos. Kodėl jis nesiėmė iniciatyvos ir nepasakė žmonai- ką darai? Kodėl?

 

DIEVAS TARĖ

Pradžios knygos pirmame skyriuje skaitome, kad Dievas viską sukūrė savo žodžiu. Dievas matė, kad žemė buvo tuščia ir tamsi- Dievas tarė…ir atsirado šviesa, nes ji buvo reikalinga. Ir Dievas tarė …ir atsirado dangus, ir Dievas tarė …ir atsirado vanduo, ir Dievas tarė …ir atsirado augmenija… ir Dievas tarė… ir atsirado saulė bei žvaigždės, planetos, ir Dievas tarė….ir atsirado gyvūnijos pasaulis, ir Dievas tarė…ir atsirado žmogus. Mes matome, kad Dievo žodis atnešė tvarką, grožį , harmoniją, pusiausvyrą , žodžiu, viską kas buvo reikalingą šitam pasauliui.

 

ŽMOGUS TARĖ

Dievas sukūrė žmogų, kad Jis būtų panašus į Viešpatį, kad jis būtų dvasia, kad jis gyventų amžinai, kad jis būtų laisvas, kaip Dievas yra laisvas, kad jis kalbėtų, kaip Dievas kalba, kad jis kurtų, kaip Dievas kuria, kad neštų tvarką ir meilę, kaip Dievas neša. Ir Dievas davė žmogui pirmą užduotį-sugalvoti vardus visiems gyvūnams, nes tikrai netvarka, jei tiek daug visokių gyvių po dangumi, o jie neturi vardo. Ir žmogus tarė, ir visi gyvūnai gavo savo vardą. AMEN! Taigi Dievas norėjo, kad žmogus taip pat dalyvautų tvarkos palaikyme ir nebūtų tylus.

                  Bet Adomas tylėjo, kai Ieva pravėrė duris netvarkai ir chaosui, skausmui, kančiai bei mirčiai. ADOMAS PASIRINKO TYLĖTI. Kaip dažnai mes tylime, kada turėtume kalbėti, kaip dažnai nereaguojame į blogį, kuris vyksta mūsų akyse ,kaip dažnai nenorime atlikti tą užduotį, kuriai Dievas mus pašaukė. Biblijoje galime rasti žmonių -vyrų, kurie, panašiai, kaip Adomas atsisakė kalbėti, kada tikrai reikėjo.

 

PAVYZDŽIAI

 

Aaronas. Išėjimo 32 skyrius - Mozė kalne, kalbasi su Dievu, jis negrįžta  jau beveik mėnesį ir tauta ėmė nerimauti-kur Mozė, gal jis mirė?, turbūt negrįš ir neves mūsų paskui Viešpatį?  Hebrajai atėjo pas Aaroną ir paprašė padaryti jiems auksinį veršį, kad eitų pirmą jų. Ką daro Aaronas? TYLI. Ne, pastoriau, galite pasakyti, juk jis kalbėjo. Bet ką jis kalbėjo? Aaronas tarė jiems: „Nuimkite aukso auskarus, kuriuos nešioja įkabintus į ausis jūsų žmonos, sūnūs bei dukterys, ir atneškite juos man."  (Iš 32,2) Kunigo žodžiai nesiskaitė kalba , kurios reikalauja Dievas iš žmogaus. Ir dar jis išdrįso pasakyti vėliau: 'žinai Moze, juk ši tauta greit nusikalsta'. Tai buvo tylėjimas, kuris atnešė mirtį 3000 žmonių.

 

Abraomas. Dievas Abraomui davė pažadą, kad iš jo kils didelė tauta. Abraomas palaukė dešimt metų ir pradėjo abejoti Dievo pažadu, tada jo žmona sako: 'imk mano tarnaite Hagarą, įeik pas ją ir tokiu būdu turėsi palikuonį'. Ką sako Abraomas? JIS TYLI. Ima Hagarą ir sueina su ja , o ji pagimdo sūnų, iš kurio kilusi tauta iki šiol neša Iraeliui ir daugeliui kitų šalių tik nesutarimus.

 

Lotas. Dievas įsakė visai Loto šeimai palikti Sodomą ir Gomorą. Dievas sakė bėgti ir neatsigręžti. Kur buvo Lotas, kada jo žmona apsisuko ir grįžo atgal? Kodėl jis tylėjo. Kodėl jis tylėjo, kai jo dukros pastojo nuo jo?

Ar atsimename Izaoką? Kunigą Helį, ir daugelį kitų vyrų Biblijoje, kurie tylėjo tada, kada taip reikėjo kalbėti.

 

KĄ REIŠKIA KALBĖTI?

Dievas įsakė žmogui kalbėti, niekada nebūti nuošalyje, dalyvauti kūrinijos tvarkyme ir valdyme. Ir žmonės kalba. Kiek laiko žmonės praleidžia kalbėdami apie netvarką šalyje, apie blogus valdytojus, prezidentus, blogus politikus, betvarkę gatvėse. Kiek laiko žmonės praleidžia kalbėdami apie kitų žmonių nuodėmes, netobulumus, BET TYLI TADA, KADA TURĖTŲ PRABILTI Į NETVARKĄ IR SAVO KALBA ATNEŠTI TVARKĄ BEI RAMYBĘ?!

 

Kalba turi nešti meilę. Dievas mus pašaukė, kad mes savo kalba atneštume tvarką. Kad mūsų žodžiai nebūtų tušti. Galima daug kalbėti ir nieko nepasakyti. 1Kor13: Paulius sako: "Jei aš kalbėčiau žmonių ir angelų liežuviais, o neturėčiau meilės, aš būčiau kaip žvangąs varis arba skambą cimbolai.' Mūsų kalba turi žmonėms parodyti Dievą, padėti kartu augti į Viešpatį. "kad ugdydami tiesą su meile, visais požiūriais augtume į Jį, kuris yra galva-Kristus." (Ef 4,15)

 

Kalba turi nešti tiesą. "Todėl, atmesdami melą, kalbėkite tiesą kiekvienas su savo artimu, nes mes esame vienas kito sąnariai." (Ef 4,25) Ar padės, jei savo artimui, kuris kenčia dėl artimo netekties aš pasiūlysiu užpirkti mišias? Ar padėsiu žmogui, jei pasiūlysiu netikrą viltį?

 

Kalba neturi pavergti. Žmonės, ar jie yra krikščionys ar ne, linkę susikurti receptus gyvenimui ir jais dalintis su visais, kada reikia ir kada nereikia. Kartais tai skamba taip :"turi problemų šeimoje? Tuoj…… štai receptas kaip rasti harmoniją" Turi problemų bažnyčioje, darbe, mokykloje? Štai receptas. Receptai galbūt padeda virtuvėje, bet ne gyvenime. Mūsų kalba turi užmegzti ryšį, padėti augti. ...jūs pakenčiate, kai jus pavergia... Kor 11,20

 

Kalba neturi būti tuščia."nė paika šneka ar juokų krėtimas,-tai netinka" Ef 5,4. Kartais žmogui atrodo, jei jo kalboje bus daug kartų minimas Dievo vardas, tai jau labai dvasingas atrodysi. O gal apskritai negalvoja. Tačiau Dievas akmens plokštėse įsakė Izraeliui neminėti tuščiai Dievo vardo. Tuščias Dievo vardo minėjimas yra pikta kalba. Tuščias yra stabas. Tuščia yra niekas. Dievo žmonės privalo išmokti kalbėti prasmingai, o ne niekus taukšti. Kiek jėzaumarijų mėtosi ant kiekvieno kampo? Kiek kartų dievai visokie kalti dėl nelaimių...

 

Reikalingi ne tik žodžiai, bet ir veiksmai. Kartais veiksmai kalba daugiau, nei žodžiai: „Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų?! Ar gali jį išgelbėti tikėjimas? ¹⁵ Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ¹⁶ ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite", o neduotų, ko reikia jų kūnui, kas iš tų žodžių?! ¹⁷ Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. (Jok 2,16)

 

MES PAŠAUKTI KALBĖTI

Taigi, mes matome, kad Viešpats sukūrė mus tam, kad mes klabėtume ir padėtume daryti tvarką pasaulyje. Kalbėkime tiesą su meile. Kalbėkime tiek kiek reikia ir kada reikia. Netylėkime, kai reikia kalbėti. Būkime Dievo vaikai, jo mokiniai, savo kalbomis atneškime tvarką, išgelbėjimą ir ramybę.

 

Prisiminkime Pauliaus žodžius "aš įtikėjau, todėl ir kalbėjau"...

 

ryto skatiniai Psalmė 46

Sekmadienio psalmė 46

 

¹ Choro vadovui. Koracho sūnų giesmė. „Mergelių" melodija.

² Dievas ­ mūsų prieglauda ir stiprybė,

visada artima pagalba varguose.

³ Todėl nebijome, nors žemė sverdėtų,

nors kalnai griūtų į jūrų gelmę,

⁴ net jei jų vandenys šėltų ir putotų,

kalnai drebėtų nuo jų šėlsmo. Sela.

⁵ Upės srovės linksmina Dievo miestą,

šventąją Aukščiausiojo buveinę.

⁶ Dievas jame, jis nebus sunaikintas;

rytui auštant, Dievas ateis jam į pagalbą.

⁷ Siautėja tautos, griūva karalystės,

pasigirdus jo griausmui, apmiršta žemė.

⁸ Su mumis Galybių VIEŠPATS,

Jokūbo Dievas ­ mūsų tvirtovė! Sela.

⁹ Ateikite ir pamatykite, ką VIEŠPATS padarė,

pasižiūrėkite į jo nuostabius darbus žemėje.

¹⁰ Karus visoje žemėje jis sustabdo, lankus sutrupina,

ietis sulaužo, skydus į ugnį sumeta.

¹¹ „Taikykitės ir žinokite, kad aš esu Dievas!

Iškilus tautose, iškilus žemėje."

¹² Su mumis Galybių VIEŠPATS,

Jokūbo Dievas ­ mūsų tvirtovė! Sela.

 

http://www.youtube.com/watch?v=WAoWX3V6tCo

Pamokslo santrauka "Darykime vis daugiau pažangos"

Darykite daugiau pažangos

1 Tes 4,1-18

 

Pagaliau, broliai, prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui - o jūs taip ir elgiatės, - tai darykite vis daugiau pažangos! ² Jūs juk žinote, kokių nurodymų esame jums davę Viešpaties Jėzaus vardu. ³ Tokia gi Dievo valia - jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo svetimavimo! ⁴ Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai, ⁵ nepasiduodamas nežabotiems geismams, kaip esti tarp pagonių, kurie nepažįsta Dievo. ⁶ Tegul niekas neperžengia ribų ir neapgaudinėja savo brolio šituo reikalu, nes Viešpats keršija už visus tokius nusižengimus, kaip jau esame sakę ir patvirtinę. ⁷ Dievas mus pašaukė ne susitepimui, bet šventėjimui. ⁸ Todėl, kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris jums duoda savo Šventąją Dvasią. ⁹ Apie brolių meilę nebereikia jums rašyti, nes pats Dievas jus išmokė mylėti vienas kitą, ¹⁰ ir jūs taip elgiatės su visais broliais visoje Makedonijoje. Mes tik raginame jus, broliai, daryti daugiau pažangos, ¹¹ stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir darbuotis savo rankomis, kaip jums esame įsakę. ¹² Taip jūs oriai elgsitės svetimųjų akyse ir nebūsite nuo kitų priklausomi.

¹³ Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. ¹⁴ Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo, atsives per Jėzų ir su juo. ¹⁵ Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. ¹⁶ O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, ¹⁷ paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesysna pasitikti Viešpaties ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. ¹⁸ Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.

 

1)   Daugiau pažangos šventėjime (1-8) Apaštalas Paulius rašo, apie šventumą ir visų pirma kalba apie moralinį tyrumą. Paleistuvystės sutepa ir vyrą ir moterį. Nusidėdami svetimavimu, nusidedame prieš savo sutuoktinį. Tai didžiausia šio pasaulio rykštė. Kaip galime daryti daugiau pažangos sergėdami skaistumą? Pradėkime nuo mažens. Jei esame nevedę, neieškokime kūniško pasitenkinimo patys su savimi. Neleiskime savo akims dairytis į svetimą. Negundykime Dievo prieš santuokiniais santykiais. Budėkime, kad netaptume akmeniu kitam. Merginos renkitės kukliai, nors ir labai karšta būtų. Jūsų kūno grožis priklauso tik vienam, o ne visam pasauliui. Tegu puošia jus ne išorė - šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, ⁴ bet žmogaus širdies slaptuma - nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse. (1 Pet 3,3-4)

Žodis šventumas – reiškia atskirtas. Vyras ir žmona yra atskirtas vienas kitam. Kaip ir mes sakome, kad yra skirtas vienas kitam. Atskirti nuo kitų artimų santykių. Vyras ir žmona yra atskirti tik vienas kitam. Būkime skaistūs –čios Dievui ir savo (esamam) būsimam sutuoktiniui. Vyrai ir žmonos, mylėkite savo antrąją pusę ir svetimavimui nebus vietos. „Tebūna palaimintas tavo šaltinis; džiaukis savo jaunystės žmona, žavia gazele, grakščia stirnaite! Jos krūtys tedžiugina tave visada, būk nuolat apsvaigęs jos meile" (Pat 5,19)

Dievas mus pašaukė ne susitepimui, bet šventėjimui. Jėzus Kristus yra mūsų pašventinimas. Mes žinome, kad esame paskirti gyvenimui per Jėzų. Jis atskyrė mus iš tamsos į šviesą. Nes žodis šventas reiškia atskirtas. Nuo senų laikų Dievas sako: 'būkite šventi, nes aš esu šventas'. Savo gyvenimu mes tariame: 'Teesie Šventas Tavo vardas' Todėl ne tik paleistuvystė yra nešventumas. Kiekviena nuodėmė suteršia mus. „Kaip klusnūs vaikai, daugiau nepasiduokite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms. Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu, kaip parašyta: Būkite šventi, nes aš esu šventas". (1 Pet 1,14-16) „Apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume. (Ef 4,24) "Taigi, turėdami šituos pažadus, mylimieji apsivalykime nuo visokio kūno ir dvasios susitepimo, atbaigdami savo pašventinimą su Dievo baime." (2 Kor 7,1)

 

"O jis, ramybės Dievas, tepašventina jus visiškai, ir jūsų dvasia, siela bei kūnas tebūnie išlaikyti visai sveiki, kad jie būtų nepeiktini mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo metu. Ištikimas yra tas, kuris jus šaukia; Jis tai ir įvykdys" (1 Tes 5,23) Amen, Dievas tikrai yra ištikimas. Todėl siekime šventumo, bėkime nuo stabų, būkime atskirti savo Kūrėjui ir karaliui. Klausykime Jo visame kame. Su kiekvienais metai mes turėtume vis labiau ir labiau augti šventume. Vis daugiau ir daugiau suprasti, kad esame nupirkti brangiu krauju. Todėl tas supratimas atsispindės mūsų gyvenime. Paraginimas Timotiejui labai reikalingas ir mums „Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą. Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose. Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus. (1 Tim 4,15)

Nepamirškime, kad Viešpats keršija už tokius nusižengimus. „Tegul niekas neperžengia ribų ir neapgaudinėja savo brolio šituo reikalu, nes Viešpats keršija už visus tokius nusižengimus, kaip jau esame sakę ir patvirtinę." (6)

 

2)   Daugiau pažangos broliškoje meilėje (9-10) Apie brolių meilę nebereikia jums rašyti, nes pats Dievas jus išmokė mylėti vienas kitą, ¹⁰ ir jūs taip elgiatės su visais broliais visoje Makedonijoje Tesalonikiečius Dievas išmokė mylėti vienas kitą. Ką reiškia mokėti mylėti? Meilė yra Dievo įsakymų vykdymas. O visi Dievo įsakymai nukreipti į artimo meilę. Niekada Kristaus mokslas neišmokins neapykantos broliui. Meilėje nėra didybės ir savanaudiškumo. Meilė mokina mus gyventi dėl kitų. Paulius sakė „Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti. Kiekvienas mūsų tesirūpina būti artimui malonus jo labui ir pažangai. Juk ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet taip, kaip parašyta: 'Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs.' (Rom 15,1-3) Meilė sugeba pakęsti neteisybę. Broliška meilė – tai artimi santykiai vienas su kitu. Tai pasitikėjimas, nuoširdumas ir ramybė.

Ar Dievas išmokė mus mylėti? Galima lengvai patikrinti save. Jei prieš kalbėdamas negalvoju ar neįžeisiu savo artimą, vargu ar moku mylėti. Jei šaukiančiam pagalbos, atsuku nugarą, vargu ar moku mylėti. Jei mano nuomonė man pati brangiausia, vargu ar moku mylėti. Jei savo valgymu ar gėrimu pastumiu brolį į nuodėmę, vargu ar moku mylėti.

Netgi mokant mylėti yra vietos didesnei meilei. Jeigu Paulius sako, kad tesalonikiečiai mokėjo mylėti ir dar buvo vietos daryti daugiau pažangos, tai tuo labiau mes jauni krikščionys turime augti meilėje. Apgalvokime kiekvieną savo žingsnį, posakį, poelgį.

 

3)   Daugiau pažangos darbuojantis savo rankomis. (10-12) „Mes tik raginame jus daryti daugiau pažangos, stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir darbuotis savo rankomis, kaip jums esame įsakę. Taip jūs oriai elgsitės svetimųjų akyse ir nebūsite nuo kitų priklausomi". Mes esame kviečiami gyventi ramiai, ar ba daryti daugiau pažangos ramybės puoselėjime. Krikščionis pašauktas nešti ramybę. Aišku mes girdime Jėzų kalbant, kad jis atnešė kalaviją, tačiau nei vienas negali ramintis darydamas kas neteisu. Jėzaus „kalavijas" neša tikrą ramybę. Tačiau žmogiškai kalvijai tik skausmą ir liūdesį.

Apaštalas ragina daryti daugiau pažangos ramybėje, kuri ateina darant tai ką tu privalai daryti. Atsidėti saviems reikalams.... Žmogus moka atsidėti svetimiems reikalams, kištis ne į savo reikalus ir nešti karą. Krikščionis yra pašauktas dirbti savo rankomis ir būti geru pavyzdžiu kitiems. Netinginiauti. Tinginystė pražudė daugelį žmonių, ir kiek dar jų pražudys. Ne kiekvienas darbas yra mielas mums. Ir kiekvienas darbas gali pasidaryti nuobodus. Nes Juk Dievas aiškiai pasakė Adomui: "triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas. Erškėčius ir usnis ji tau želdins, maitinsiesi laukų augalais. Savo veido prakaitu valgysi duoną,..." Kaip be būtų, krikščionis gali turėti džiaugsmą net nepatogiame darbe. Svarbiausia daryti daugiau pažangos. Ta pažanga bus matoma svetimiesiems, taip jie bus paskatinti atsigręžti į Viešpatį. Jie stebėsis, kodėl jūs, taip sunkiai dirbdami nemurmate ant savo viršininko, nevėluojate į darbą, esate malonūs. Dar paskaitykime: "Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu įsakome jums, broliai, vengti kiekvieno brolio, kuris netvarkingai gyvena ar nesilaiko mokslo, gauto iš mūsų. ⁷ Jūs patys žinote, kaip reikia sekti mumis. Mes juk pas jus netinginiavome ⁸ ir nevalgėme veltui kieno nors duonos, bet su triūsu ir prakaitu darbavomės dieną naktį, kad tik neapsunkintume nė vieno jūsų, ⁹ ir ne dėl to, kad neturėtume teisės taip daryti, bet norėdami duoti jums pavyzdį, kad galėtumėte mumis sekti. ¹⁰ Dar būdami pas jus, skelbėme: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!" ¹¹ Mat mes girdime, jog kai kurie jūsiškiai tinginiauja, nieko nedirba, tik niekdarbiauja. ¹² Tokiems įsakome ir juos raginame Viešpatyje Jėzuje Kristuje ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną. ¹³ O jūs, broliai, nesiliaukite darę gera! ¹⁴ Jeigu kas neklausytų mūsų laiške surašytų nurodymų, tokį pasižymėkite, nebendraukite su juo, kad susigėstų. ¹⁵ Nelaikykite jo priešu, bet įspėkite kaip brolį." (2Tes 3,6-12)

 

4)      Daugiau pažangos viltyje. (13-18) Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. ¹⁴ Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo, atsives per Jėzų ir su juo. ¹⁵ Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. ¹⁶ O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, ¹⁷ paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesysna pasitikti Viešpaties ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. ¹⁸ Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais. Paulius sakė, kad dabar pasilieka viltis tikėjimas ir meilė. Viltis - tikinčiojo ženklas. Viltimi esame išgelbėti, viltimi turime amžinąjį gyvenimą, viltis teikia jėgos. Dieviška viltis yra reikalinga kiekvienoje gyvenimo situacijoje.

Bet pasaulis gyvena be vilties arba tuščiomis viltimis. Jei tikėjimas į prisikėlimą ir dangų neteikia kasdieninės stiprybės, vargu ar turime viltį, kad po mirties turėsime nuostabų gyvenimą su Kristumi. Paulius nori padrąsinti Tesalonikiečius, primindamas apie prisikėlimo viltį. Gyvenimas dažnai mums nepatinka, jis nelepina mūsų kūno. Tačiau Dievas yra geriausias širdžių guodėjas kai mes nepamirštame Jo. Apaštalas Paulius ragina mus guosti vienas kitą šitais žodžiais. Amen

 

Pamokslo audio įrašas

Pamokslo audio versija

Pamokslo apie gailestingumą santrauka

Gailestingumas

 

„Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo. O gailestingumas didžiuojasi prieš teismą." (Jok 2,13)

 

Šiandien norėjau, kad vėl prisimintume ką Biblija kalba apie gailestingumą. Kas yra gailestingumas? Tai gerumo, meilės, užuojautos parodymas tiems žmonėms, kurie neužsitarnavo. Žmonės paprastai padeda vieni kitiems, nes jaučiasi skolingi. Tu man padėjai patraukti mašiną, kitą kartą aš tau padėsiu. Tu man padovanojai dovaną per Kalėdas, todėl ir aš dovanoju. Tu išgelbėjai man gyvybę, todėl aš tavo išgelbėsiu taip pat. Deja tai nėra gailestingumas pagal Bibliją. Dievas ragina mus būti gailestingais žmonėms ne dėl jų darbų, bet dėl Kristaus darbo, kurį jis atliko numirdamas vietoje mūsų. Didesnio gailestingumo niekas negalėjo parodyti žmonijai.

 

1)   Išganymas IŠ DIEVO GAILESTINGUMO. Niekada nepamirškime, kad mes galime būti išganyti tik todėl, kad Dievas mūsų pasigailėjo. „Primink jiems, kad lenktųsi ir būtų klusnūs valdovams bei vyresnybei, kad būtų pasiryžę kiekvienam geram darbui, ² nieko neįžeidinėtų, nesikivirčytų, būtų romūs, visiems žmonėms rodytų meilumą. ³ Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, paklydėliai, vergaujantys įvairiems įnoriams ir malonumams, stūmėme dienas blogybėje ir pavyde, buvome patys verti neapykantos ir vieni kitų nekentėme. ⁴ Bet kai pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms, ⁵ jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo. ⁶ Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, ⁷ kad, jo malone nuteisinti, viltimi taptume amžinojo gyvenimo paveldėtojais." (Tit 3,5). Daugelis šiandien norėtų savo teisumo darbais patekti į amžinąjį gyvenimą. Į amžinąjį gyvenimą aišku pateks, nes visi žmonės yra amžini, tačiau patekti į Jėzaus Kritaus karalystę gali tik tas, kuris rado Dievo pasigailėjimą. Ne dėl mūsų teisumo darbų jis išgelbsti, bet dėl Kristaus. Kas tie teisumo darbai? Kiekvienas darbas, dėl kuriuo manau būsiu pateisintas amžinybėje yra mūsų teisumo darbas. Tai gali būti geri darbai, gali būti religiniai darbai –krikštas, aukojimas, maldos, bažnyčios lankymas. Daugelis mano, kad svarbiausia, kad geri darbai nusvertų bloguosius ir tada viskas bus gerai... Neklyskime, tik Gailestingasis Dievas gali išgelbėti, nes „Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo" (Jok 5,11)

Dievas yra apstus gailestingumo. Jo turi labai daug. Kartais mes pagauti gailesčio padarome kokį gailestingumo darbą. Pavyzdžiui paaukojame elgetai. Tai gerai. Tačiau ar visada tai darome? Ne, nes mes nesame kupini gailestingumo, mes neturime tiek pinigų, kad apdalintume visus elgetas. Mes nesame kupini gailestingumo.  „Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje" (Ef 2,4-7) Bet Dievas apstus gailestingumo dėl Jėzaus Kristaus aukos palaimina mus neapsakoma dovana. Jis atgimdo žmogų. Ji sukuria iš naujo, jis prikelia iš mirusiųjų.. „Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai..."(1 Pet 1,3). Jie Kristus miręs – nėra viltis, tačiau Kristus yra gyvas – todėl viltis yra. Žmonės gali viltis amžinojo gyvenimo, nes to gyvenimo vadas yra gyvas.

Dievo gailestingumas yra didis. Jis pasigaili ir niekas negali jam prikišti. Jis išvaduoja pavergtuosius ir niekas negali pavergti. Viskas priklauso nuo Dievo. „Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti. Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo pasigailinčiojo Dievo" (Rom 9,15-16). Tai buvo žodis išdidiesiems, kurie pasitikėjo savo teisumu. Viskas priklauso nuo pasigailinčio DIEVO. Tai perspėjimas bet kokiai tradicijai, pasitikinčiai savo pasiekimais. Tai iššūkis pasipūtusiems, kurie apsnūdo ir aptingo. Jėzus Kristus savo mokymu ir darbais privertė žydus jaustis nepatogiai. Jie buvo įsitikinę savo teisumu tikėjo, kad yra saugūs amžinai. Tačiau Dievas per Kristų sakė ką kitą:

„Išsilaikykite Dievo meilėje laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinam gyvenimui. Vienus, kurie abejoja, mėginkite įtikinti; kitus gelbėkite, traukdami iš ugnies, vėl kitų pasigailėkite su baime, bodėdamiesi net jų kūnų suteršto drabužio" (Jud 1,20-23).

 

 

2)   Tarnystė tik iš Dievo gailestingumo. Mes galime tarnauti tik todėl, kad Dievas taip nusprendė. Kaip Paulius tarnavo iš Dievo gailestingumo, taip ir mes. „Štai kodėl, iš Dievo gailestingumo turėdami šią tarnystę..." (2 Kor 4,1). Jei ką nors galime, tai ne dėl mūsų sugebėjimų ir išsilavinimo. Tik dėl Dievo gailestingumo. Tai padeda būti nuolankiems. Kiekviena tikinčiųjų grupė kviečiama nepamiršti, kad tai Viešpaties namai ir jis čia tvarkosi kaip jam patinka. Žmonėms tereikia būti klusniems. Lengva pamiršti kas yra bažnyčios Viešpats. Mes turėtume būti nuolankūs ir visada pripažįstantys Dievą, kuris iš savo gailestingumo mus nuteisino ir padarė vertus paveldėti amžinąjį gyvenimą. „kas dovaną gailestingumo darbams – tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu". (Rom 12,8). Todėl tarnaukime ištikimai, nes Dievas yra ištikimas.

 

3)   Palaiminti gailestingieji. Tik dėl tokio didelio išganymo mes galime būti palaiminti. Ir patys galime rodyti gailestingumą žmonėms. „Palaiminti gailestingieji, jie susilauks gailestingumo" (Mat 5,7) Gailestingumas naudingas mums patiems. Jėzus aiškiai moko, kad jeigu norime, kad mums būtų atleista, patys turime atleisti. „...ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. ¹³ Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.' ¹⁴ Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. ¹⁵ O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų". (Mat 6,12-14) Jėzus mokė taip melstis, kad ta malda primintų kokie turime būti. Jeigu norime atleidimo, patys turime būti atlaidūs. Štai kodėl Viešpats ragina einant pas Viešpatį su prašymu, visų pirma ištirti savo širdį ar joje nėra neapykantos artimui. Nes jeigu dabar, būdami Dievo akivaizdoje nešiojame širdyje neapykantą vienas kitam, ką čia veikiame? Kam tarnaujame? Tikrai ne Gyvajam Dievui. „Žmogaus gerumas teikia gera jam pačiam, o negailestingas žmogus kenkia sau" (Pat 11,17)

Mums reikia gailestingumo kasdien. Dievas juk žino kiek kartų buvome neklusnūs, kiek kartų klydome ir nusidėjome Viešpačiui ir žmonėms. Viešpats žino visas mūsų paslaptis ir jei esame sąžiningi ir nuolankūs, suprasime kaip gera, kad Dievas yra gailestingas ir atlaidus.

Tikintieji visada buvo ir bus pavojuje tapti negailestingi. Štai kaip Viešpats kalbėjo žydams per pranašą: „VIEŠPATIES žodis pasiekė Zachariją: ⁹ „Taip kalba Galybių VIEŠPATS: 'Teiskite teisingai, būkite maloningi ir gailestingi vieni kitiems. ¹⁰ Neskriauskite našlės ir našlaičio, ateivio ir vargšo. Nespęskite savo širdyse pinklių vieni kitiems.'" ¹¹ Bet jie atsisakė klausyti, atkakliai atsuko nugarą ir, nenorėdami girdėti, užsikimšo ausis. ¹² Savo širdis jie taip užkietino kaip kietą deimantą, kad negirdėtų Įstatymo ir žodžių, kuriuos Galybių VIEŠPATS buvo savo dvasia siuntęs per ankstyvuosius pranašus. Todėl ir atėjo tas aitrus pyktis iš Galybių VIEŠPATIES. ¹³ „Kaip jie atsisakė klausyti, kai aš šaukiau, taip aš atsisakiau juos išklausyti, kai jie manęs šaukėsi, - sako Galybių VIEŠPATS. (Zach 7,9-13).

 

„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų tėvas gailestingas. Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saikas geras, prikimštas, sukratytas ir su kaupu bus atiduotas jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta" (Luk 6,36) Mūsų Dievas yra gailestingas, todėl mūsų gailestingumas turi būti Dievo pavyzdžiu. Viešpats ragina mus būti gailestingais ne pagal savo galvą, bet pagal Tėvą. „Palaiminti gailestingieji kaip ir Dievas yra gailestingas", - sako Jėzus. Kuo geriau pažinsime Tėvą, tuo gailestingesni būsime. Nepamirškime, kad niekada negalėsime pasigailėti tų, kuriuos teisiame. Jei stebėdami pasaulį ir matydami nusidėjėlių daromas bjaurastis tik apkalbinėjame, samprotaujame su kitais tikinčiaisiais ar netikinčiais jų pasirinkimus, smerkiame ir nieko nedarome, tokiu būdu niekada nenorėsime skelbti jiems Pasigailėjimo Žinios — Gerosios Naujienos kiekvienam nusidėjėliui. O dar blogiau, jeigu teisiame ir smerkiame savo tikėjimo namiškius. Tada greitai tapsime kaip fariziejai ir pranašas Jona, kuris troško Ninėvės gyventojų mirties.

Brangieji, Gailestingumas priešingas teismui. Niekada nepamirškime, kad visą teismą Tėvas pavedė Jėzui Kristui ir jis ateis antrą kartą kaip teisėjas, tačiau atėjęs pirmąjį kartą jis skelbė išganymą ir pasigailėjimą Viešpatyje. „Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo. O gailestingumas didžiuojasi prieš teismą." (Jok 2,13) Todėl ir mes sekime Viešpačiu ir netrokškime nusidėjėlio mirties. Būkime gailestingi vieni kitiems ir visiems, nes teisėjas jau stovi už durų. Nežinai kas tavęs laukia rytoj, galbūt reiks stoti prieš Viešpatį. Ką atsakysi jam, kai jis pareikalaus ataskaitos už tavo gyvenimą?

„Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniais, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu." (Kol 3,12) Drabužiai Biblijoje dažnai vartojami kaip simbolis kalbant apie gyvenimą ir elgesį. Be drabužių mes esame nuogi. O nuogi mes nenorime niekur eiti. Tikinčiojo drabužiai yra gailestingumas, gerumas, nuolankumas, romumas, kantrumas ir kitos dorybės. Ar šiandien jais apsirengėme? Jeigu ne, tai esame nuogi. Mums turėtų būti gėda, jeigu pamirštame apie gailestingumą, gerumą, nuolankumą, romumą ir kantrumą arba susivaldymą.

Mums reikia nuoširdumo ir nuoseklumo savo tikėjime. Tik Fariziejai buvo susigalvoję daug pateisinančių priežasčių pagal „Dievo Žodį" kaip nebūti gailestingais. Jie turėjo savo sampratą apie gailestingumą. Jie prarydavo našlių namus ir apiplėšdavo tėvus. Niekada netapkime jų bendrais. Nesidangstykime Dievo Žodžiu, rodydami negailestingumą. „Varas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Reikia tai daryti ir ano neapleisti". (Mat 23,23-24). Mes galime būti labai uolūs religinių papročių vykdytojai, bet pamiršti kas svarbiausia Dievo karalystėje. Svarbiausia yra teisingumas, gailestingumas ir ištikimybė arba tikėjimas. Žodis teisingumas Senajame ir Naujajame testamente sutinkamas virš 1000 kartų. Nei vienas kitas žodis nėra paminėtas taip dažnai, kaip šis. Teisingumas yra be galo svarbus Dievui. Teisingumas nėra tik sparnuota filosofinė frazė, bet tikėjimas, mąstymas ir veiksmai artimo labui. Teisingumas ir gailestingumas eina drauge. Budėkime, kad mūsų gyvenime neatsirastų tų mėtų, krapų ir kmynų, kurios bus svarbesnės už teisumą, gailestingumą ir ištikimybę. Jeigu esame Kristaus mokiniai įsirašysime sau į širdis šią trejybę ir padarysime kasdiene praktika. Paklausime savęs: „ar esame ištikimi vienas kitam šiandien?" Ar savo mintimis, kalbomis ir darbais elgiamės teisingai vienas su kitu? Ar esame gailestingi vienas kitam? Ar žmogus rodo gailestingumą savo artimui, jeigu jį šmeižia, meluoja, kuria pasakas ir spendžia pinkles?

Jėzus sakė fariziejams: „Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu gailestingumo, o ne aukos" (Mat 9,13). Nes „Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi" (Jok 3,17). Mokslas iš aukštybių visada geras ir sveikas. Jis nedaro žalos artimui, bet rodo Dievo meilę ir gailestingumą praktikoje. (žr. Mat 12,1-7)

 

„Todėl visiškai pasitikėdami artinkitės prie malonės sosto, kad patirtumėte gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku" (Heb 4,16). Amen