Darykite daugiau pažangos
1 Tes 4,1-18
Pagaliau, broliai, prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui - o jūs taip ir elgiatės, - tai darykite vis daugiau pažangos! 2 Jūs juk žinote, kokių nurodymų esame jums davę Viešpaties Jėzaus vardu. 3 Tokia gi Dievo valia - jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo svetimavimo! 4 Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai, 5 nepasiduodamas nežabotiems geismams, kaip esti tarp pagonių, kurie nepažįsta Dievo. 6 Tegul niekas neperžengia ribų ir neapgaudinėja savo brolio šituo reikalu, nes Viešpats keršija už visus tokius nusižengimus, kaip jau esame sakę ir patvirtinę. 7 Dievas mus pašaukė ne susitepimui, bet šventėjimui. 8 Todėl, kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris jums duoda savo Šventąją Dvasią. 9 Apie brolių meilę nebereikia jums rašyti, nes pats Dievas jus išmokė mylėti vienas kitą, 10 ir jūs taip elgiatės su visais broliais visoje Makedonijoje. Mes tik raginame jus, broliai, daryti daugiau pažangos, 11 stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir darbuotis savo rankomis, kaip jums esame įsakę. 12 Taip jūs oriai elgsitės svetimųjų akyse ir nebūsite nuo kitų priklausomi.
13 Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. 14 Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo, atsives per Jėzų ir su juo. 15 Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. 16 O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, 17 paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesysna pasitikti Viešpaties ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. 18 Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.
1) Daugiau pažangos šventėjime (1-8) Apaštalas Paulius rašo, apie šventumą ir visų pirma kalba apie moralinį tyrumą. Paleistuvystės sutepa ir vyrą ir moterį. Nusidėdami svetimavimu, nusidedame prieš savo sutuoktinį. Tai didžiausia šio pasaulio rykštė. Kaip galime daryti daugiau pažangos sergėdami skaistumą? Pradėkime nuo mažens. Jei esame nevedę, neieškokime kūniško pasitenkinimo patys su savimi. Neleiskime savo akims dairytis į svetimą. Negundykime Dievo prieš santuokiniais santykiais. Budėkime, kad netaptume akmeniu kitam. Merginos renkitės kukliai, nors ir labai karšta būtų. Jūsų kūno grožis priklauso tik vienam, o ne visam pasauliui. Tegu puošia jus ne išorė - šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, 4 bet žmogaus širdies slaptuma - nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse. (1 Pet 3,3-4)
Žodis šventumas – reiškia atskirtas. Vyras ir žmona yra atskirtas vienas kitam. Kaip ir mes sakome, kad yra skirtas vienas kitam. Atskirti nuo kitų artimų santykių. Vyras ir žmona yra atskirti tik vienas kitam. Būkime skaistūs –čios Dievui ir savo (esamam) būsimam sutuoktiniui. Vyrai ir žmonos, mylėkite savo antrąją pusę ir svetimavimui nebus vietos. „Tebūna palaimintas tavo šaltinis; džiaukis savo jaunystės žmona, žavia gazele, grakščia stirnaite! Jos krūtys tedžiugina tave visada, būk nuolat apsvaigęs jos meile" (Pat 5,19)
Dievas mus pašaukė ne susitepimui, bet šventėjimui. Jėzus Kristus yra mūsų pašventinimas. Mes žinome, kad esame paskirti gyvenimui per Jėzų. Jis atskyrė mus iš tamsos į šviesą. Nes žodis šventas reiškia atskirtas. Nuo senų laikų Dievas sako: 'būkite šventi, nes aš esu šventas'. Savo gyvenimu mes tariame: 'Teesie Šventas Tavo vardas' Todėl ne tik paleistuvystė yra nešventumas. Kiekviena nuodėmė suteršia mus. „Kaip klusnūs vaikai, daugiau nepasiduokite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms. Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu, kaip parašyta: Būkite šventi, nes aš esu šventas". (1 Pet 1,14-16) „Apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume. (Ef 4,24) "Taigi, turėdami šituos pažadus, mylimieji apsivalykime nuo visokio kūno ir dvasios susitepimo, atbaigdami savo pašventinimą su Dievo baime." (2 Kor 7,1)
"O jis, ramybės Dievas, tepašventina jus visiškai, ir jūsų dvasia, siela bei kūnas tebūnie išlaikyti visai sveiki, kad jie būtų nepeiktini mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo metu. Ištikimas yra tas, kuris jus šaukia; Jis tai ir įvykdys" (1 Tes 5,23) Amen, Dievas tikrai yra ištikimas. Todėl siekime šventumo, bėkime nuo stabų, būkime atskirti savo Kūrėjui ir karaliui. Klausykime Jo visame kame. Su kiekvienais metai mes turėtume vis labiau ir labiau augti šventume. Vis daugiau ir daugiau suprasti, kad esame nupirkti brangiu krauju. Todėl tas supratimas atsispindės mūsų gyvenime. Paraginimas Timotiejui labai reikalingas ir mums „Rūpinkis šitais dalykais, atsidėk jiems, kad visi matytų tavo pažangą. Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose. Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus. (1 Tim 4,15)
Nepamirškime, kad Viešpats keršija už tokius nusižengimus. „Tegul niekas neperžengia ribų ir neapgaudinėja savo brolio šituo reikalu, nes Viešpats keršija už visus tokius nusižengimus, kaip jau esame sakę ir patvirtinę." (6)
2) Daugiau pažangos broliškoje meilėje (9-10) Apie brolių meilę nebereikia jums rašyti, nes pats Dievas jus išmokė mylėti vienas kitą, 10 ir jūs taip elgiatės su visais broliais visoje Makedonijoje Tesalonikiečius Dievas išmokė mylėti vienas kitą. Ką reiškia mokėti mylėti? Meilė yra Dievo įsakymų vykdymas. O visi Dievo įsakymai nukreipti į artimo meilę. Niekada Kristaus mokslas neišmokins neapykantos broliui. Meilėje nėra didybės ir savanaudiškumo. Meilė mokina mus gyventi dėl kitų. Paulius sakė „Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti. Kiekvienas mūsų tesirūpina būti artimui malonus jo labui ir pažangai. Juk ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet taip, kaip parašyta: 'Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs.' (Rom 15,1-3) Meilė sugeba pakęsti neteisybę. Broliška meilė – tai artimi santykiai vienas su kitu. Tai pasitikėjimas, nuoširdumas ir ramybė.
Ar Dievas išmokė mus mylėti? Galima lengvai patikrinti save. Jei prieš kalbėdamas negalvoju ar neįžeisiu savo artimą, vargu ar moku mylėti. Jei šaukiančiam pagalbos, atsuku nugarą, vargu ar moku mylėti. Jei mano nuomonė man pati brangiausia, vargu ar moku mylėti. Jei savo valgymu ar gėrimu pastumiu brolį į nuodėmę, vargu ar moku mylėti.
Netgi mokant mylėti yra vietos didesnei meilei. Jeigu Paulius sako, kad tesalonikiečiai mokėjo mylėti ir dar buvo vietos daryti daugiau pažangos, tai tuo labiau mes jauni krikščionys turime augti meilėje. Apgalvokime kiekvieną savo žingsnį, posakį, poelgį.
3) Daugiau pažangos darbuojantis savo rankomis. (10-12) „Mes tik raginame jus daryti daugiau pažangos, stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir darbuotis savo rankomis, kaip jums esame įsakę. Taip jūs oriai elgsitės svetimųjų akyse ir nebūsite nuo kitų priklausomi". Mes esame kviečiami gyventi ramiai, ar ba daryti daugiau pažangos ramybės puoselėjime. Krikščionis pašauktas nešti ramybę. Aišku mes girdime Jėzų kalbant, kad jis atnešė kalaviją, tačiau nei vienas negali ramintis darydamas kas neteisu. Jėzaus „kalavijas" neša tikrą ramybę. Tačiau žmogiškai kalvijai tik skausmą ir liūdesį.
Apaštalas ragina daryti daugiau pažangos ramybėje, kuri ateina darant tai ką tu privalai daryti. Atsidėti saviems reikalams.... Žmogus moka atsidėti svetimiems reikalams, kištis ne į savo reikalus ir nešti karą. Krikščionis yra pašauktas dirbti savo rankomis ir būti geru pavyzdžiu kitiems. Netinginiauti. Tinginystė pražudė daugelį žmonių, ir kiek dar jų pražudys. Ne kiekvienas darbas yra mielas mums. Ir kiekvienas darbas gali pasidaryti nuobodus. Nes Juk Dievas aiškiai pasakė Adomui: "triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas. Erškėčius ir usnis ji tau želdins, maitinsiesi laukų augalais. Savo veido prakaitu valgysi duoną,..." Kaip be būtų, krikščionis gali turėti džiaugsmą net nepatogiame darbe. Svarbiausia daryti daugiau pažangos. Ta pažanga bus matoma svetimiesiems, taip jie bus paskatinti atsigręžti į Viešpatį. Jie stebėsis, kodėl jūs, taip sunkiai dirbdami nemurmate ant savo viršininko, nevėluojate į darbą, esate malonūs. Dar paskaitykime: "Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu įsakome jums, broliai, vengti kiekvieno brolio, kuris netvarkingai gyvena ar nesilaiko mokslo, gauto iš mūsų. 7 Jūs patys žinote, kaip reikia sekti mumis. Mes juk pas jus netinginiavome 8 ir nevalgėme veltui kieno nors duonos, bet su triūsu ir prakaitu darbavomės dieną naktį, kad tik neapsunkintume nė vieno jūsų, 9 ir ne dėl to, kad neturėtume teisės taip daryti, bet norėdami duoti jums pavyzdį, kad galėtumėte mumis sekti. 10 Dar būdami pas jus, skelbėme: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!" 11 Mat mes girdime, jog kai kurie jūsiškiai tinginiauja, nieko nedirba, tik niekdarbiauja. 12 Tokiems įsakome ir juos raginame Viešpatyje Jėzuje Kristuje ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną. 13 O jūs, broliai, nesiliaukite darę gera! 14 Jeigu kas neklausytų mūsų laiške surašytų nurodymų, tokį pasižymėkite, nebendraukite su juo, kad susigėstų. 15 Nelaikykite jo priešu, bet įspėkite kaip brolį." (2Tes 3,6-12)
4) Daugiau pažangos viltyje. (13-18) Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. 14 Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo, atsives per Jėzų ir su juo. 15 Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. 16 O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, 17 paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesysna pasitikti Viešpaties ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. 18 Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais. Paulius sakė, kad dabar pasilieka viltis tikėjimas ir meilė. Viltis - tikinčiojo ženklas. Viltimi esame išgelbėti, viltimi turime amžinąjį gyvenimą, viltis teikia jėgos. Dieviška viltis yra reikalinga kiekvienoje gyvenimo situacijoje.
Bet pasaulis gyvena be vilties arba tuščiomis viltimis. Jei tikėjimas į prisikėlimą ir dangų neteikia kasdieninės stiprybės, vargu ar turime viltį, kad po mirties turėsime nuostabų gyvenimą su Kristumi. Paulius nori padrąsinti Tesalonikiečius, primindamas apie prisikėlimo viltį. Gyvenimas dažnai mums nepatinka, jis nelepina mūsų kūno. Tačiau Dievas yra geriausias širdžių guodėjas kai mes nepamirštame Jo. Apaštalas Paulius ragina mus guosti vienas kitą šitais žodžiais. Amen
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą