sekmadienio pamokslo santrauka

Kodėl Adomas tylėjo? Pradžios 3,6

 

Kai moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas medis žada duoti išminties, ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė.

 

Greičiausiai Adomas buvo su Ieva, kada ji nuskynė vaisių, tada kodėl Jis tylėjo? Kodėl jis dar gyvatei šnekant nepaėmė pagalio ir nenuvijo jos. Kodėl jis nesiėmė iniciatyvos ir nepasakė žmonai- ką darai? Kodėl?

 

DIEVAS TARĖ

Pradžios knygos pirmame skyriuje skaitome, kad Dievas viską sukūrė savo žodžiu. Dievas matė, kad žemė buvo tuščia ir tamsi- Dievas tarė…ir atsirado šviesa, nes ji buvo reikalinga. Ir Dievas tarė …ir atsirado dangus, ir Dievas tarė …ir atsirado vanduo, ir Dievas tarė …ir atsirado augmenija… ir Dievas tarė… ir atsirado saulė bei žvaigždės, planetos, ir Dievas tarė….ir atsirado gyvūnijos pasaulis, ir Dievas tarė…ir atsirado žmogus. Mes matome, kad Dievo žodis atnešė tvarką, grožį , harmoniją, pusiausvyrą , žodžiu, viską kas buvo reikalingą šitam pasauliui.

 

ŽMOGUS TARĖ

Dievas sukūrė žmogų, kad Jis būtų panašus į Viešpatį, kad jis būtų dvasia, kad jis gyventų amžinai, kad jis būtų laisvas, kaip Dievas yra laisvas, kad jis kalbėtų, kaip Dievas kalba, kad jis kurtų, kaip Dievas kuria, kad neštų tvarką ir meilę, kaip Dievas neša. Ir Dievas davė žmogui pirmą užduotį-sugalvoti vardus visiems gyvūnams, nes tikrai netvarka, jei tiek daug visokių gyvių po dangumi, o jie neturi vardo. Ir žmogus tarė, ir visi gyvūnai gavo savo vardą. AMEN! Taigi Dievas norėjo, kad žmogus taip pat dalyvautų tvarkos palaikyme ir nebūtų tylus.

                  Bet Adomas tylėjo, kai Ieva pravėrė duris netvarkai ir chaosui, skausmui, kančiai bei mirčiai. ADOMAS PASIRINKO TYLĖTI. Kaip dažnai mes tylime, kada turėtume kalbėti, kaip dažnai nereaguojame į blogį, kuris vyksta mūsų akyse ,kaip dažnai nenorime atlikti tą užduotį, kuriai Dievas mus pašaukė. Biblijoje galime rasti žmonių -vyrų, kurie, panašiai, kaip Adomas atsisakė kalbėti, kada tikrai reikėjo.

 

PAVYZDŽIAI

 

Aaronas. Išėjimo 32 skyrius - Mozė kalne, kalbasi su Dievu, jis negrįžta  jau beveik mėnesį ir tauta ėmė nerimauti-kur Mozė, gal jis mirė?, turbūt negrįš ir neves mūsų paskui Viešpatį?  Hebrajai atėjo pas Aaroną ir paprašė padaryti jiems auksinį veršį, kad eitų pirmą jų. Ką daro Aaronas? TYLI. Ne, pastoriau, galite pasakyti, juk jis kalbėjo. Bet ką jis kalbėjo? Aaronas tarė jiems: „Nuimkite aukso auskarus, kuriuos nešioja įkabintus į ausis jūsų žmonos, sūnūs bei dukterys, ir atneškite juos man."  (Iš 32,2) Kunigo žodžiai nesiskaitė kalba , kurios reikalauja Dievas iš žmogaus. Ir dar jis išdrįso pasakyti vėliau: 'žinai Moze, juk ši tauta greit nusikalsta'. Tai buvo tylėjimas, kuris atnešė mirtį 3000 žmonių.

 

Abraomas. Dievas Abraomui davė pažadą, kad iš jo kils didelė tauta. Abraomas palaukė dešimt metų ir pradėjo abejoti Dievo pažadu, tada jo žmona sako: 'imk mano tarnaite Hagarą, įeik pas ją ir tokiu būdu turėsi palikuonį'. Ką sako Abraomas? JIS TYLI. Ima Hagarą ir sueina su ja , o ji pagimdo sūnų, iš kurio kilusi tauta iki šiol neša Iraeliui ir daugeliui kitų šalių tik nesutarimus.

 

Lotas. Dievas įsakė visai Loto šeimai palikti Sodomą ir Gomorą. Dievas sakė bėgti ir neatsigręžti. Kur buvo Lotas, kada jo žmona apsisuko ir grįžo atgal? Kodėl jis tylėjo. Kodėl jis tylėjo, kai jo dukros pastojo nuo jo?

Ar atsimename Izaoką? Kunigą Helį, ir daugelį kitų vyrų Biblijoje, kurie tylėjo tada, kada taip reikėjo kalbėti.

 

KĄ REIŠKIA KALBĖTI?

Dievas įsakė žmogui kalbėti, niekada nebūti nuošalyje, dalyvauti kūrinijos tvarkyme ir valdyme. Ir žmonės kalba. Kiek laiko žmonės praleidžia kalbėdami apie netvarką šalyje, apie blogus valdytojus, prezidentus, blogus politikus, betvarkę gatvėse. Kiek laiko žmonės praleidžia kalbėdami apie kitų žmonių nuodėmes, netobulumus, BET TYLI TADA, KADA TURĖTŲ PRABILTI Į NETVARKĄ IR SAVO KALBA ATNEŠTI TVARKĄ BEI RAMYBĘ?!

 

Kalba turi nešti meilę. Dievas mus pašaukė, kad mes savo kalba atneštume tvarką. Kad mūsų žodžiai nebūtų tušti. Galima daug kalbėti ir nieko nepasakyti. 1Kor13: Paulius sako: "Jei aš kalbėčiau žmonių ir angelų liežuviais, o neturėčiau meilės, aš būčiau kaip žvangąs varis arba skambą cimbolai.' Mūsų kalba turi žmonėms parodyti Dievą, padėti kartu augti į Viešpatį. "kad ugdydami tiesą su meile, visais požiūriais augtume į Jį, kuris yra galva-Kristus." (Ef 4,15)

 

Kalba turi nešti tiesą. "Todėl, atmesdami melą, kalbėkite tiesą kiekvienas su savo artimu, nes mes esame vienas kito sąnariai." (Ef 4,25) Ar padės, jei savo artimui, kuris kenčia dėl artimo netekties aš pasiūlysiu užpirkti mišias? Ar padėsiu žmogui, jei pasiūlysiu netikrą viltį?

 

Kalba neturi pavergti. Žmonės, ar jie yra krikščionys ar ne, linkę susikurti receptus gyvenimui ir jais dalintis su visais, kada reikia ir kada nereikia. Kartais tai skamba taip :"turi problemų šeimoje? Tuoj…… štai receptas kaip rasti harmoniją" Turi problemų bažnyčioje, darbe, mokykloje? Štai receptas. Receptai galbūt padeda virtuvėje, bet ne gyvenime. Mūsų kalba turi užmegzti ryšį, padėti augti. ...jūs pakenčiate, kai jus pavergia... Kor 11,20

 

Kalba neturi būti tuščia."nė paika šneka ar juokų krėtimas,-tai netinka" Ef 5,4. Kartais žmogui atrodo, jei jo kalboje bus daug kartų minimas Dievo vardas, tai jau labai dvasingas atrodysi. O gal apskritai negalvoja. Tačiau Dievas akmens plokštėse įsakė Izraeliui neminėti tuščiai Dievo vardo. Tuščias Dievo vardo minėjimas yra pikta kalba. Tuščias yra stabas. Tuščia yra niekas. Dievo žmonės privalo išmokti kalbėti prasmingai, o ne niekus taukšti. Kiek jėzaumarijų mėtosi ant kiekvieno kampo? Kiek kartų dievai visokie kalti dėl nelaimių...

 

Reikalingi ne tik žodžiai, bet ir veiksmai. Kartais veiksmai kalba daugiau, nei žodžiai: „Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų?! Ar gali jį išgelbėti tikėjimas? ¹⁵ Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ¹⁶ ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite", o neduotų, ko reikia jų kūnui, kas iš tų žodžių?! ¹⁷ Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. (Jok 2,16)

 

MES PAŠAUKTI KALBĖTI

Taigi, mes matome, kad Viešpats sukūrė mus tam, kad mes klabėtume ir padėtume daryti tvarką pasaulyje. Kalbėkime tiesą su meile. Kalbėkime tiek kiek reikia ir kada reikia. Netylėkime, kai reikia kalbėti. Būkime Dievo vaikai, jo mokiniai, savo kalbomis atneškime tvarką, išgelbėjimą ir ramybę.

 

Prisiminkime Pauliaus žodžius "aš įtikėjau, todėl ir kalbėjau"...