Trečiadienio pamokslo santrauka

Taigi broliai...nepraleiskime savųjų susirinkimų Heb 10,19-25

 

Taigi broliai, dėl Jėzaus Kraujo įgavę pasitikėjimo įžengti į šventovę nauju ir gyvu keliu, jo atvertu mums pro uždangą, tai yra per jo kūną; turėdami didį kunigą Dievo Namams...

 

Laiškas Hebrajams atveria klausytojams išsamų mokslą apie Jėzaus Kristaus didingumą. Jis tikrai yra viršesnis už angelus, viršesnis už Mozę, yra tikrasis aukščiausias kunigas, Jėzaus auka amžiams padaro tobulus šventinamuosius. Jis tikrai yra vienintelis Gelbėtojas, kuris mus visus pašventino savuoju krauju. Mes dabar galime drąsiai įžengti į šventovę. Jėzaus auka, kunigystė, viešpatystė įpareigoja mus gyventi kitaip. Dėl jo darbo, dėl tos padėties, kurioje esame, mes privalome būti dėkingi ir paklusti Jėzui visu savo gyvenimu. Todėl,

 

(22) ATEIKIME su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! Ateikime. Kur? Jei yra raginimas ateiti, turėtų būti ir vieta kur ateiti. Kontekstas aiškia kalba apie Dievo namus. Praeityje Izraelio šventykla buvo vadinama Dievo namais Lk 19,45-46 Parašyta: Mano namai turi būti maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne. Ateityje Dievo namai bus danguje Apr 21,1-4 Ir aš išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išpuošta kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Šiandien Dievo namai yra bažnyčia 1 Tim 3,15 jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos stulpas ir atrama.

Taigi ateikime į ateities Dievo namus per bažnyčią. Ateikime su tyra, tikra, teisinga širdimi. apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės. Be jokio melo ar veidmainystės. Tik tyra širdis leis tikinčiajam ateiti į Dievo namus. Tyra širdis yra be klastos. Neidami į savo bendruomenės susirinkimus mes dažnai bandome apgaudinėti save ieškodami visokių pasiteisinimų. Tačiau Dievo neapgausime, jis žino mūsų širdies troškimus. Mūsų sąžinė turi būti valdoma Dievo Dvasios, tada ji negadins širdies ir leis mums daryti teisingus sprendimus gyvenime. Tyra širdis ir švari sąžinė visada drąsins tikintįjį ATEITI į Dievo namus. Viešpačiui svarbi ne tik mūsų širdis bet ir kūnas. nuplovę kūną švariu vandeniu. Kada širdis bloga, kūno darbai taip pat blogi. Kada širdis tyra ir kūnas bus tyras. Ši simboline kalba ragina mus nepamiršti darbų. Mūsų kūnai yra Šventykla Šventajai Dvasiai. Šventykla negali būti teršiama 1 Kor 3,16-17. Tad ateikime...

 

(23) IŠLAIKYKIME nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus; Viltį reikia išpažinti. Su Dievu visada yra vilties. Viešpaties šventieji pašaukti išaukštinti Dievo darbus. Tikinčiųjų bendruomenė žemėje liudija apie amžinąją viltį. Viešpats yra ištikimas, todėl tikintieji privalo būti ištikimi. Ir jie bus ištikimi. Tačiau velnias be paliovos gundo bendruomenes pamiršti išpažinimą. Jis nori, kad tikintieji labiau užsidegtų pastatų statybomis, labdara, socialine veikla ir pamirštų didįjį paliepimą eiti į visą pasaulį ir skelbti Evangeliją. Broliai, Jėzus yra nugalėjęs, o mums telieka eiti Jo pergalės eisenoje. Tad nepailskime ir skelbkime didžius Viešpaties darbus.

 

(24) SERGĖKIME vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Dėl Jėzaus mes galime išmokti sergėti vieni kitus. Ne tik galime, bet privalome tai daryti. Tas sergėjimas vyksta skatinant mylėti ir daryti gerus darbus. PVZ. Kaip tėvai saugo savo vaikus? Vienas saugojimo būdas yra niekur neleisti vaikų, aptverti juos tvora, užkabinti spyną ant vartų ir kada vaikas užaugs tikėtis, kad bus saugus ir geras vyras arba moteris. Daugelis taip ir daro. Tačiau geresnis būdas yra Biblinis. Vaikai bus saugūs, jei tėvai juos mokins dirbti, duodami atsakomybes dar vaikystėje, visokiais išmintingais būdais skatins mylėti nesavanaudiška dieviška meile. Ne liežuviu, bet darbu ir tiesa. Jėzus sakė, jei mane mylite, laikykitės mano įsakymų. Vaikai turi išmokti mylėti tėvus paklusdami jų valiai. Nes suaugusiųjų pasaulyje jie turi mokėti paklusti Dievo valiai.

Taip pat ir mes suaugusieji sergėsime vieni kitus, kai skatinsime mylėti, skatinsime dirbti. Meilė reikalauja drausmės, todėl ir bažnyčioje privalome imtis ir griežtesnių skatinimo būdų. Nemalonu, kai reikia viešai barti ir net atskirti brolį iš narystės. Tačiau tėviška meilė nėra vien liežuviu, bet darbu ir tiesa.

 

(25a) NEPRALEISKIME savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet... Kristaus auka, broliška, tėviška meilė įpareigoja mus. Panašiai būna žmogaus gyvenime. Kol esi nevedęs gyveni vienaip. Tačiau su santuoka ir vaikais gyvenimas visiškai pasikeičia. Dėl žmonos, vaikų esi priverstas atsisakyti to ką anksčiau mėgai. Po darbo skubi namo, nes laukia vaikai ir žmona norėtų išlieti per dieną susikaupusius skausmus. Negali valgyti ką nori, negali žiūrėti TV laidų ir kalbėti taip kaip anksčiau. Tai gali skambėti kaip vergystė, bet gyvenimas ir subrendimas reikalauja pasikeitimų. 1 Kor 13,11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru mečiau tai, kas vaikiška. Nesvarbu kad buvome įpratę gyventi kaip norime, dabar privalome pakeisti savo įpročius. Taip pat ir su nauju gyvenimu Kristuje ateina nauji pasirinkimai ir atsakomybės. Galbūt mes buvome įpratę trečiadienio vakarus ir sekmadienio rytmečius praleisti prie TV ar upės su meškere, dabar to atsisakome, nes norime paklusti savo Gelbėtojui. Norime atprasti ir įprasti gyventi naujai. Raštas perspėja nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra įpratę. Yra lengva įpratinti sąžinę sakyti mūsų širdims: "nieko blogo, tik vieną kartą nenueisi į bažnyčią." Daug sunkiau atprasti.

 

(25b) RAGINKIME vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiame besiartinančią dieną. Štai aš šiandien raginu jus nepraleisti mūsų bendruomenės susirinkimų. Galbūt visi jūs esate ištikimi bažnyčios lankytojai, tačiau yra ir tų, kuriuos taip retai matome. Galbūt daugumos priežastys labai pateisinančios, tačiau svarbu paraginti vienas kitą kažką keisti. Aišku Viešpats žino, kad man reikia dirbti ar aplankyti tėvus, ar pailsėti prie jūros, tačiau ar mes meldžiamės, kad galėtume nedirbti tuo metu kai vyksta bendruomenės sueigos? Ar mes planuojame savo laiką, visų pirma atsižvelgdami į savo bažnyčios tvarkaraštį? O galbūt tėvams bus didesnis liudijimas, jei sužinos, kad negalite jų aplankyti, nes turite būti Dievo namuose sekmadienio rytą? Ir Jėzus sakė: "Kas tėvą ir motiną myli labiau negu mane, manęs nevertas. Raginkime, nes artinasi paskutinė diena. 2 Tes 2,1-12 ir laikas yra trumpas.

 

Heb 12,28 Todėl, gaudami nepajudinamą karalystę, būkime dėkingi ir deramai tarnaukime Dievui su pagarba ir baime, nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis. Amen.