Kai broliai vienybėje gyvena…
Ps 133
„Pakopų giesmė. Dovydo. Žiūrėk, kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje! 2 Tai lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis ant barzdos, Aarono barzdos, kol nuteka ant jo apdaro apykaklės. 3 Tai lyg Hermoną gaivinanti rasa, kuri krinta ant Siono kalnų, nes čia VIEŠPATS teikia savo palaiminimą - amžinąjį gyvenimą."
1. Žiūrėk... Viešpats nori atkreipti mūsų dėmesį. Su džiugesiu karalius supranta, kad didelė vertybė sugyventi su broliais, namiškiais. Kartais lengviau sugyventi su kaimynais, bendradarbiais ir kitais ne taip artimais žmonėmis. Tačiau su savo namiškiais ne lengva gyventi. Kai mes praleidžiame drauge daug laiko, mes geriau pažįstame vienas kitą. Daugiau netobulumų matome, daugiau klaidų padarome. Lengviau išryškėja mūsų trūkumai ir suklupimai aiškiau matomi. Mes privalome gyventi vienybėje, kad pasaulis, kuris mato mus, pažiūrėjęs nustebtų ir būtų traukiamas prie tokios šeimos. Kad kiti iš nuostabos sušuktų: „žiūrėk, jie vienybėje gyvena"!
2. Kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje.-„Žiūrėk, ten gera ir malonu". Ten kur broliai gyvena vienybėje – ten gera ir malonu. Mes galime galvoti, kad gyvename vienybėje, tačiau, jeigu mūsų tarpe nėra gera ir malonu, kažin ar tai vienybė. Galbūt abejingumas. Kada viešpatauja vienybė, tada gera bendrauti. Kada nei vienas nelaiko pikta prieš savo artimą, tada gera ir malonu. Kada nei vienas nepavydi, ir neteisia kito pasirinkimų, tada labai gera ir malonu. „Jeigu tarp jūsų viešpatauja pavydas ir nesantaika, tai argi nesate kūniški, argi nesielgiate grynai žmogiškai? (1 Kor 3,3). Gera ir malonu, kai tiesa ir meilė viešpatauja. Gera ir malonu, kai tikintieji kartu mokosi pažinti Viešpatį. Kai kartu darbuojasi, pasidalina naštomis ir kviečia pasaulį atsiversti į tikėjimą. Gera ir malonu, nes broliai ir seserys kalbasi švelniai, nei vienas nesiekia dominuoti ir viešpatauti. Kiekvienas patarnauja, plauna kojas, valo stalus ir viena siela šlovina Dievą. Nei vienas nerodo į kitą pirštu ir nesako: „Tu kaltas dėl mus užgriuvusios nelaimės". Gera ir malonu, kai verkiama su verkiančiais ir džiaugiamasi su besidžiaugiančiais. Liūdėti, kai visi liūdi lengva, bet ar lengva džiaugtis drauge? Džiaugtis, kai kitam sekasi, kai kitas pagerbiamas, kai kitas išaukštinamas? Ten kur Kristaus mokiniai, ten broliai moka vienybėje gyventi. Ten gera ir malonu.
3. Tai lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis ant barzdos, Aarono barzdos, kol nuteka ant jo apdaro apykaklės. Broliška vienybė yra labai brangi. Vargas tam, kuris ją griauna. Aliejus Senojo Testamento laikais, buvo Dvasios simbolis, ypatingo Dievo prisilietimo ženklas. Mes galime būti tikri, kad nebus vienybės tarp brolių, jeigu Dievas nepateps mūsų. Patepti – reiškia būti paskirtam eiti tarnystę. Paskirtam būti šventu indu Dievo garbei. Dievas patepa kiekvieną, kuris patiki Kristumi, kad šis drauge su kitais pateptaisiais kaip Dievo pranašas skelbtų pasauliui džiugią žinią: „Mesijas atėjo, jis išgelbėjo pasaulį, ateikite, tapkite Jo mokiniais."
Kokia brangi yra brolių vienybė! Tai kunigiška vienybė. Kunigai Dievo šventykloje Izraelyje ėjo įvairiausias pareigas. Kiekvienas buvo paties Dievo paskirtas. Jie privalėjo tarnauti drauge, kad būtų užtikrinta Dieviška tvarka ir Viešpačiui kiltų malonus aukų ir atnašų kvapas. Taip ir mes, būdami Dievo šventykla, privalome eiti savo pareigas, kiekvienas pagal mums skirtą malonės saiką. „Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąja malone". (1 Pet 4,10)
4. Tai lyg Hormoną gaivinanti rasa, kuri krinta ant Siono kalnų. Broliška vienybė yra gaivinanti. Kada broliai vienybėje gyvena, jie atgaivins vienas kitą. Kai broliai kariauja, jie degina kaip ugnis. Kam patinka liepsnojantys namai? Bet gaivinančios versmės karštą dieną, suteikia naujų jėgų. Rasa yra įdomus dalykas. Netgi karščiausią dieną, Viešpats surandą būdų atgaivinti savo kūriniją. Tokia yra broliška vienybė. Ji atgaivina sielas. Kada mes grįžtame po dienos kovų savo darbovietėse, bažnyčioje, kurioje viešpatauja vienybė – atsigauname. Net mintys apie brolišką bendravimą atgaivina. Vienybė yra labai brangi. Jėzus Kristus meldėsi, kad visi būtų viena. Jis padarė viską, kad mes būtume viena. Kad mes žiūrėtume į Jėzaus santykius su Tėvu ir pasimokytume panašiai gyventi tarpusavyje. „tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, 22 Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: 23 aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai." (Jon 17,21-23). Tokia vienybė yra gaivinanti.
5. nes čia VIEŠPATS teikia savo palaiminimą - amžinąjį gyvenimą. Kodėl vienybė yra tokia gera ir maloni? Todėl, kad tokioje vieningoje bendruomenėje Dievas teikia išganymą. Mes nesuvoktume išganymo, jeigu nebūtų brolijos. Jeigu nebūtų bendruomenės. Mes nesuvoktume visų turtų ir Dievo gelmės, jeigu nebūtų šventųjų sambūrio. „kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, idant būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės. (Ef 3,17-19) kažin ar įmanoma skelbti išganymą – amžinąjį palaiminimą – gyvenimą su Dievu, jeigu broliai negyvena vienybėje. Vienybė liudija garsiau už bet kokius trimitus ir šūkius. Vienybė, kuri nekviečia prie Kristaus, kažin ar yra ta vienybė apie kurią kalba Dovydas ir Šventoji Dvasia. Kai broliai vienybėje gyvena, ten gera ir malonu, ji džiugina, kaip džiugino aliejus pavargusias kojas, ji atgaivina kaip rasa. Vienybė ir taika – geriausias liudijimas pasauliui. Palaiminti, kurie gyvena vienybėje. Ar mūsų vienybė kviečia gauti amžinąjį palaiminimą?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą