Žodis, tapęs kūnu ir apšvietęs pasaulį

Žodis, tapęs kūnu ir apšvietęs pasaulį

 

Žodis tapo kūnu. Kokie keisti šitie žodžiai. Tačiau Viešpats nori, kad žmonija suprastų tai kas svarbiausia. „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa." (Jon 1,1-4). Dievas savo Žodžiu sukūrė visatą. Jis sukūrė viską. Nepamirškime, kad Dievas sukūrė Žmogaus kūną, sielą ir dvasią. Žmogus sudarytas trejybėje. Matomus ir nematomus dalykus sukūrė Dievas. Tai kas materialu ir nematerialu yra iš Dievo. Jis visavaldis Dievas, žinantis visas paslaptis. Savo žmonėms Jis turi daug ką pasakyti. Viešpats per amžius bandė kalbėti ir liudijo apie savo malonę. „Praėjusiais amžiais jis buvo leidęs visoms tautoms eiti savais keliais. Vis dėlto jis nepaliko savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo" (Apd 14,16-17). Dievas myli žmogų, nes žmogus yra visos kūrinijos puošmena ir vainikas. Niekas iš žemiškų kūnų negali prilygti žmogui. Joks gyvulys, jokia gėlė ar beždžionė. Žmogus niekada nesidalija garbės su jokiu žvėrimi ar gyvulių. Tik suniekėję savo protavimais žmonės prilygino žmogų gyvuliams. Tai nuodėmė lyginti žmogų su gyvuliu. Jis yra nepalyginamai viršesnis, nors dėl nuodėmės ir sukvailėja. Žmonės išleidžia milijonus tyrinėdami gyvūnus ir bando atrasti jų protinius sugebėjimus. Tačiau niekas negali atrasto tai ko nėra. Žmogus yra pastoviai globojamas Dievo. Jei ne Dievas, joks žmogus negalėtų egzistuoti. Būtent tai ir sako Raštas.

Viešpats Dievas nenorėjo, kad žmonės gyventų tamsoje. Atėjus laikui Dievas prabilo per Sūnų. „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Ji, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse..."(Heb 1,1-2) Tokiu būdu Tėvas apsireiškė žmonijai ir žmonės galėjo išgirsti ką Jis tiesiai kalba.

Deja Jėzaus daugelis nesuprato. Šiandien taip pat nesupranta. „Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė." (Jon 1,9-11) Šviesa visada buvo. Viešpats liudija, kad Dievo šviesa visada buvo. Ji nėra atsiradusi. Dievo niekas nesukūrė. Jėzus Kristus visada buvo. Tik pasaulis jį išvydo žmogaus kūne. Jis yra gyvybės šaltinis. „Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa." (Jon 1,4). Gyvybė yra žmonių šviesa. Jėzuje buvo ir yra Dievo gyvybė, kuri gali duoti amžinąjį gyvenimą kiekvienam.

Tamsa nesupranta šviesos. Ji negali. Ji neturi tokio sugebėjimo. Tamsa negali užgožti šviesos: „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė." (Jon 1,5) Šviesa negali spindėti šviesoje. Šviesa spindi tamsoje. Jėzus Kristus atėjo į tamsos pasaulį. Jo žibintas – tiesos šviesulys skaisčiai nušvietė kelią, tačiau tamsai tai nepatiko. Žodis „neužgožė" gali būti verčiamas nesuprato arba nepriėmė. Šio žodžio studija padeda geriau suprasti ką autorius nori pasakyti. Nuodėmė negali suprasti Dievo. Nuodėmės valdomas žmogus neieško šviesos. Jis slepiasi.

„Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą" (Jon 8,12). Kokie aiškūs šie žodžiai. Jis yra tikros gyvybės šaltinis. Jis yra tikro gyvenimo pamatas. Jis yra gyvybės duona. Jis yra tas kurio reikia žmogui, kad jis gyventų. Jis sakė aiškiai, kad tas, kuris seka manimi turės gyvenimo šviesą. Jis žinos kur eina. Tikras kelias yra Jėzaus Kristaus kelias. Tik klausimas ar visi tikintieji jį pasirenka. Ir tomis pirmojo amžiaus dienomis daugelis sekė Jėzumi, bet neturėjo gyvenimo šviesos. Galime paklausti kaip tai įmanoma? Ogi tas, kuris tikrai seka šviesa, nebevaikščios tamsybėje. Ką reiškia tamsybėje? Tamsybė, tai baimė ir nežinia, tai klaidos ir kliūtys, tai aklojo kelias pasaulyje. Tamsybė, tai melas ir neišvengiamas sunaikinimas. Apaštalas Paulius gerai paaiškina tamsos bruožus: „Juk kadaise jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Tad elkitės kaip šviesos vaikai. O šviesos vaisiai reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa. Ištirkite, kas patinka Viešpačiui, ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos. (Ef 5,6-11). Gerumas, teisumas ir tiesa... Ar atėjęs Jėzus Kristus neatskleidė tamsos? Jis parodė Dievo gerumą ir įvykdė teisingumą. Jis Skelbė tiesą apie žmogų ir Dievą. Jis skaisčiai švietė ir tebešviečia pasaulyje. Ko verta šviesa, kuri nešviečia tamsoje? Kažkada pirkau energiją taupančią lemputę, bet ji švietė tik vieną dieną. Taip brangiai mokėjau... Kokia nauda iš krikščionybės, kuri šviečia tik trumpą laiką? Kokia nauda iš šviesos, kuri labiau panaši į prieblandą. Prieblandoje negali tobulai gyventi. O mums reikia tobulos šviesos.

Ir dar kartą prisiminkime: „Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą" (Jon 8,12).. Kas seka Kristumi negali vaikščioti tamsybėje. Neįmanoma, kad žmogus būtų Kristuje ir gyventų nuodėmėje. Nuodėmės ir Kristaus kelias yra du skirtingi keliai. „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos? Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru arba tikintį su netikinčiu?..." (2 Kor 6,14-18). Kristaus Kelias nėra tamsos kelias. Kristaus mokinys negali vilkti to paties jungo kaip ir netikintys. Juk Jėzus Kristus pašalino nuodėmės jungą. Tu neturi vilkti melo, pavydo, neapykantos, godumo, pasididžiavimo ir savanaudiškumo jungo. Juk tiesa, ramybė, džiaugsmas, pasitenkinimas tuo ką turi, gerumas, meilė ir nuolankumas yra šviesos atributai.

Štai kokiu keliu Jėzus nori, kad mes eitume. Per amžius skamba: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas." (Jon 14,6), tačiau nedaugelis eina tuo keliu. Taip, daugelis yra priėmę krikščionybės atvaizdą, gal net turi krikšto sertifikatą. Bet nedaugelis seka Jėzumi pagal Jo Žodį, pagal Jo Šviesą.

Jėzumi sekė daug žmonių, bet nedaug vaikščiojo šviesoje. Jėzus nesivaikė tuščio populiarumo. Jis norėjo gelbėti kas pražuvę. Šiandien daugelis bažnyčių pasitenkina lūpine žmogaus išpažintimi ir krikštija kiekvieną, kuris tik nori. Deja Kristus taip nedarė. Jis žinojo kas dedasi žmogaus širdyje ir visada rasdavo žodžių tiems, kurie vadovavosi tik emocijomis, bet nesiruošė tikėti. „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys... Taip pat kiekvienas jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys." (Luk 14,25-35). Arba: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei." (Luk 9,62) Ir daug panašių dalykų sakė Jėzus tiems, kurie tik laikinai buvo susižavėję Kristumi, tiksliau gal ne Kristumi, bet jo stebuklingais darbais?...

Todėl ir dabar girdime Jėzų sakant: „Aš pasitrauksiu, o jūs ieškosite manęs ir numirsite savo nuodėmėje. Kur aš einu, jūs negalite nueiti." Tada žydai ėmė klausinėti: „Nejaugi jis ketina nusižudyti, kad sako: ‚Kur aš einu, jūs negalite nueiti'?" Jėzus atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o aš – ne iš šio pasaulio. Todėl aš jums sakiau, kad jūs numirsite savo nuodėmėse. Tikrai. Jeigu jūs netikėsite, kad AŠ ESU, numirsite savo nuodėmėse. Tuomet jie paklausė: „Kas gi tu toks esi?" Jėzus atsakė: „Kaip tik tas ką aš jums sakau. Daugel turėčiau apie jus kalbėti ir smerkti, bet tiesakalbis yra mano Siuntėjas, ir aš skelbiu pasauliui, ką iš jo girdėjau"(Jon 8,21-26). Jeigu netikėsime, kad JĖZUS Kristus yra amžinasis Aš Esu, mirsime nuodėmėse. Neužtenka ieškoti Jėzaus, reikia tikėti kas jis yra. Tu niekaip kitaip nesužinosi kas Jis yra, jei netikėsi. „Mes tikime, kad galėtume suprasti, nes jeigu trokštume pirma suprasti, kad paskui įtikėtume, neįstengtume nei tikėti, nei suprasti" (Šv. Augustinas). Daugelis šiandien bando išsiaiškinti ar Jėzus buvo iš tikrųjų. Pasitelkia archeologiją ir kitokius mokslus, mano gal suras įrodymų, kad jis tikrai ... neegzistavo. Gali ieškoti visą gyvenimą, gal būt net rasti įrodymų, bet mirsi taip ir nepatyręs nuostabaus atleidimo. Ir šiandien daugelis klausia to paties, kaip žydai klausė Jėzaus ir nesuprato ką jis kalba: „Tačiau jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems apie Tėvą. O Jėzus tęsė: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, suprasite, kad AŠ ESU ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skalbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė. Mano Siuntėjas yra su manimi; jis nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas jam patinka." (Jon 8,27-29).

Taigi kaip mes sekame juo? Ar apskritai sekame? Galbūt jūs ieškote Jėzaus, ir tuo raminate save. Bet nenorite pasišvęsti jam visam gyvenimui. Daugelis sako: „Aš dar ieškau, dar galvoju, turiu paskaityti Bibliją ir tada pasirinksiu." Deja pasirinkimas ne jūsų. Tai Dievas pasirenka. Ir jei jis pasirinko jums apreikšti tiesą, būkite dėkingi, kad galite kažką suprasti, atgailaukite ir atsiverskite tuoj pat, priimkite krikštą ir tapkite jo mokiniu, sekite Kristumi ir jūs tikrai būsite Jo mokinys. Vaikščiosite šviesoje, ir jei mirsite, tai ne nuodėmėse, o Kristuje. Ir įžengsite į amžinąją šviesos karalystę. Amen.