Įspėjimas (neimkit Dievo malonės veltui)
2 Kor 6,1-2
„Kaip Dievo bendradarbiai norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui. Jis sako: ‚Aš išklausiau tavęs priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną.' (Iz 49,8) Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!"
1. Dievo bendradarbiai. „Kaip Dievo bendradarbiai norime jus įspėti:" Apaštalas Paulius ir jo bendražygiai buvo Dievo bendradarbiai. Jie ėjo koja kojon su Dievu. Jie dirbo drauge su Dievu. Jie gyveno drauge su Dievu. Jie žinojo, kad yra Dievo pusėje. Ta partnerystė yra garbinga ir kiekvienas žino savo vietą. Būti Dievo bendradarbiu jokiu būdu nereiškia būti lygiu Dievui. Taip kaip vaikus ir tėvus jungia nuostabus giminystės ryšys ir bendrystė, taip ir Dievą ir jo tarnus jungia giminystės ryšiai, bet Dievas yra galva ir jam priklauso valdžia, o mums, Dievo vaikams, tik belieka eiti paskui Viešpatį, vykdant Jo valią.
Tie, kurie yra Dievo bendradarbiai rūpinasi Viešpaties Dievo valia. Juk Viešpats yra tas, kuris pašaukia ir pasiunčia. Jis suplanuoja ką jo pasiuntinys turi daryti. Viešpaties Dievo darbininkas niekada nedaro kas jam pačiam patinka. Jis nedirba dėl tuščios žmogiškos garbės. Jis neieško žmonių pripažinimo. O kaip lengva dirbti dėl akių! Kaip lengva dirbti, kad tik pats gerai jaustumeis! Jėzus perspėjo: „Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins." (Mat 6,1-4)
Dievo bendradarbis turi būti pasirengęs įspėti, maldauti, raginti. Nėra lengva dalinti įspėjimus. Mūsų žemiškasis kūnas priešinasi bet kokiam suspaudimui. Kam patinka būti atstumtam, paniekintam, išjuoktam? Tačiau Viešpaties bendradarbis nesirūpina savo jausmais. Pranašams, kurie buvo Dievo pasiųsti perspėti Izraelį dėl ateinančių bausmių už jų nuodėmes ir netikėjimą, grėsė pavojus. Daugelis buvo užmušti. Taip buvo Samuelio, Elijo laikais, Eliziejaus, Izaijo ar Jeremijo laikais ir Apaštalų laikais. Taip yra visais laikais. „Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, dėl jo apsireiškimo ir karalystės: skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas" (2 Tim 4,1-2). Dievo bendradarbio laukia sunkus darbas, nes tarnaujant reikia būti ištikimam Dievui ir jei reikia būti negailestingam!?. Paulius rašo: „Jau esu sakęs, antrukart lankydamasis pas jus, ir dabar, dar būdamas toli, vėl sakau anksčiau nusidėjusiems ir visiems kitiems, jog atėjęs būsiu negailestingas." (2 Kor 13,2)
Palaimintas tas, kuris išgirsta Dievo bendradarbių įspėjimus. Pauliaus pavyzdys ir patirtis Korinto bendruomenėje mus mokina, kad nėra lengva gerbti ir mylėti tuos, kurie moko, perspėja, ragina. Nėra lengva, nes jiems tenka ne tik gražiai kalbėti, bet ir pabarti. Tačiau Viešpats per Paulių ragina: „Mes prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų, vadovauja Viešpatyje ir teikia jums pamokymų. Labai branginkite ir mylėkite juos dėl jų darbo! Taikiai sugyvenkite tarp savęs!" (2 Tes 5,12-13). Korintiečiams nebuvo lengva taikai sugyventi su Pauliumi, ir aišku, ne dėl apaštalo kaltės. Šėtonas visada išnaudoja žmogaus nuodėmingą prigimtį keldamas nesutarimus ir pasipriešinimą Dievo Žodžiui. Palaimintas, kuris sugeba priimti tėvišką perspėjimą.
2. Įspėjimas. „neimkite Dievo malonės veltui". Koks brangs šis įspėjimas. Tačiau ir keistas. Ar galima priimti Dievo malonę veltui? Juk jei veltui, vadinasi jos apskritai nepriimi? Tačiau jei nebūtų įmanoma priimti Dievo malonės veltui, ar reikėtų Viešpačiui perspėti mus? Todėl labai rimtai apmąstykime ir įsiklausykime ką sako Viešpats.
Kada tikintieji girdi tokį paraginimą – jie susimąsto: „ar čia sako man ar netikintiesiems?" Mes žinome, kad skelbiamas Dievo Žodis kaip dviašmenis kalavijas gali perskrosti ir tikinčiojo ir netikinčiojo širdį bei mintis. Kaip šį laišką skaitė tikri ir netikri krikščionys, taip ir šiandien šiuos žodžius girdi skirtingi žmonės. Vieniems – viena žinia, kitiems – kita.
Kokia yra Dievo malonė? O kokia ji didi, neapsakoma ir gailestinga. Ji apima visas mūsų būties ir nebūties sritis. Tai regimojo ir neregimojo pasaulio dalis. Ji Dievo atributas. Žodis malonė – graikiškai „charis" kilęs iš žodžio „chairo" – džiaugsmas. Tai paslauga nesitikint užmokesčio. Tai dovana. Tokią dovaną visada lydi džiaugsmas. Juk gaudamas dovaną Dievo vaikas visada džiaugiasi. Kodėl tėvams ir seneliams (ypač seneliams) taip gera dovanoti savo vaikams dovanas? Todėl, kad jie moka džiaugtis. Net niekutį gavęs, vaikas taip džiaugiasi... Tik suaugę žmonės ne visada džiaugiasi Dievo dovanomis. Nes kartais Viešpaties dovanos būna labai liūdnos. Pavyzdžiui: „Tai malonė, jei kas, pažindamas Dievą, pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia" (1 Pet 2,19-21). Net kentėjimai šiame pasaulyje yra Dievo malonė. Tačiau Dievo vaikas gali pakelti juos, tai taip pat yra Dievo malonė.
Jėzus Kristus atskleidė mus Dievo malonės esmę. Jonas apie jį liudija: „Tikrai iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų" (Jon 1,15-17). Žmogus gauna malonę po malonės. Žmonija patyrė malonę Nojaus Dienomis. Izraelis patyrė malonę Mozės dienomis. Pasaulis išvydo malonę Žmogaus kūne Jėzaus dienomis. Jėzus Kristus yra tiesos ir malonės įsikūnijimas. Jis skelbė Dievo Žodžius – vienintelę tikrąją Tiesą. Jis nebijojo žmonių, nes neieškojo jų garbės. Jis atėjo išgelbėti, todėl turėjo sakyti tiesą – „visi nusidėjote, atgailaukite ir atsiverskite." Jis atskleidė tiesą apie žmogų ir apie tikrąjį Dievą Tėvą. Jo žodžiai – malonės žodžiai.
Dievo malonė – tai sielų išgelbėjimas. „Šito išganymo ieškojo ir jį tyrinėjo pranašai, kurie ir pranašavo apie jums skirtąją malonę" (1 Pet 1,10) Dievo malonė – tai saugumas. Malonė – tai nusidėjėlio pasigailėjimas ir nuteisinimas: „Nėra jokio skirtumo, nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo" (Rom 3,22-24). Akivaizdu, kad vieniems žmonėms reikia priimti Dievo išganymą – amžinojo gyvenimo dovaną, nes tai Dievo malonės dovana: „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų" (Ef 2,8-9).
Dievo malonė mus moko gyventi šventai. „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės apsireiškimo..." (Tit 2,11). Dievo malonės gavėjo ir brangintojo gyvenimas yra pilnas gerų vaisių. Ta malonė mokina mus gyventi santūriai, teisingai ir maldingai. Tik užsispyręs pagonis – netikintis maištininkas nenori mokintis ir yra pasipūtęs. Tokiems nieko netrūksta, jie tariasi esą turtingi, tačiau nežino, kad yra skurdžiai. Turtingas juk tas, ,kuris sugeba krauti lobį danguje.
Dievo malonė duota visiems. „O kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą" (Ef 4,7). Brangieji, kiekvienam iš mūsų (tikintiesiems) yra duota malonė. Kiekvienam suteiktos dovanos, kuriomis galime tarnauti vieni kitiems, tik atsiminkime raginimą: „Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąją malone" (2 Pet 4,10). Tikrai Dievo malonė yra daugeriopa. Galėtume praleisti valandų valandas kalbėdami kaip ta malonė pasireiškia, tikiu tai ir darome kaskart kai klausomės Dievo Žodžio. Tepadeda mums Viešpats suvokti kokia didi ta malonė.
3. Palankus metas ir išganymo diena. „Aš išklausiau tavęs priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną. (Iz 49,8) „Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!" Paulius primena tikintiesiems Izaijo pranašystės žodžius. Tikrai šiandien dar laikas pasirinkti Dievo malonę, laikas įvertinti viską ką davė Dievas ir suprasti ką man reikia daryti. Žmogaus amžinam išganymui yra skirtas metas. Tad nelauki, šaukis Viešpaties ir būsi saugus per amžius. Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą