-tinka ir baptistams pritaikyti-
Giedrė Kazlauskaitė. Septynios didžiosios Bažnyčios nuodėmės
2007-10-30
Siūlome provokuojantį Giedrės Kazlauskaitės komentarą, skaitytą „Mažojoje studijoje".
Kas gali versti apie tai kalbėti, jeigu ne puikybė. Anksčiau norėjosi apginti Bažnyčią nuo netikinčiųjų, dabar gi atvirkščiai – netikinčiuosius nuo Bažnyčios, afektyviai skelbiančios pasauliui savo sustiprėjusias katastrofizmo nuojautas. Vis pamirštančios išsiritinti iš akių savo rąstus, bet skrupulingai gvildenančios abstrakčiąsias visuomenės blogybes. Kokia vis dėlto šizofreniška jausena, kai jauties šiokia tokia ir Bažnyčios, ir visuomenės dalimi. Plukdai tų rąstų sielius pirmyn atgal, mirksi didelėmis mažutėlės blakstienomis, net išpažįsti savąją puikybę, tik niekam tai neįdomu: reikia kovoti su milžinišku, nematomu, net nelabai konkrečiu priešu, nes galbūt jis turi didesnę valdžią ir galią. Visuomenė, serganti ar tik ne maru ir kertanti Bažnyčiai kumštim geležinėm. Tiesiog kaip Skilė ir Charibdė šv. Petro laivui. Pirma didžiąja šių dienų Katalikų Bažnyčios nuodėme laikyčiau tikėjimą savo išskirtinumu. Galvojimą, kad esame geriausi – simptomas, deja, nėra nugvelbtas iš šių dienų visuomenės: Bažnyčiai jis galioja jau senokai. Tiesą sakant, su kitomis religijomis ji net negali lygintis, nes beveik nieko apie jas neišmano. Tik bendravardiklinti moka greitai. Antroji nuodėmė – diletantiški pliurpalai apie islamo baubą, rigoristinės skanduotės visais visuomenę stigmatizuojančiais klausimais, nežinančiojo neapykanta ir elementari kvailybė. Kovinė nuolat šventyklose budinčių davatkų parengtis. Tik ateik, ir mes tave bent jau dvasine prasme apipjaustysim. Trečioji blogybė būtų saugumo troškimas: hermetiškas šabo kultas, interesų ribotumas, savanoriškas atsisakymas pažinti ir patirti pasaulį, šiltas ir patogus bukumas. Dažnai klausausi įvairių kunigų pamokslų – su savo leksika jie pasirodo esą beviltiški į gyvenamojo laiko pėdas nepataikantys retrogradai. Net ir politiniai jų samprotavimai paprastai būna ne aukščiau kokio bulvarinio laikraščio skaitytojo sąmonės lygmens. Jėzuitai, įsteigę universitetą ir kelis amžius rūpinęsi švietimu, ar kitų kultūringų vienuolijų pajėgos jau nebeužmaskuoja statistinio kunigo antiinteligentiškumo. Ketvirtoji neganda - nenorėjimas iš naujo ir iš naujo skaityti Šventraštį, atmetant paauglystės atradimus ir atsisakant pretenzijos į išankstinę išmintį. Nesugebėjimas priimti jokios kritikos, apie savikritiką iš viso nekalbu. Nemokėjimas net deramai diskutuot. Arba tuščia ir veidmainiška klero retorika, prasilenkianti su elgesio praktikomis. Jiems visiškai įprasta viešosiose kalbose aukštinti Jėzaus gailestingumą, o reglamento neatitinkančius žmones išmesti iš klausyklų ir išvaryti iš bažnyčių. Penkta didžioji nuodėmė - nesusitvarkymas su seksualumo problemomis ir, regis, visam laikui išoperuota pasaulio nenuspėjamumo nuostaba. Fasadinės teletabių lytiškumo ir naivumo reprezentacijos. Šeštoji nuodėmė - pasauliečių pasyvumas. Arba priešingai – šiurkštus entuziazmas, kuriuo bet koks atsitiktinis Bažnyčion žengiantis žmogus gali tik pasibjaurėti. Ir galiausiai – tingėjimas labiau mylėti. Mylėti taip įnirtingai, kad neliktų laiko priekabiam krislų rankiojimui. Mylėti aklai ir skausmingai; nematant, ką myli, bet nešiojantis tai kaip akmenį bate. Neseniai autobuse mačiau du žmones, sergančius alkoholizmu, o gal net ir kažkurio laipsnio silpnaprotyste. Iš to, kaip jie elgėsi vienas su kitu, aš dar kartą laikinai patikėjau, kad meilė yra; ji egzistuoja daug labiau negu taisyklių laikymosi rezultatas, valingas gėris ar kantriai iškentėta viltis. Gaivališka, jokių konvencijų nepaisanti meilė, kuri sudegintų rąstus ją kūrenančiojo akyse. Gal net ne saldžiąja meile ji turėtų būti vadinama, o instinktu išlikti, patyrimo aistra, beatodairišku troškimu gyventi. Ji stipresnė už mus, sveikuosius ir skaisčiuosius, gyvenančius padorių valgomųjų stalų ir blizgančių altorių šešėly. Taip, mes liksim kartu, bet mus ves tie, kurie yra atskirai. Toli nuo mūsų. Anapus šventumo galimybių.
„Mažoji studija"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą