Adresas

Algirdo g. 48, Vilnius

sekmadienis, gruodžio 16, 2007

Pasikeiskite savo mąstyme…

Pasikeiskite savo mąstyme…

 

Kaip mes mąstome apie kitus? Kaip mes mąstome apie save? Kaip mes mąstome apie Kristų

 

„Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią - kas gera, tinkama ir tobula. (Rom 12,2)

 

Mes girdime apaštalo žodžius jau ne kartą ir ne du. Bet šiandien norėjau priminti Biblijos mokymą apie žmogaus pasikeitimą. Kaip prasideda tas pasikeitimas? Kas priverčia žmogų elgtis vienaip ar kitaip? Ar krikščionybė yra religija ar gyvenimo būdas? Kas yra Jėzus Kristus mums? Ar jis tik religinis, liturginis, įstatyminis vadas, ar viso gyvenimo ir visos kūrinijos vadas. Ar tikrai jis pradžia ir pabaiga? Ir ką reiškia jį pažinti? Pauliaus raštuose labai dažnai girdime žodžius apie Kristaus pažinimą. Apie kokį pažinimą kalba apaštalas? Ar tai kažkoks mistiškas pažinimas? O gal tai tiesiog paprastas tikėjimas vedantis į suvokimą ir supratimą ko JIS norėjo mokydamas ir darydamas stebuklingus darbus?

 

Jėzaus pasirodymas be galo religingoje šalyje buvo unikalus. Vienus šokiravo, kitus erzino, dar kitus sužavėjo, trečius įžeidė, daugumą – išgelbėjo. Ne visi žmonės vienodai jį pažino. Dvylika mokinių pažino Jėzų skirtingai nei tie, kurie tik girdėjo kelis Jėzaus pamokslus. Netgi tie patys dvylika pažino Jėzų skirtingai. Petras atpažino Mesiją ir buvo pagirtas už tai. Tačiau tas pažinimas nesuteikė apaštalui drąsos, kai grėsė pavojus jo kūniškai gyvybei. Judo pažinimas taip pat labai skyrėsi nuo daugumos. Jo pažinimas leido jam tapti išdaviku ir bučiniu duoti ženklą budeliams suimti pasaulio Gelbėtoją. Galima daug visokių pavyzdžių prisiminti. Bet tuo norėjau sužadinti mąstymą ir pabandyti rasti gyvybiškai svarbius atsakymus į klausimą: kodėl mes skirtingai pažįstame tą patį asmenį? Aišku, visi žmonės yra skirtingi, todėl skirtingai mąsto, skirtingai mato pasaulį, skirtingai vertina situacijas. Ir man atrodo, kad tie visi skirtingumai glaudžiai susiję su „tikėjimu" (tikėjimu, kuris nėra religija). Tai tiesiog tikėjimas vienu ar kitu žmogumi, vienu ar kitu informacijos šaltiniu. Pavyzdžiui, vieni žmonės tiki, kad pieną gerti sveika, nes labai jį mėgsta. Kiti, netiki, nes jiems jis nepatinka. Vieni tiki vienų politikų pažadais, kiti netiki. O tokių tikėjimų praktika priklauso nuo mokyklos.

 

Panašiai yra ir santykiuose su Kristaus mokslu. Mes negalime pažinti Kristaus taip kaip pažino apaštalai ir kiti žmonės. Mūsų pažinimas apsiriboja knyga ir informacija, kurią mes randame ten. Knygos turėjimas dar negarantuoja mums, kad ją gerai suprasime. Čia atsiranda toks knygos aiškintojai. Vienais mes pasitikime, kitais nepasitikime. Nuo to priklauso mūsų pažinimas. Tačiau Dievo pažinime dar yra Šventoji Dvasia ir Bendruomenė. Yra paslaptingų protu nesuvokiamų dalykų. Kaip apaštalas rašė Efeziečiams: („ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, idant būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės" Ef 4,19) ir yra labai aiškių, paprastų ir suvokiamų kiekvienam. Mums sunku suvokti Dievo meilę, nes mes draskomi abejonių ir blogybių, kurios žaloja šį pasaulį. Mes vienaip ar kitaip klausiame: „kodėl" labai dažnai?

                     

Tačiau Jėzus Kristus kviečia tikėti juo kaip gyvenimo mokytoju. Tikėti juo kaip tobulu žmogumi. Imti iš jo pavyzdį. Pasitikėti juo visose gyvenimo situacijose. Neskubėti su išvadomis (Afrika badauja, vadinasi Dievo nėra). Duoti laiko sau ir kitiems pažinti tikrąją padėtį. Eiti tobulėjimo keliu. Aišku tobulėti esame kviečiami pagal tobulą pavyzdį. Pagal Dievo modelį, ne pagal neteisybės pasaulio pavyzdį.

 

Todėl Paulius ir maldauja: „nemėgdžiokite pasaulio", bet pasikeiskite (atgailaukite, atsiverskite). Daugelis šiandien žavisi Dievo atleidimo idėja, tačiau to atleidimo nepriima. Protu gal ir priima, tačiau nenori užleisti vietos Dievui, nenori atsiversti ir pasikeisti pagal kitą pavyzdį. To pasikeitimo nebus, jeigu nebus reformuotas mąstymas. Jei nebus jis pastoviai atnaujinamas pagal teisingą pavyzdį.

 

Nuo ko viskas prasideda? „Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus karalystė". Mat 4,17 Tokiais žodžiais Jėzus pradėjo savo tarnavimą. Tauta jau girdėjo šį kvietimą iš Jono Krikštytojo lūpų. Apaštalai nuo Sekminių skelbė tą pačią žinią:

 

Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės; tada gausite Šventosios Dvasios dovaną (Apd 2,38)

„Tad atgailokite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės, 20 kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir jis atsiųstų jums skirtąjį Mesiją Jėzų. (Apd 3,19-20)

 

Atgaila, atsivertimas, pasikeitimas. Viešpats kvietė ir tebekviečia atgailauti ir pasikeisti. Tas atsivertimas neįmanomas be nuodėmių išpažinimo. Nuodėmės nesuvoksime, jei nebus pakaltinimo. Jėzus atėjo ne kaip kaltintojas. Žydai turėjo Mozės įstatymą, šis kaltino kiekvieną bedievišką veiksmą. Jėzus kvietė palikti bedievystes ir sekti juo. Jis kvietė gyventi kitaip.

 

Apaštalas Paulius sako, jog galime tikėti, kad pagal Šventąją Dvasią atnaujintas mąstymas padeda suprasti Dievo valią, leidžia pažinti Dievą, Kristų ir jo ketinimus. Panašius žodžius girdėjo ir Efezo tikintieji:

 

„Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės. 18 Jų protavimas aptemęs, jie svetimi Dievo gyvenimui dėl savo širdies užkietėjimo. 19 Jie surambėjo ir pasidavė juslingumui, godžiai ieškodami visokių netyrų pasitenkinimų. 20 Bet jūs juk ne šito išmokote apie Kristų! 21 Jūs juk apie jį išgirdote ir pagal jį išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje: 22 privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, 23 atnaujinti savo proto dvasią, 24 apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume. (Ef 4,17-24)

 

Paulius sako, kad netikintys vieninteliu gyvuoju Dievu dėl proto menkystės elgiasi netinkamai. Čia jokiu būdu neskelbiama, kad netikintys žmonės yra silpnapročiai ar kvaili. Viešpats neįžeidinėja žmogaus. Tačiau atmetantys Kūrėją, būtinai paklius į piktojo spąstus. Mes neturime mokytis ir blogio pasaulio, kurio mąstymas aptemęs. Neturime sekti mokytojais, kurie svetimi Dievo gyvenimui. Koks yra Dievo gyvenimas? Jis matomas Jėzaus Kristaus pavyzdyje. Jis matomas bažnyčioje. Leiskime vienas kitam keistis.

                      Nepamirškime, kad esame kelyje. Mes visada keičiamės, bet jeigu leisime, kad mus įtakotų blogi šaltiniai, keisimės į bloga. Todėl Viešpats kviečia mus artimai bendrauti Kristaus kūne. Leisti kitiems mus įtakoti. Nevengti konfrontacijų, diskusijų, patarimų.

 

Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais, 2 bet džiaugiasi VIEŠPATIES Įstatymu ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį. 3 Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi. 4 Nedorėliai ­ ne tokie! Jie kaip vėjo blaškomi pelai! 5 Todėl nedorėliai teisme neatsilaikys, nei nusidėjėliai ­ teisiųjų sueigoje, 6 nes VIEŠPATS globoja teisiųjų kelią, o nedorėlių kelias veda į pražūtį.  Ps 1

 

3 Dėl man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo mastą. 4 Juk kaip viename kūne turime daug narių ir visi nariai atlieka ne tą patį uždavinį, 5 taip ir mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui - vieni kitų nariai. 6 Turime įvairių dovanų, destis kokia malonė mums suteikta. Rom 12,3-6a

 

„Grakštus nedidukas naminis peliukas, sprukdamas nuo katino užpuoliko, atsidūrė ištaigingo vasarnamio rūsyje. Tamsoje nepastebėjo, kaip įbrido į kažkokią keistą balą. Jis ir žinot negalėjo, kad tai buvo aukščiausios rūšies brendis, išsiliejęs iš brangios ąžuolinės statinės pro nudilusį kaištį.

Smalsus peliukas atsargiai lyžtelėjo. Jam patiko to skysčio skonis – stiprus, kvapnus, deginantis gerklę. „Įveikęs" visą brendžio balą, peliukas atsitiesė, grėsmingai suraukė antakius ir, tvirtai sugniaužęs kumščius pabeldęs į krūtinę, sušuko:

-Tai kur gi tas katinas?!!!

 

Kiek daug žmonių mūsų laikais teturi peliuko drąsą…" (B.Ferrero)

 

Nesiduokime suvedžiojami klaidamokslių, bet mąstykime ir laiku keiskimės pagal Kristaus paveikslą. Žiūrėkime į jį kasdieną. Klausykimės Jėzaus pamokymų.

 

Komentarų nėra: